Savamokslės lietuvių liaudies menininkės Petronėlės Gerlikienės (1905–1979) siuvinėti kilimai pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas. Sausio 12 d. Čikagos kultūros centre Mičigano alėjos galerijose atidaryta dailininkės paroda „Mitai ir kasdienės istorijos siuvinėtuose kilimuose“ (2008 01 12 – 2008 04 06). Unikalūs darbai sulaukė didelio amerikiečių susidomėjimo – „primityvusis / naivusis“ menas čia įgijo naują aspektą.
Petronėlės Gerlikienės kūryba spinduliuoja giliu įgimtu lietuvių liaudies dvasios polėkiu: jos kilimuose žmogus neatsiejamas nuo gamtos, gyvūnijos pasaulio, tarsi sakraliu ratu sukasi sezoninių darbų ar švenčių vaizdai, pirmapradžiai, archetipiniai mitai.
P. Gerlikienė gimė Čikagoje, bet jau trejų metukų su tėvais sugrįžo į Lietuvą ir didesnę savo gyvenimo dalį praleido Šilalės valsčiuje. Liaudies menas retai sulaukia profesionalaus įvertinimo, bet net keturi Petronėlės Gerlikienės kilimai yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje kaip analogo neturintys meno kūriniai. Ryškiaspalvės aplikacijos, kai kur dar padailinamos: padažomos, netgi „paauksuojamos“.
Patys, laisvi ar ritmingi siuvinėjimo dygsniai, aplikacijos, jokių perspektyvos ar žmogaus anatomijos dėsnių nesilaikymas (pavyzdžiui, išvingiuotos it „guminės“ kojos ar rankos) kiek primena Ankstyvųjų viduramžių romanikos laikų bažnytines ar istorines iliustracijas. Tačiau nepaisant visų šių iškreiptų proporcijų, o galbūt kaip tik dėl jų, P. Gerlikienės kūriniai spinduliuoja stipria gyvybine jėga, siuvinių dygsniuose veik girdisi liaudies dainos melodijos. Čia šokama su tokiu įkvėpimu, kad moters bateliai gali virsti net plasnojančiais balandžiais („Dainų šventė“, 1974–1976).
Siuvinėtuose kilimuose dominuoja medžiai („Raudonas medis“, 1977), „Klevas“ (1973), šalia jų teka žmonių ir gyvūnų gyvenimas: deginami rudeniniai lapai, susitinka dainų mergelė ir bernelis („Subatos vakarėly“, 1975–1976).
Vienas įdomiausių Petronėlės Gerlikienės darbų: „Vyras ir moteris“ (1975). Čia mes turime beveik visus archetipinio mito, Biblinės istorijos simbolius: vyrą ir moterį, pasipuošusį vaisiais medį – šiuo atveju prašyte beprašančiomis nuraškyti raudonomis vyšniomis. Trūksta tik viliotojos – gyvatės.
Liaudies menininkė nustebina netikėtu istorijos traktavimu: Adomas, kaip ir pridera, kukliai sunėręs rankas, visiškai nuogas slepiasi po medžio šakelėmis, bet Ieva vaizduojama apsirengusi: pasipuošusi tamsia suknute, nešina melsvų gėlyčių puokšte. Taip biblinė istorija įgauna žavumo, naujumo, atviro ir šilto dialogo.
P. Gerlikienės paroda „Mitai ir kasdienės istorijos siuvinėtuose kilimuose“ prestižines Čikagos kultūros centro Mičigano alėjos galerijas pasiekė tik suvienijus jėgas: idėjos autorė Čiurlionio galerijos Čikagoje direktorė Laima Apanavičienė sulaukė paramos iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, maloniai sutikusio paskolinti muziejaus fonduose saugomus liaudies menininkės darbus, bei Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (konsulas Arvydas Daunoravičius) pagalbos organizuojant šią parodą. Savamokslė menininkė – kaimo moteris Petronėle Gerlikienė savo kūriniuose sugebėjo įkūnyti nemirštančią lietuvių liaudies dvasią: dainų, mitų vaizdinius, atvirą kūrybinį polėkį.
Rašyti komentarą