Lietuvos energetikos nepriklausomybės paieškos pradėtos ne iš to galo, o neskaidri procesų pradžia gali pakenkti visam projektui. Seimo priimtame Atominės elektrinės įstatyme apie pačią jėgainę beveik nekalbama, todėl jį reikia vetuoti.
Šie ir kiti argumentai buvo išsakyti antradienį prezidentui Valdui Adamkui per susitikimą su nevyriausybinių organizacijų atstovais ir finansų analitikais.
Ilgalaikė afera
„Visa tai, kas vyksta elektros energetikos ūkyje nuo VST (Vakarų skirstomųjų tinklų – Alfa.lt) privatizavimo, mano galva, yra viena didelė afera, kurios karūna yra nacionalinis investuotojas“, – po susitikimo žurnalistams finansų ekspertas Raimondas Kuodis.
Jis priminė, kad jau 2004 m. viduryje buvo priimtas keistas Elektros energetikos įstatymas, susiejęs kainų kepures su turto verte, o ne investuota suma.
„Šiuo įstatymu pasinaudojo toli gražu ne visi, nors turtą indeksavo ir „Lietuvos energija“, ir VST, ir RST (Rytų skirstomieji tinklai – Alfa.lt). Tačiau „Lietuvos energija“ kažkodėl nepaprašė didesnių kainų kepurių, pati neindeksavo Kruonio ir Kauno hidroelektrinių. Tuo metu VST stengėsi dar mažiau investuoti, jos rodikliai buvo geresni, – dėstė R. Kuodis. – Kai prasidėjo kalbos apie akcijų barterį šių metų pavasarį, buvo aišku, kad „VP Market“ (VST įsigijusi bendrovė – Alfa.lt) gaus pigiai išsikeisti savo akcijas į „Lietuvos energijos“ akcijas. Iš esmės tos prognozės pasitvirtino. „Lietuvos energija“ prarado du trečdalius vertės VST atžvilgiu.“
Be to, anot pašnekovo, valstybinė įmonė „Lietuvos energija“, atrodo, darė viską, kad sumažintų savo vertę.
„Valstybė tapo įtraukta į neskaidrų akcijų barterį, kuris neduoda jokių pinigų. Atominei elektrinei statyti reikia pinigų, o ne akcijų mainų. Taip buvo suplakti du iš esmės skirti procesai“, – aiškino ekspertas.
Siūlė atskirti procesus
Jis siūlė atskirti du procesus. Pirmiausia būtina peržiūrėti pasenusią nacionalinę energetikos strategiją. „Tokie projektai daugelyje valstybių negali net pajudėti be kaštų ir naudos analizės studijos. Kol Lietuvoje nėra įtvirtinta kaštų ir naudos analizė, vadinti savęs civilizuota valstybe negalime“, – kalbėjo R. Kuodis.
Jo teigimu, dar nežinia, ar nauja atominė elektrinė būtų pigiau už elektros energijos importą. Be to, būtina apsispręsti, kokios branduolinės jėgainės mums reikia: kad tenkintų tik mūsų poreikius ar viso regiono. „Galinga elektrinė mus paliktų Šiaurės Vakarų arba Čiubaiso RAO AES žiede (Rusijos įtakoje – Alfa.lt) dėl rezervinių galių. Kyla paradoksai – jeigu sprendžiame regiono problemas, galime susikurti kitokio pobūdžio problemas“, – atkreipė dėmesį R. Kuodis.
Tuo metu projekto finansavimas – jau kitas dalykas. „Dabar išėjo, kad po atominės elektrinės vėliava į Seimą buvo prastumta nacionalinio investuotojo idėja, akcijų mainų projektas, – sakė finansų analitikas. – Valstybė atsidūrė aklavietėje, o tai stabdo visą procesą, nes nacionalinis investuotojas buvo kuriamas neskaidriai, be konkurso, kaip ir VST privatizavimas. Dabar turime situaciją iš kurios išsisukti pakankamai keblu.“
Investuoti norėtų ir užsieniečiai
Jis prisipažino siūlęs prezidentui vetuoti Atominės elektrinės įstatymą.
Specialisto manymu, Atominės elektrinės įstatyme galėtų būti įteisintas mūsų siekis statyti branduolinę jėgainę. Toks įstatymas esą duotų startą pačiam procesui. „Kelerius metus trunka projektavimo darbai, didelių pinigų tam nereikia. Tiltus statyti galime savo lėšomis, – teigė R. Kuodis. – Ir reikėtų atskirti kitą dalį, kuri būtų susijusi su finansavimo dalykais. Dėl to galima neskubėti.“
Pasak R. Kuodžio, atėjus laikui privačių investuotojų būtų galima rasti ne tik Lietuvoje. „Mano kolegos finansininkai iš Vakarų kalbėjo, kad būtų tikrai nemažai euroatlantinius kriterijus atitinkančių stambių kompanijų, norinčių prisidėti prie tokio projekto savo žiniomis, pinigais, – teigė jis. – Nebūtina į šį projektą prisiimti lietuviškos kompanijos, kuri nėra pastačiusi nė vienos elektrinės, nė vienų tinklų, o jos reputacija – tik daryti pelningus verslus su valstybe.“
Patyrė spaudimą
Ne kartą savo kritišką požiūrį į nacionalinio investuotojo „Leo LT“ kūrimą dėstęs finansų analitikas prisipažino dėl to patyręs spaudimą. „Ne vienas aš patyriau tą spaudimą. Nedramatizuoju situacijos, čia – Lietuva, tai įprastas reikalų tvarkymo būdas“, – sakė jis, bet daugiau kalbėti šia tema atsisakė.
R. Kuodis apgailestavo, kad tai, kaip dabar Lietuvoje tvarkomi energetiniai reikalai, jam primena Lotynų Ameriką.
Kitas finansų analitikas Liutauras Armanavičius taip pat sakė raginęs valstybės vadovą vetuoti Atominės elektrinės įstatymą, nes jame įteisinama monopolija, suteikiamos išskirtinės teisės vienai verslo grupei.
Išklausys visus
Piliečių santalkos atstovas Darius Kuolys atkreipė dėmesį, kad Atominės elektrinės įstatyme apie atominę jėgainę praktiškai nekalbama. „Tai nėra Atominės elektrinės įstatymas, tai nacionalinio investuotojo įstatymas. Apie statybą jis nieko nepasako. Dėl to mūsų nuomonės sutapo“, – teigė D. Kuolys.
Pasak jo, kalbantis su prezidentu iškelta daug klausimų, bet nė į vieną nebuvo atsakyta. Piliečių santalkos atstovo, buvusio prezidento patarėjo teigimu, nuo V. Adamkaus sprendimo priklausys, ar Lietuva pasuks oligarchinio valdymo, ar demokratinės santvarkos stiprinimo keliu.
Valstybės vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė žurnalistams sakė, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įstatymo prezidentas ketina įsiklausyti į įvairias nuomones. V. Adamkus planuoja susitikti su politikais, verslininkais, teisėtvarkos institucijų pareigūnais, Valstybės kontrolės, Vertybinių popierių komisijos specialistais.
Atominės elektrinės įstatymą Seimas priėmė penktadienį. Prezidentas turi dešimt dienų apsispręsti – pasirašyti jį ar vetuoti.
Rašyti komentarą