Tautinių mažumų politika

K.Girnius (Roberto Dačkaus nuotr. | fotodiena.lt)

K.Girnius (Roberto Dačkaus nuotr. | fotodiena.lt)

Valstybės santykiai su tautinėmis mažumoms negerėja. Kivirčai su vietos lenkakalbiais ir Lenkijos valdžia tęsiasi daugiau negu ketverius metus ir nematyti jokių pragiedrulių. Pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukia ir vietos rusai. Rusijos įvykdyta Krymo okupacija, jos ne itin sėkmingos pastangos mobilizuoti rusakalbius Rytų Ukrainoje, suintensyvintas informacijos karas skatina kai kuriuos politikus ir stebėtojus nuogąstauti dėl vietos rusų įsipareigojimo Lietuvos valstybei. Rūpinasi ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos šalys. Siekiant neutralizuoti Maskvos propagandą, ketinama kurti bendrą Baltijos šalių visuomeninį kanalą rusų kalba. Kaip visada viliamasi, kad kiti – šiuo atveju Europos sąjunga (ES) – finansuos projektą.

Valdžios santykiai su tautinėmis mažumomis nėra optimalūs, bet šiokios tokios įtampos yra neišvengiamos. Ir pensininkai, mokytojai bei daugelis kitų grupių dažnai kritikuoja valdžią, reiškia nepasitenkinimą jos veiksmais. Nereikėtų sureikšminti nesutarimų su tautinėmis mažumomis, skubant įžiūrėti nelojalumo apraiškų, ir paslėptos Maskvos rankos. Antra vertus, būtų klaida lengva ranka numoti į visus skundus, lyg jie būtų iš piršto laužti, siekiant diskredituoti Lietuvą.

Valstybės įvairiai traktuoja tautines mažumas. Galima jas asimiliuoti, integruoti, nepaisyti, diskriminuoti. Iš šių keturių alternatyvų Lietuvos valdžia pasirinko ignoruoti savo mažumas.

Nors esama diskriminacijos atvejų, nė viena tautinė mažuma, išskyrus gal romus, negali sąžiningai tvirtinti ir įrodyti, kad Lietuvos valdžia sistemingai juos skriaudžia, traktuoja blogiau negu kitus piliečius. Lenkai turi pagrindo skųstis dėl draudimo rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis ir kabinti dvikalbes lenteles. Bet šie draudimai nesukelia pavojaus tautinės tapatybės išlaikymui. Nuosekliau diskriminuojami buvo tik lenkiškų mokyklų mokiniai. Jiems nebuvo suteikta proga tinkamai išmokti lietuvių kalbos, tad dalyvauti šalies ūkio ir politikos gyvenime su tomis pačiomis galimybėmis ir privalumais kaip ir lietuviai. Lietuvos valdžia seniai turėjo pertvarkyti švietimo sistemą, užtikrindama, kad visi vaikai galėtų lygiai varžytis dėl geriausių darbo vietų ir dalyvauti viešose šalies politiką lemiančiose diskusijose.

Pastaruoju metu būta pasiūlymų riboti rusų teises. Šiuo atžvilgiu išskirtinis buvo Manto Adomėno raginimas Vilniaus merui atšaukti leidimą „Rusijos kultūros dienoms“ Vilniuje, jų vietoje švęsti solidarumo su Ukraina dieną, kurioje dalyvautų visi Lietuvos piliečiai, kalbantys lietuviškai, rusiškai ar lenkiškai. M. Adomėnas siūlė pažeisti vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę į taikius susirinkimus. Apribojant šią teisę, būtų ribojama ir žodžio laisvė.

Sunku suprasti, kodėl M. Adomėnas darė tokį siūlymą. Jis puikiai žinojo, kad meras nepaisys jo raginimo; o jei paisytų, kad teismas suteiks leidimą rengėjams vesti savo šventę. M. Adomėno pasiūlymas turėjo pradžiuginti Maskvos propagandistus, kurie galės teigti, kad buvo stengiamasi riboti rusų teises ir juos diskriminuoti, kad rusų teisės yra pavojuje, kad rusai traktuojami kaip antros rūšies piliečiai, tad ir turėtų suprasti, jog Lietuva niekada negali tapti jų tėvyne. M. Adomėno iniciatyva kenks lietuvių ir rusų tarpusavio santykiams, bet neaišku kiek.

