Mokyklų teritorija aptverta ir stebima vaizdo kameromis, viduje įrengti pavojaus mygtukai, moksleiviai naudoja elektroninius raktus, o visi lankytojai registruojami.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuomone, taip turėtų atrodyti saugios sostinės ugdymo įstaigos. Jeigu biudžete bus patvirtintas reikalingas finansavimas, jau pavasarį būtų pradėtas įgyvendinti eksperimentinis projektas „Saugi mokykla“.
Pagal tarybos patvirtintą projektą, 2008-2012 metais penkiose sostinės mokyklų būtų įdiegta nemažai įvairių vaikų saugumą turinčių užtikrinti priemonių.
Anot sostinės vicemero Algio Paleckio, svarbiausia šio projekto priemonė – mokyklų aptvėrimas.
„Aptvėrimai suvalgys ir daugiausia pinigų, jie, pasirodo, yra pakankamai brangūs. Vakaruose tai praktikuojama, saugomasi nuo praeivių, narkotikų prekeivių“, – sakė jis.
Vicemeras pabrėžė, kad tai kol kas bus eksperimentas. „Žiūrėsime, ar jis pasiteisins, jeigu ne, galėsime jį peržiūrėti“, – kalbėjo A. Paleckis.
Kad neįeitų pašaliniai
Pagal programą turėtų būti atrinktos penkios sostinės ugdymo įstaigos, dalyvausiančios eksperimente.
Kad būtų užtikrintas vaikų ir mokytojų saugumas, pirmiausia ketinama aptverti mokyklų teritorijas ir apšviesti jas. „Be to, turi būti apšviestas kelias į namus, kadangi dažniausiai vaikams baugu grįžti namo“, – rašoma programoje.
„Siekiama, kad pašaliniai asmenys nepatektų į mokyklą. Pagal mūsų tyrimą yra nemažai nusiskundimų, kad prie mokyklos durų prieina įvairaus amžiaus paauglių, jie atima pinigus, mobiliuosius telefonus iš jaunesnių moksleivių ar kitaip juos skriaudžia, – Alfa.lt pasakojo savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas. – Būtų apsaugos darbuotojas, kuris galėtų paprašyti tokius asmenis pasišalinti.“
Jis pabrėžė, kad tikrai neatsitiks taip, jog pašaliniai asmenys iš viso negalės patekti į mokyklas. „Kaip normaliose įstaigose, lankytojai užsirašytų pas budėtoją, kas atėjo, pas ką atėjo. Siekiame, kad nebūtų smurto prieš vaikus, o mokyklos kiemas būtų saugus“, – dėstė G. Tamošiūnas.
Svarstoma galimybė, samdyti saugos kompaniją, kurios darbuotojai budėtų mokyklose.
Elektroninis lankomumas
Programoje taip pat teigiama, kad mokyklose būtina įrengti vaizdo stebėjimo kameras pavojingiausiuose vietose. „Tai padėtų kovoti su smurtu ir nusikaltimais mokyklos teritorijoje“, – sakoma programoje.
Mokyklose siūloma įrengti pavojaus mygtukus bei radijo ryšį, kad kuo greičiau būtų galima pranešti atsakingiems darbuotojams. Svarstoma galimybė įrengti bendrą pagalbos telefoną.
Kita saugumą turinti garantuoti priemonė – mokinių lankomumo kontrolės ir apskaitos sistemos įvedimas. Tokiu būdu būtų nustatytas mokinių atvykimo ir išvykimo iš mokyklos laikas.
„Būtų pratęstas elektroninio dienyno projektas. Prie tos sistemos būtų prijungti mokyklos vartai, vaikams išdalytos elektroninės kortelės, o tėvai internete galėtų pažiūrėti, kada vaikas atėjo į mokyklą, ar iš viso atėjo ir kada išėjo, – aiškino G. Tamošiūnas. – Dabar jie taip gali pažiūrėti savo vaikų pažymius.“
Tokios sistemos įdiegimas atsieitų apie pusę milijonų litų.
Stebės rezultatus
Programoje taip pat numatyta mokyklose organizuoti savanoriškus moksleivių susivienijimus (SMS), kurių tikslas – propaguoti teisinį švietimą, rengti smurto, narkomanijos, nusikalstamumo prevencijos projektus. Kiekvienoje mokykloje siūloma sudaryti ir socialinės-psichologinės pagalbos komandas.
