Iš „Lietuvos“ gynėjų kišenės kino teatro savininkai nori 609 tūkst. litų (18)

Keturių piliečių neformali grupė „Už Lietuvą be kabučių“, aktyviai gynusi viešąjį interesą Vilniaus kino teatro „Lietuva“ privatizavimo istorijoje, antradienį stojo prieš teismą, kuriame kino teatrą nusipirkusi įmonė „Rojaus apartamentai“ teigia dėl piliečių „eksperimentavimo“ viešuoju interesu ir trukdymo jų verslo tikslams patyrusi žalą ir Vilniaus apygardos teismo reikalauja iš jų prisiteisti 609 tūkst. litų materialinės žalos.

Anot ieškovų, keturi piliečiai (paveldo ekspertė Juratė Markevičienė, muzikologas Tomas Bakučionis, kino režisierius Vytautas Damaševičius bei menininkas Gediminas Urbonas) neturėjo teisės ginti viešojo intereso ir kreiptis į teismą su prašymu stabdyti statybas.

Todėl „Rojaus apartamentai“ dėl piliečių kaltės iki šiol negali griauti senojo „Lietuvos“ pastato ir pradėti daugiaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų. Įmonė pirkdama „Lietuvą“ šių metų pabaigoje jau ketino atverti naujojo namo duris.

Savo ruožtu piliečiai įsitikinę, kad statybos kino teatro „Lietuva“ vietoje negali prasidėti, kol jo detalusis planas nėra tinkamai suderintas su visuomene. Dėl to piliečiai yra kreipęsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Ten teismo procesas dar nėra pasibaigęs, todėl ir negali būti pradėtos statybos.

„Didžiausia žala ta, kad projektas yra sustabdytas“, - teigė „Rojaus apartamentams“ atstovaujanti advokatė Reda Kurlavičienė. Anot jos, suskaičiuoti 609 tūkst. litų žalos – tai įmonės per tą laiką bankui mokėtos kredito palūkanos, nors darbai dar net nepradėti.

„Reikėjo iš karto prašyti porą milijonų litų. Kam taip smulkintis?“ – ironizavo jiems pareikštą ieškinį „Lietuvos“ kino teatrą gynę piliečiai. Anot jų, prašydami teismo stabdyti statybas „Lietuvos“ kino teatro vietoje jie tevykdo savo Konstitucinę teisę gintis nuo „valstybės tarnautojų nekompetentingumo ir neveikimo“ , o „Rojaus apartamentai“ turėjo įvertinti tokią riziką ketindama imtis statybų Vilniaus senamiestyje, garsaus pastato vietoje.

Ankščiau įmonės ieškinyje nurodyta žalos suma tesiekė 200, vėliau – 250 tūkts. litų.

Vilniaus apygardos teismas antradienį nusprendė rengti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį balandį, o iki jo sulaukti Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimo dėl detaliojo plano rengimo. Be to, teismas per dvi savaites tikisi gauti detaliojo plano viešųjų svarstymų protokolus ir iš Vilniaus savivaldybės administracijos išsireikalauti detaliojo plano originalą.

Iki tol šalys gali nuspręsti ginčą spręsti sudarydami taikos sutartį, o ieškovas tiesiog atsiimti ieškinį.

Alfa.lt primena, kad įmonė „Rojaus apartamentai“ nusipirko „Lietuvos“ kino teatro pastatą ir parengė detalųjį planą, pagal kurį numatyta „Lietuvos“ kino teatrą nugriauti. Keturi judėjimo "Už Lietuvą be kabučių" nariai tam aktyviai priešinosi - apskundė teismui detaliojo plano tvirtinimo procedūros teisėtumą, nes nebuvo atsižvelgta į piliečių nuomonę.

„Lietuvos“ kino teatras buvo privatizuotas 2002 metais - tuometinė "Turto vystymo grupė", priklausiusi konsorciumui „NDX Development“, kuris buvo „Vilniaus prekybos“ grupės dalis, už 3 mln. litų nupirko 92,60 proc. „Lietuvos“ kino teatro akcijų paketą. Privatizavimo sąlygose buvo numatyta, kad pirkėjas 3 metus negali keisti kino teatro paskirties.

2005 m. iš „Vilniaus prekybos“ pastatą įsigijo įmonė „Rojaus apartamentai“, kuri iki 2008-ųjų pabaigos ketino pastatyti 4 aukštų gyvenamosios paskirties pastatą su 280 vietų kino sale.

Siekdami išsaugoti kino teatrą, peticiją pasirašė 8 tūkst. piliečių.

Peticijoje reikalaujama, kad būtų svarstoma galimybė suteikti buvusiam "Lietuvos" kino teatrui nacionalinės svarbos statusą ir atsižvelgti į sostinės gyventojų nuomonę, sprendžiant kino teatro likimą.