Viename sename filme herojus sakė, kad geriausia – penkios žvaigždutės. Bet, anot viso gastronominio pasaulio atstovų, net ir viena žvaigždė turi neįkainojamą vertę, jei ją suteikia „Mišelino“ (Michelin) restoranų gidas. „Mišelinas“ Lietuvoje labiau žinomas kaip aukščiausios kokybės automobilių padangų gamintojas, tad galima paklausti, kaip yra susiję padangos ir restoranų įvertinimas.
Kada?
Viskas prasidėjo daugiau nei prieš 100 metų. 1900-aisiais Andre Mišelino (to paties automobilinių padangų „karaliaus“) iniciatyva buvo išleistas plonytis automobilininkams skirtas Paryžiuje ir jo apylinkėse esančių restoranų žinynas Ilgainiui jis tapo labai populiarus ir po 26 metų tai buvo ne vien tik restoranų sąrašas, bet kartu ir tam tikras įvertinimas, kuris nuo 1927-ųjų metų žymimas į gėlytes panašiomis žvaigždėmis. Šiuo metu „Mišelino“ žvaigždės yra suteikiamos Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Airijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Beneliukso šalyse, JAV, o nuo 2007-ųjų – Japonijoje.
Kaip?
Paprastai. Ir kartu sudėtingai, net, galima sakyti, paslaptingai. Restoranai yra lankomi nepriklausomų ekspertų, pripažintų gurmanų. Jų vizitai nėra skelbiami, o apie tai, kad restoraną lankė „Mišelin“ inspektorius, personalas sužino tik po apsilankymo. Tokie apsilankymai jau yra tapę ir filmų siužetais – prisiminkime vien prancūzų komediją su Lui de Fiunesu „Sparnelis ar kulšelė?“. Atsiradus šiam gidui JAV, buvo sukurta bent keletas filmų apie virėjus, išgyvenančius inspektorių vizitus. Bet gyvenime, kaip ir filmuose, – ne tik ieškoma naujų vardų, bet ir kontroliuojami tie, kas jau turi žvaigždes, nes jas galima ne tik gauti, bet ir prarasti. Kasmet yra skelbiami nauji sąrašai.
Kas?
Pagrindiniai vertinimo objektai – virtuvė, vynas, atmosfera ir interjeras, aptarnavimas. „Mišelino“ įvertinimo mastelį gali parodyti tas faktas, kad viename Paryžiaus restorane, pažymėtame trimis žvaigždėmis, siūloma daugiau nei 2000 rūšių vyno. „Madingi“ restoranai ir restoranai, kuriuose nėra šefo, nėra vertinami.
Žvaigždės yra suteikiamos ne vietai, o šefui, sukūrusiam tos vietos virtuvę, todėl keisdamas darbą jis išsineša savo žvaigždes su savimi. Gide galima rasti ir tuos šefus, kuriems yra suteiktos žvaigždės, ir tuos, kurie dar jų negavo, bet, nepaisant to, yra verti paminėti. Beje, „Mišelino“ žvaigždžių negalima naudoti reklamos tikslais – už tai galima jų netekti.
Kodėl?
Įvertinimo paaiškinimas labai paprastas, galima sakyti, kaip ratas… arba kaip padanga. Juk tai, kas yra susiję su „Mišelin“, susiję su automobiliais, kelionėmis. Viena žvaigždė reiškia, kad šioje vietoje verta sustoti. Dvi – virtuvė šioje vietoje yra išskirtinė, o į trimis žvaigždėmis pažymėtus restoranus siūloma rengti specialias keliones iš bet kurio pasaulio taško, nes tai verta triūso.
…skeptikai
Kaip ir kiekvienas reikšmingas dalykas, gidas kasmet sukelia labai daug gastronominės bendruomenės diskusijų. Vieni kaltina gido rengėjus tendenciškumu ir ypatinga meile prancūzų virtuvei, kiti sako, kad laikas keistis ir kreipti dėmesį į novatorišką virtuvę, dar kiti dėl visko pritaria gidui, bet niekas neatsisakytų turėti savo arsenale „Mišelino“ žvaigždę.
…optimistai?
Tuo tarpu gido rengėjai atsako, kad būtent jie pirmieji pastebėjo kulinarinį revoliucionierių, molekulinės virtuvės pradininką ispaną Fernaną Adrią, kuriam kelis metus iš eilės yra suteikiamos trys žvaigždės. Gido rengėjai neprisipažįsta, bet iš to, kad paskutiniu gido tikslu tapo būtent Tokijas (pirmasis „Mišelino“ Tokijo restoranų gidas pasirodė 2007-ųjų metų lapkričio mėnesį), galima spręsti, kad „Mišelino“ dievinama prancūziška virtuvė suteikia šansų ir kitoms. Kovo pradžioje sulauksime pagrindinio, 2008-ųjų metų Prancūzijos „Mišelino“ gido pasirodymo. Ar „Mišelinas“ kada nors ateis į Lietuvą suteikti žvaigždžių? Šis klausimas bent jau artimiausiu laiku liks neatsakytas.
Rašyti komentarą