Piliečių santalka kartu su „Transparency International“ stebės „Leo LT“ projektą ir skelbs savo nuomonę, ar jis vyksta skaidriai. Taip pat specialiai įkurta bendra darbo grupė stebės, ar efektyviai yra naudojamos šios atominę elektrinę bei tarptautines elektros jungtis statyti planuojančios valstybės įmonės lėšos. Darbo grupė taip pat vertins Vyriausybės darbą kuriant „Leo LT“.
„Tai yra informacijos teikimas visuomenei, o visuomenė spręs, kuria medžiaga pasikliauti. Laisvoje visuomenėje alternatyvūs informacijos šaltiniai yra privalumas, laisvos visuomenės pagrindas. Mes šiandien esame pratinami prie vienos nuomonės, vienos pozicijos – valdžios aprobuotos pozicijos“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė Piliečių santalkos vadovas Darius Kuolys.
Darbo grupės pagrindą turėtų sudaryti Piliečių santalkos Viešųjų finansų grupė, į ją bus kviečiami visuomenės atstovai, tarptautinės organizacijos, finansų ekspertai.
Viešųjų finansų grupėje yra per 20 narių, tarp jų – D. Kuolys, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius, Atviros Lietuvos fondo direktorė Diana Vilytė, Lietuvos laisvosios rinkos ekspertas Ignas Brazauskas.
„Ekspertų, norinčių dalyvauti projekte, yra, jie siūlosi patys. Tai – finansų analitikai, baigę mokslus Vakaruose. Jie kol kas nori likti anonimais“, – dėsto D. Kuolys.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus valdybos pirmininkė Indrė Makaraitytė skundžiasi, kad iki šiol valdžia neskatino atviros diskusijos apie „Leo LT“ naudą, abejojantys projektu buvo vadinami „mažų mažiausiai Lietuvos priešais“.
„Kitos nuomonės gniuždymas buvo labai akivaizdus. Stebina požiūris, kad toks didelis projektas nesukels jokių klausimų, abejonių“, – aiškina ji.
Stebės darbą ir skelbs nuomonę
Grupė stebės „Leo LT“ darbą per kiekvieną elektrinės statybos etapą, remdamasi vieša informacija, ir skelbs savo nuomonę.
„Nors dabar sakoma, kad jau per vėlu stebėti tai, kas įvyko, šaukštai po pietų, bet, manome, dar visokių dalykų gali būti. Kol kas neaiški projekto kaina, nebuvo atlikta rimtos studijos, kuri būtų pagrindas visuomenei, žurnalistams vertinti, kas čia darosi. Minima tik 20 tūkst. litų kainavusi studija, iš kurios, mano žiniomis, netgi šaiposi bankų atstovai, stebėdamiesi, kaip Seimas gali priimti tokį svarbų įstatymą (kurti „Leo LT“ ir statyti atominę elektrinę – Alfa.lt) remdamasi taip pigiai kainuojančia studija“, – planus dėsto R. Juozapavičius.
Alfa.lt žiniomis, vienas pirmųjų grupės darbų turėtų būti Vyriausybės elgesio derantis su „NDX energija“ dėl „Leo LT“ vertinimas – bus tiriama, kiek ji išties atstovavo viešajam interesui.
Anot R. Juozapavičiaus, įtarimų grupei kelia ir tai, kad „NDX energija“ projekto pradžioje veikė kaip lobistai, nors nebuvo deklaravę savo interesų.
Grupė kol kas neturi finansavimo savo veiklai. Lėšų gali būti skirta iš Piliečių santalkos fondo, svarsto D. Kuolys. Pinigų gali reikėti energetikos ekspertams samdyti.
„Neturime jokių specialių lėšų. Bet dalyvaujame patys. Įsivaizduoju, kad renkant lėšas – jei pavyks gauti nors litą, kuo aš nelabai tikiu – reiktų vengti lėšų iš struktūrų, oponuojančių projektui. Nes jei tokius projektus finansuotų „Leo LT“ oponentai, tai būtų rimtas pagrindas abejoti tyrėjų įžvalgomis“, – kalba R. Juozapavičius.
Anot jo, Vakaruose valdžios neretai pasitelkia viešumą ir diskusijas su žinomais kritikais, kad išvengtų abejonių skaidrumu.
„Jei yra žinomi „triukšmadariai“, pavyzdžiui, D. Kuolys. Valdžios vietoje, jei įtarčiau, kad D. Kuolys gali kritikuoti mano sprendimus, labai anksti jam sakyčiau, kad turiu tokį sumanymą ir klausčiau, ar pakankamai teikiu informacijos, ar viskas atrodo skaidru – tokiu būdu ta kritika, kuri išsakoma labai rūsčiai, būtų neutralizuota. Tai labai paprasta“, – svarstė jis.
Vyriausybė suderėjo su „Vilniaus prekybos“ savininkų įmone „NDX energija“, valdančia įmonę VST, kad pastaroji bendrovė bus sujungta su valstybės įmonėmis „Lietuvos energija“ ir Rytų skirstomaisiais tinklais į holdingą „Leo LT“. Pastarasis valdys didžiąją dalį Lietuvos energetikos, o ateityje turėtų atstovauti šaliai statant naują atominę elektrinę bei jungtis į Lenkiją ir Švediją.
Vyriausybė aiškina taip sukūrusi didelę bendrovę, kuri sugebės gauti paskolas šiems projektams vykdyti. Kritikai tikina, kad valdžia vykdo barterinius mainus – VST keičia į „Leo LT“ dalį akcijų nenaudingomis valstybei sąlygomis.
Rašyti komentarą