Turbūt jau niekam nebereikia pasakoti, kad meilės ir lytėjimo svarba yra gyvybiškai svarbi žmogui nuo pat jo gimimo. Augdami ne tik priimame, bet ir parodome savo meilę. Dvejų metukų pyplys mus netikėtai apsikabins arba paprašys „bučiuko“, o paauglys sakys, kad tik ją (jį) norėtų vesti (ištekėti). Taigi kaip vaikai reiškia meilę ir šiltus jausmus?
Ikimokyklinukai mėgdžioja tėvus. Jie mėgsta apkabinti, pasibučiuoti – taip, kaip mato darančius mamytę ir tėvelį bei broliukus, sesutes ir kitus artimuosius. Ikimokyklinukams labai patinka žaisti „daktarus“ – jie vienas kitą apžiūrinėja, stebisi, kodėl ir kaip yra skirtingi. Šio amžiaus mažiukai dažnai itin pamilsta priešingos lyties tėvą. Taigi nesistebėkite, jei jūsų keturmetis pasakys, kad užaugęs ves... mamą!
Pradinukai jau moka mąstyti logiškai, jie jau supranta, kas yra draugystė, ir dažnai įsigyja pirmuosius tikrus draugus. Jau nebėra taip, kad iš ryto viena geriausia draugė, o po pietų – kita. Be to, pradinukai dažniau bendrauja su tos pačios lyties vaikais, t. y. berniukai su berniukais, o mergaitės su mergaitėmis. Tai jiems padeda išmokti „vyriškų“ ir „moteriškų“ vaidmenų bei juos suprasti. Šiuo metu vaikai jau išskiria ir tuos, kurie jiems labiau patinka, nei kiti.
Kadangi jie dar neturi socialinių įgūdžių, plačiai atverkite akis ir stebėkite: šio amžiaus vaikai linkę tyčiotis. Tą reikia stabdyti iš karto. Ir jokios tolerancijos. Be to, verta žinoti, kad tai, kaip jūsų vaikai bendrauja su kitais, išduoda jūsų auklėjimo stilių. Jei kalbatės su savo vaikais, jei nebaudžiate neprotingai, vaikai paprastai yra mieli ir mėgstami bendraamžių. Vaikai, kurių tėvai elgiasi it diktatoriai, dažnai papuola į bėdą: ima tyčiotis arba patys tampa pasityčiojimo aukomis ir pan.
Vidurinėje mokykloje (net jau baigdami pradinę) berniukai ir mergaitės pradeda draugauti ir tarpusavyje. Tačiau vis dėlto geriausi draugai dar yra tos pačios lyties bendraamžai. Berniukai paprastai turi mažiau draugų, bet jie beveik nesikeičia. Mergaitės turi daug draugių, bet keičia jas kur kas dažniau.
Šio amžiaus berniukai ir mergaitės pradeda pastebėti vieni kitus, atkreipti dėmesį, kad štai šitas jam labiau patinka nei visi kiti. Į gimtadienius pradedama kviesti ne vien tik berniukai (mergaitės). Deja, pirmieji gimtadieniai dažniausiai patiria visišką fiasko, nes vaikai... dar nežino, ką veikti drauge! Jei galite, patys tokių švenčių vaikams nesiūlykite. O jei jau jie patys užsinorėjo, dalyvaukite ir jūs (tiesiogiai arba netiesiogiai). Bent jau iki kokios šeštos klasės. Tiesiog vaikai dar nėra subrendę, jiems paprasčiausiai gali prireikti jūsų įsikišimo.
Įžengę į paauglystę vaikai pradeda galvoti apie „tikrą“ draugę ar draugą. Jie netgi nori eiti į pasimatymus.
Ankstyvojoje paauglystėje labai svarbu būti patraukliam – rengtis taip, kaip rengiasi „populiarieji“, kalbėti taip, kaip jie kalba ir pan. Tik labai nedaug vaikų atsilaiko šiam socialiniam spaudimui. Ir, žinoma, būnant šio amžiaus pradedama kalbėti apie lytinius santykius. Prasideda hormonų audros, ir paaugliui susisuka galvelė. Pripažinkime, tai tikrai labai sunkus laikas. Paauglys ir taip visko bijo, nepasitiki, žemė slysta iš po kojų, o čia dar tie hormonai...
Gimnazijoje – norite to ar nenorite – diskusijos apie lytinius santykius neišvengsite. Žinoma, būtina su vaiku pakalbėti apie tai ir gerokai anksčiau – paprastai tada, kai vaikas pats paklausia, bet jei ir nepaklausia, netempkite iki gimnazijos. Romantiniai jausmai, gyvavę vidurinėje mokykloje, vietą užleidžia daug intensyvesniems, gerokai paauglius trikdantiems seksualiniams jausmams ir elgesiui.
Kai kurie tokio amžiaus ima manyti, kad lytiniai santykiai geriausiai įrodo meilę ir prisirišimą. Be to, paaugliai taip „sulimpa“, kad į antrą planą dažnai nuplaukia ir šeima, ir draugai, ir mokykla, ir būreliai. Jie galėtų gyvybe prisiekti, kad jų meilė truks amžinai. Vadinasi, apie viską turite būti pakalbėję IKI to momento, nes kai jau tai ištiks, viskas tik įeis pro vieną ausį, o išeis pro kitą. Įtakos net nebesitikėkite. Nepamirškite, kad gimnazijoje meilė – rimtas reikalas. Jokiu būdu nesijuokite iš savo paauglio. Vėliau galite niekada nebeatkurti santykių darnos.
Ir dar. Sudaužyta širdis šiame amžiuje – baisiau nei bet kada. Paauglys gali ne tik susirgti depresija, bet visiškai nebesidžiaugti gyvenimu ir net imti kenkti sau. Būkite šalia, kad ištiestumėte ranką, kai jos reikės. Reikės ir peties, ant kurio paauglys norės išsiverkti, ir žmogaus, su kuriuo išsikalbės ir pamatys... kad gyvenimas eina toliau.
Rašyti komentarą