Lietuva nevykdo asimiliavimo politikos, nors pavieniai asmenys asimiliuojasi ir tampa lietuviais. Šiek tiek asimiliacijos neišvengiama. Jei prieš 30 metų mišri ruso ir lietuvės porelė gal būtų siuntusi savo vaikus į rusišką mokyklą, dabar mišrių šeimų vaikai labiau lanko lietuviškas mokyklas, ir daugelis vaikų laiko save lietuviais. Panašūs procesai vyksta kitur. Rusų skaičius Ukrainoje nusmuko nuo 11 mln. 1989 m. iki 8 mln. 2000 m. ne todėl, kad rusai masiškai emigravo, bet, kad žmonės, kadaise save laikę rusais, nutarė esantys ukrainiečiai.

Tautinėms mažumoms ne visada lengva atskirti asimiliaciją nuo integracijos. Švietimo reformos ir su jomis siejamas reikalavimas didinti lietuvių kalba dėstomų dalykų yra integracijos priemonė. Gerai neišmokę lietuvių kalbos, lenkai negebės palikti savo sukurto geto, kuris riboja jų galimybes geriau pasinaudoti visuomenės ir valstybės teikiamais privalumais. Būtų galima kalbėti apie asimiliavimą, jeigu būtų uždaromos lenkiškos mokyklos, daromas spaudimas siųsti vaikus į lietuviškas mokyklas, siūlomos premijos už pavardžių sulietuvinimą ir t. t. To nėra ir sunku įsivaizduoti, kad kada būtų einama šiuo keliu.

Lig šiol valdžia rimtai nesistengė integruoti tautinių mažumų, bet vykdė mažumų ignoravimo politiką, tikėdamasi, jog problemos savaime išsispręs, mažumos susitaikys su likimu, mažiau įtariai vertins valstybę ir lietuvius, ilgainiui pradės integruotis. Pasyvumas rusų atžvilgiu iš dalies pasiteisino. Jie, ypač jaunimas, labiau integruojasi į plačiąją visuomenę negu lenkai. Veikiausiai rusai proporcingai daugiau sukuria daugiau mišrių šeimų su lietuviais negu lenkai. Bet konkrečių duomenų nėra, nes santuokos pagal tautybę nebefiksuojamos nuo 2003 m. sausio 1 d.

Mažumų ignoravimas rodo savotišką valstybės abejingumą arba tiesiog tingumą. Seniai reikėjo labiau bendrauti su mažumomis, skatinti jas integruotis, tuo pačiu nurodant, kad galima integruotis neatsisakant savo tautinės ar etninės tapatybės. Čia nėra vienadienis darbas, tad nereikia dirbtinai skubėti gelbėti tautines mažumas nuo Maskvos kėslų, kaip siūlo pasiskelbę informacijos karų specialistai. Nepaisant kalbų apie veiksmingą Rusijos informacijos karą ir pasislėpusius įtakos agentus, rimtesnių pavojaus ženklų nėra. O baimės kurstytojai negali įrodyti, kodėl manyti, jog ši propaganda gali būti veiksmingesnė Lietuvoje negu Rytų Ukrainoje.

Alfa.lt

Nusiųsk draugui:
    Išsaugok ir skaityk vėliau:

Taip pat skaitykite:

Alfa TV

Susijusios naujienos

Girnius: Įvykiai Turkijoje – nepasitenkinimo Erdogano politika išraiška

Skandalai ir rimtais kriminalais kvepiančios istorijos valdantiesiems išeis į naudą?

Politologas: galima parašyti Paksui politinį nekrologą

Politologas apie Seimą, neskyrusį Laisvės premijos Landsbergiui: gėdinga

Girnius: sovietų nusikaltimai gali būti pripažinti genocidu

Politologas: siūloma pabėgėlių kvota dar turės didėti

Premjeras: Juozo Girniaus veikla – pareigos ir darbo Lietuvai pavyzdys

Politologas paaiškino, kam skirti Putino kaltinimai

Svečiai į Kovo 11-osios minėjimą neatvyko, nes jų niekas nekvietė?

Naujas prezidentės prioritetas?

Populiariausios naujienos