Šiemet „Saugios mokyklos“ programai savivaldybės biudžete ketinama numatyti 2,346 mln. litų. Iš viso iki 2012 metų jam numatyta išleisti 5,693 mln. litų.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas teigė, kad vos tik bus patvirtintas šių metų miesto biudžetas, bus sudaryta darbo grupė, atrinksianti programoje dalyvausiančias mokyklas.
„Parinksime skirtingo profilio mokyklas: gimnazijas, vidurines, pagrindines, pradines mokyklas. Žiūrėsime, kad jos būtų skirtingose miesto rajonuose“, – dėstė G. Tamošiūnas.
Anot jo, pirmieji darbo rezultatai gali būti matomi šių metų rudenį.
„Penkiose mokyklose įdiegę visas priemones, žiūrėsime, kurios labiau pasiteisino, kurios – ne. Po to atsižvelgdami į rezultatus plėtosime projektą ir kitose mokyklose“, – pasakojo savivaldybės tarnautojas.
Tvora ar renovavimas?
Sostinės mokyklų vadovai gyrė „Saugios mokyklos“ programą ir teigė, kad tikrai norėtų joje dalyvauti.
Baltupių vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Blinovas atkreipė dėmesį, kad pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas higienos normas mokyklų teritorijas privalu aptverti. „Užsienyje didelė dalis mokyklų uždaros fiziškai, o dvasia – laisvos. Mes esame atsilikę“, – sakė jis.
Direktorius pasakojo Didžiojoje Britanijoje, JAV matęs 5 metrų aukščio tvora aptvertas ugdymo įstaigas. „Mokykla juk atsako už vaikų sveikatą, gyvybę. Tačiau mūsų teritorija neaptverta, jie eina į gatvę, kioską ko nors nusipirkti, negalime visų sukontroliuoti, – teigė V. Blinovas. – Sava saugi teritorija labai praverstų.“
Tačiau direktorius prisipažino, kad šiuo metu jiems aktualesnė problema – iš vidaus griūvanti mokykla.
„Jeigu reikėtų rinktis tvora ar mokyklos renovavimas, rinkčiausi renovavimą, – tvirtino V. Blinovas. – Be tvoros išgyventume.“
Pasak jo, miegamajame sostinės rajone įsikūrusios ugdymo įstaigos mokiniai ir mokytojai nejaučia pavojaus iš išorės. „Dažnai nesusitvarkome viduje, o nuo savęs neužsidarysi, – pasakojo mokyklos vadovas. – Dalis vaikų nereaguoja nei į pastabas, nei į vaizdo kameras, nes žino, kad įstatymai neleidžia jų išmesti iš mokyklos, nuteisti.“
Dažnos vagystės
Tuo metu miesto centre stovinčios Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorius Antanas Suslavičius Alfa.lt sakė, kad jiems teritorijos aptvėrimas labai palengvintų gyvenimą.
„Miesto centre automobilio statymas valandai kainuoja apie 3 litus. Kiek bedarėme vartelių, užtvarų, pašaliniai asmenys jas laužo, ginčijasi su sargais ir stato savo mašinas“, - pasakojo direktorius.
Be to, anot jo, vien per pastarąjį mėnesį mokykloje įvyko dvi vagystės – dingo mokytojų mobilieji telefonai.
„Būčiau labai dėkingas, jeigu mus įtrauktų į šią programą“, – kalbėjo jis.
Nesaugiausi – koridoriuose
Pagal Vilniaus savivaldybės atliktą tyrimą sostinės moksleiviai labiausiai nesaugūs jaučiasi mokyklų koridoriuose (49 proc.), tualetuose (28 proc.), diskotekose ir vakarėliuose (20 proc.), drabužinėse (19 proc.), valgyklose (19 proc.), mokyklos teritorijoje (19 proc.), klasėse (16 proc.), sporto salėse (13 proc.) ir kt.
57 proc. vaikų tvirtina patiriantys vyresniųjų klasių mokinių, 24 proc. – bendraklasių, 6 proc. mokytojų, 3 proc. mokyklos personalo ir 3 proc. kitų asmenų smurtą.
Rašyti komentarą