Daugiausia internetu linkę balsuoti palaikantys Liberalų ir centro sąjungą bei Naująją sąjungą, mažiausiai – balsuojantys už Valstiečius liaudininkus bei „Tvarką ir teisingumą“. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa, spalio mėnesį atlikta Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto užsakymu.
Tai nereiškia, kad šios partijos išloštų ar praloštų įteisinus elektroninį balsavimą – labiau tikėtina, kad tiesiog dalis įprastų rinkėjų pasirinktų balsavimą internetu, mano šį tyrimą bei jo analizę pirmadienį pristačiusios studentų grupės vadovė Ainė Ramonaitė.
„Vilmorus“ apklausa nustatė, kad „tikrai“ balsuoti internetu ketina 15 proc. apklaustųjų, „greičiau internetu“ – 9 proc.
Didžiausia elektroninio balsavimo įtaka gali būti paskatinimas balsuoti emigrantus, mano A. Ramonaitė. Tikslių emigrantų apklausų nėra, bet geriausiu atveju įmanoma, kad internetu balsuotų iki 40 proc. emigravusiųjų, mano studentai.
Jie įsitikinę: prieš elektroniniu būdu balsuojant Seimo rinkimuose sistemą būtina išbandyti kituose balsavimuose, galbūt apriboti balsavimą, pavyzdžiui, tik emigrantams ar tik neįgaliesiems, ar taip balsuoti tik keliose rinkimų apygardose.
Informacija apie tai, kokių partijų rinkėjai balsuos internetu, yra pasklidusi ir tai lemia atskirų partijų palaikymą el. balsavimui, komentuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Juozas Udrys.
„Tai išryškės, kai dėl el. balsavimo bus balsuojama Seime“, – įspėja jis.
El. balsavimo koncepcijoje numatyta, kad internetu rinkimų savaitę būtų balsuojama iš anksto, nuo pirmadienio iki trečiadienio. Taip balsavęs žmogus vėliau galėtų ateiti į rinkimų apylinkę ir balsuoti iš naujo.
Daug balsuotojų – daug sukčiautojų
Studentai pastebi, kad Estijoje buvo ypač mažai balsuojančių internetu. Iki šiol internetu buvo balsuojama dvejuose rinkimuose, abejuose tai darė 2–5 proc. balsavusiųjų.
To priežastis – norėję balsuoti turėjo už savo pinigus įsigyti specialią įrangą.
Lietuvoje specialios įrangos nereikės, užteks turėti interneto banko kortelę. Todėl balsuojančių internetu gali būti gerokai daugiau.
„Mažas aktyvumas Estijai išėjo į naudą: tokiu būdu balsuota per mažai, kad kiltų kokių nors problemų. Užsienio ekspertų nuomone, elektroninis balsavimo vyko tvarkingai, bet jei dalyvių būtų daugiau ir būtų bandymų ją „nulaužti“, visiškai neaišku, ar sistema pasirodytų esanti pakankamai saugi“, – pastebi A. Ramonaitė.
Esant norui, labai lengva būtų sukelti abejonių el. balsavimo rezultatais, mano A. Ramonaitė. Todėl prieš balsuojant internetu Lietuvoje yra būtina politinėms partijoms sutarti nespekuliuoti apie sistemos saugumą. Toks sutarimas buvo pasirašytas Estijoje.
„Tikėjimas, kad balsavimas vyksta tinkamai ir saugiai, net nėra susijęs su realiu saugumu, o su rinkėjų sprendimu pasitikėti rinkimų organizatoriais. Todėl yra daug galimybių manipuliuoti rinkėjų pasitikėjimu elektroniniu balsavimu“, – įspėja A. Ramonaitė.
Estijoje el. balsavimo stebėtojų nebuvo daug: atsirado tik du žmonės – tiek „iš gatvės“, tiek partijų atstovai, kurie pageidavo būti apmokyti technologiškai, kad galėtų stebėti, kaip vyksta elektroninis balsavimas.
Per daug skuba
Palyginti su užsienio šalimis, Lietuvoje sistema yra kuriama itin greitai, mano studentai. Šių metų liepą numatyti jos bandymai, o jau spalį turėtų būti naudojama per parlamento rinkimus, konstatuoja studentai.
Neoficialiai pripažįstama, kad skubama todėl, jog Lietuva taptų antrąja šalimi po Estijos, kurioje yra balsuojama internetu. Beje, Estijos atstovai pripažįsta, kad šalis el. balsavimą įsirengė irgi daugiausia norėdama pagarsėti pasaulyje, ir tai buvęs palyginti pigus pasigarsinimas.
Beje, pagarsėti Estijai padėjo ir jos kaip technologijų lyderės įvaizdis. Lietuva tokio įvaizdžio neturi, todėl pranešimas apie el. balsavimą joje gali ir nenuskambėti, ar nuskambėti su išankstinėmis abejonėmis dėl sistemos patikimumo, įsitikinęs tyrimo grupės narys Egidijus Barcevičius.
„Balsavimas internetu nėra panašus į elektroninę prekybą. Viena vertus, iškilus problemoms beveik nebūtų laiko jų išnagrinėti, nes reikia greitai skelbti rinkimų rezultatus, kita vertus, nebūtų nė galimybės perskaičiuoti rezultatų“, – svarsto A. Ramonaitė.
Aktyvumui užtektų loterijos
Studentai abejoja, ar el. balsavimas sumažins rinkimų išlaidas. Sistemai kurti numatyti 2 mln. litų, ateityje reikės skirti pinigų ją tobulinti. Tuo tarpu Seimo rinkimai kainuoja apie 19 mln. litų, daugiausia lėšų skiriama rinkimų apylinkių tinklui, kurio reikėtų ir balsuojant internetu.
E. Barcevičiaus nuomone, el. balsavimas pakeistų dalį balsavimo paštu, o šiam organizuoti per praėjusius Seimo rinkimus buvo skirta 2,1 mln. litų. Tad sistema tiesiogiai neatsipirktų.
Studentai ginčijosi, ar balsavimas internetu gerina demokratiją. Mat, mano jie, rinkėjų aktyvumas Lietuvoje mažėja ne dėl to, kad nėra patogu eiti balsuoti, o dėl nusivylimo politiniu procesu.
„Nekalbama apie tai, kur yra politinio pasyvumo šaknys. O jei padaugės balsuojančiųjų, kurie nėra įsigilinę į pasirinkimą tarp partijų, balsuoja tik todėl, kad patogu. Tokia sistema primena komentarų rašymą į interneto portalus. Kokios kokybės valdžią turėsime?“ – svarsto tyrimo dalyvis Žygimantas Medelis.
Jo nuomone, pinigus, išleistus el. balsavimui, galima efektyviau paskirti įprastiniam balsavimui tobulinti. „Dabartiniai rinkimų trūkumai – tai daugiausia organizacinės problemos“, – mano jis.
J. Udrys pasakojo, kad viename iš susitikimų su politikais Z. Vaigauskas yra juokavęs: jei norima tik padidinti rinkėjų aktyvumą, 2 mln. litų reikia skirti ne balsavimui internetu, o padalinti po 1 tūkst. litų kiekvienai rinkimų apylinkei ir rengti loteriją: pinigus laimėtų vienas iš atėjusiųjų balsuoti.
„Bet vargu ar tai duotų kokybinį rezultatą. Žmonės ateitų ne balsuoti, o dalyvauti loterijoje“, – pastebi jis.
Rašyti komentarą