Teisės ekspertas perspėja: KT turi realią galimybę panaikinti referendumo dėl žemės pardavimo rezultatus

Prof. dr. Vytautas Sinkevičius, Mykolo Romerio universitetas.
Prof. dr. Vytautas Sinkevičius, Mykolo Romerio universitetas.
© Robertas Dačkus

1999–2008 m. Konstituciniame Teisme (KT) dirbęs teisėjas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Vytautas Sinkevičius tikina, kad KT turi realias galimybes panaikinti birželio 29 d. rengiamo referendumo, kuriuo siūloma uždrausti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje, rezultatus.

Penktadienį KT pradėjo nagrinėti bylą dėl Referendumo įstatymo nuostatų konstitucingumo. Seimas į KT kreipėsi su klausimu, ar galima rengti referendumus, kuriais siūlomos galbūt Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos. KT ėmė vertinti Referendumo įstatymo 14 straipsnį tiek, kiek juo Seimui nesuteikiama teisė spręsti dėl referendumo skelbimo, net jei yra ekspertų grupės išvada, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos.

Kreipimasis į KT gimė po ilgai trukusių diskusijų ir teisminių procesų dėl birželio 29 d. rengiamo referendumo, kuriuo siūloma uždrausti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje. Iniciatyvinė grupė taip pat siūlo sumažinti reikalavimus referendumui surengti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbė, kad, rengiant šį referendumą, ketinama išleisti 13,52 mln. litų.

Prognozuoja fiasko

reklama

Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad Lietuva, stodama į Europos Sąjungą (ES), įsipareigojo nedrausti parduoti žemę bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams, po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustojo galioti. Seimo teisės ekspertų grupė pripažino, kad referendume pateikiamas siūlymas uždrausti užsieniečiams parduoti žemę Lietuvoje prieštarauja minėtam Lietuvos įsipareigojimui.

Alfa.lt kalbintas buvęs KT teisėjas, teisės mokslų daktaras V. Sinkevičius pažymėjo, kad KT sprendimas – kad ir koks jis bebūtų – byloje dėl Referendumo įstatymo nuostatų konstitucingumo referendumo dėl žemės pardavimo rengimui įtakos neturės. Pasak teisės eksperto, Seimas nutarė, kad referendumas bus surengtas konkrečią dieną, taigi tautos nuomonės bus atsiklausta. Vis dėlto, V. Sinkevičiaus teigimu, KT gali patvirtinti anksčiau paskelbtą sprendimą, kad KT turi galią panaikinti referendumo rezultatus. Teisininko manymu, toks likimas gali ištikti ir referendumą dėl žemės pardavimo, jei jis įvyktų ir tauta pritartų iniciatyvinės grupės siūlymams.

„Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas šitą bylą, gali pasakyti, kad, jeigu referendumas įvyks ir tauta priims sprendimą, kuris paneigia fundamentalias konstitucines vertybes, pavyzdžiui, žmogaus teises ir laisves, demokratiją ir kitus dalykus, tai tokias Konstitucijos pataisas, kurias tauta priims referendumu, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Vadinasi, referendumas bus tuščias, Konstitucijos pataisos, priimtos referendumu, bus pašalintos iš Konstitucijos ir iš Lietuvos teisės sistemos ir nebus taikomos.

Jeigu įvyktų referendumas dėl žemės ir jeigu tauta nutartų, kad draudžiama parduoti žemę užsieniečiams, tai Konstitucinis Teismas pasakė, kad negalima daryti tokių pataisų, kol nepakeistas referendumo konstitucinis aktas dėl narystės Europos Sąjungoje, kitaip tariant, kol Lietuva neišstojo iš Europos Sąjungos. Tai reiškia, kad, jeigu tokios pataisos bus padarytos, tai Konstitucinis Teismas pripažins jas prieštaraujančiomis Konstitucijai ir pašalins jas iš Konstitucijos, tai tas referendumas bus niekinis”, – aiškino V. Sinkevičius.

„Teismas turi visas realias praktines galimybes pripažinti tokio referendumo rezultatus prieštaraujančius Konstitucijai”, – pridūrė teisininkas.

Pasak V. Sinkevičiaus, įstatymai numato, kad po įvykusio referendumo analoginio pobūdžio Konstitucijos pataisos gali būti inicijuojamos ne anksčiau kaip po metų.

„Bet jeigu tai būtų ta pati Konstitucijos pataisa, to paties turinio, kuri buvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, tai reikia prisiminti, kad Konstitucinio Teismo nutarimo negalima įveikti antrą kartą nei referendumu, nei įstatymu, tai, vadinasi, turės būti kita Konstitucijos pataisa. Bet jeigu tai bus analogiško turinio pataisa, tai ji vėl bus pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai”, – aiškino V. Sinkevičius.

Reikia tobulinti įstatymą?

VRK patvirtinus, kad daugiau negu 300 tūkst. rinkėjų parašų referendumui dėl žemės pardavimo paremti surinkti tinkamai, ir referendumo klausimą perdavus Seimui, komisija sulaukė nemažai kritikos iš politikų. Šie piktinosi, kad VRK Seimui perdavė spręsti referendumo, kurio siūlymai prieštarauja Konstitucijai, rengimo klausimą.

Vis dėlto, kaip teigė V. Sinkevičius, kaltinti VRK šiuo atveju nėra pagrindo, mat komisija tiesiog priėmė sprendimą, remdamasi teisės aktais.

reklama

„Pagal Referendumo įstatymą, Vyriausioji rinkimų komisija turi išduoti parašų rinkimų lapus net tais atvejais, kai aiškiai matosi, kad klausimas, kuris formuluojamas referendumui, yra antikonstitucinis, pavyzdžiui, paneigiantis prigimtines žmogaus teises, laisves ir panašiai”, – komentavo teisės ekspertas.

„Tarkime, atsiranda iniciatorių grupė, kuri sako, kad „Lietuva – lietuviams, o svetimšaliai – lauk iš Lietuvos”, ir teikia tokį klausimą referendumui, tai, pagal dabartinį reguliavimą, Vyriausioji rinkimų komisija privalo vis tiek išduoti parašų rinkimo lapus ir, įsivaizduokite, tris mėnesius yra renkami parašai dėl tokio referendumo. Konstitucinis Teismas turi pasakyti, ar tai, kad Referendumo įstatyme nenumatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos teisė tokiais atvejais neišduoti parašų rinkimo lapų, neprieštarauja Konstitucijai”, – aiškino V. Sinkevičius.

Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad referendumas dėl žemės pardavimo įvyks birželio 29 d.