Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Lietuvos partizanų dainos Šiauliuose

Chaimo Frenkelio vila (© Organizatoriai)

Vasario 16-ąją M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas 90-tąją Lietuvos valstybė atkūrimo dieną kviečia paminėti Chaimo Frenkelio viloje Šiauliuose. Dabar čia įsikūręs „Aušros“ muziejus, kuris švenčia 85-ąsias veiklos metines.

Šiaulių „Aušros“ muziejus savo gyvavimo metus skaičiuoja nuo 1923 m. Šiandien jis yra įsikūręs net devyniuose pastatuose. Jam priklauso vieninteliai Lietuvoje Fotografijos, Dviračių, Radijo ir televizijos muziejai.

Naujausias muziejaus pastatas yra Chaimo Frenkelio vila – vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros statinių, turintis kultūros paminklo statusą.

Pastato istorija

Chaimas Frenkelis kilęs iš Ukmergės, Baltstogėje išmokęs odos apdirbimo amato, 1879 m. atsikėlė į Šiaulius ir čia atidarė odų išdirbimo dirbtuves. XIX–XX a. sandūroje iš šio verslo atsirado garsus visoje Rusijos imperijoje ir Pabaltijyje odų fabrikas. Šalia klestinčio fabriko Ch. Frenkelis 1908 m. pasistatė dviejų aukštų rezidenciją – vilą. Šiame pastate buvo įrengtos visos XX a. pr. technikos naujovės: vandentiekis, centrinis šildymas, elektra, telefonas. Iki Pirmojo pasaulinio karo viloje gyveno Chaimo ir Doros Frenkelių šeima. Tarpukario metais Frenkeliai naudojosi dešine vilos puse su atskiru įėjimu, o kairėje pastato pusėje iki 1934 m. veikė Šiaulių hebrajų gimnazija. Išsikėlus gimnazijai, čia apsigyveno Hiršos Elijo Mordelio šeima. Nuo 1940 m. prasidėjo Ch. Frenkelio vilos – karo ligoninės istorijos etapas, kuris truko daugiau kaip 50 metų. Čia glaudėsi sovietų karo ligoninė, vėliau vermachto lazaretas, o nuo 1944 m. joje įsikūrė sovietų armijos Pabaltijo karinės apygardos ligoninė. 1993 m. rudenį, pasitraukus sovietų armijai, vila buvo perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Moderno epochos statinys

Ch. Frenkelio vila – vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno epochos statinių, kurio fasadų ir interjero dekoras turi modernizuotų kitų stilių elementų. Namo kompozicija simetriška (atrodo, lyg suglausti du namai dvyniai), ją kiek sušvelnina kairiajame kampe esantis bokštelis su smaile. Gatvės ir kiemo fasadai skirtingi. Vidaus patalpos suplanuotos veidrodinio atspindžio principu. Dešinėje pusėje holas per du aukštus, jame mediniai laiptai, koklių židinys, masyvios durys su švieslangiais iš krištolinio stiklo, dekoruoto tulpių motyvu. Interjeras išsiskiria gausia medžio apdaila. Pirmo aukšto salėse puošnios buazerijos, lubos medinių sijų arba kesonų, kai kurios dekoruotos lipdiniais. Už namo įrengtas parkas su puošniu fontanu. Į parką galima nusileisti laiptais iš atviros terasos.

Ch. Frenkelio vilos restauravimo darbai – šiandiena ir perspektyvos

Sovietmečiu, 7-ajame dešimtmetyje, rekonstruojant pastatą buvo apgadintas vilos eksterjeras, tačiau buvo išsaugota didžioji dalis autentiško vidaus interjero: interjeras su medžio aptaisais, mediniai laiptai, paneliai, ąžuolinis ornamentuotas parketas ir pan. 1995 m. prasidėjo Ch. Frenkelio vilos restauravimo darbai, kurie tęsėsi iki 2006 m. Muziejaus iniciatyva jau po penkerių pastato atstatymo metų visuomenė buvo pakviesta į pirmąsias parodas, renginius ir koncertus. 2003 m. buvo atidaryta ekspozicija „Provincijos dvaras“, kurioje panaudojant gausius muziejaus rinkinius dvarų kultūros tema sukurta stilizuota XIX a. pab.–XX a. pr. dvaro aplinka. Dabar ekspozicija papildyta Rytų meno sale, kurioje galima susipažinti su unikalia japonų graviūrų kolekcija, tarpukario provincijos miesto fragmentais, galima apsilankyti kino salėje „Kapitol“. Atskira erdvė skirta Frenkeliams. Jų sukurta odų industrija garsino miestą ir kraštą visoje Rusijos imperijoje, be to, ši šeima buvo dosnūs labdariai. Mūsų dienas pasiekė gausus Frenkelių šeimos paveldas: fabrikas, gyvenamasis namas, sinagoga ir kiti jų lėšomis pastatyti pastatai, kurie yra architektūrinio miesto paveldo dalis. Be ekspozicijų, Ch. Frenkelio viloje galima aplankyti parodas, koncertus, čia vyksta įvairūs renginiai: pradedant nuo įvairių mokslinių konferencijų, seminarų iki tarptautinio ir valstybinio lygio delegacijų, verslininkų susitikimų, priėmimų.

2007 m. prasidėjo ir Ch. Frenkelio vilos parko ir pastatų restauravimo ir rekonstrukcijos darbai. Pabaigus šiuos darbus, atsivers naujos pastato ir jo teritorijos panaudojimo perspektyvos. Sutvarkytas parkas ir jo želdiniai, restauruotas fontanas, įrengtas teritorijos apšvietimas, rekonstruota vilos terasa, sutvarkytas privažiavimas su automobilių stovėjimo aikštele leis išplėsti jau esamas ir kurti naujas veiklas.

Renginyje, kuris įvyks vasario 16-ąją 15 val. Ch. Frenkelio viloje, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Šiaulių „Aušros“ muziejuje pristatys Lietuvos veterinarijos akademijos folkloro ansamblio „Kupolė“ (vad. Antanas Bernatonis) atliekamą programą „Lietuvos partizanų dainos“. Žiūrovai išgirs aktorių skaitomus partizanų laiškus mylimosioms, mamoms, seserims, prisiminimus apie rezistencinį laikotarpį. Itin jautriai perpasakojami amžininkų pasakojimai, kuriuos skaito patys atlikėjai. Istorinę, lyrinę, meilės dramatišką to laikotarpio jauseną bei nuotaiką iliustruoja partizanų dainuotos dainos – viskas atliekama gyvai.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo kaupiamą parodą „Lietuvos dvarai“ pristatys parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas.
Alfa.lt

Taip pat skaitykite: