Kuo mažiau mokame šalies, kurioje keliaujame, kalbą, tuo daugiau bendraujame gestais. Yra įvairių teorijų, tačiau dažniausiai skelbiama, kad žodžiais perduodama tik 20-30 procentų informacijos, o likusi vaikšto galvos, rankų ir kojų mostagavimais.
Tik va, bėda - ne visi tuos gestus supranta taip pat. Todėl čia surinkau keletą patarimų iš interneto forumų, blogų ir savo paties patirties. Dėl to, kad tai yra vienintelė ir neginčijama tiesa, galvos neguldyčiau, bet gal ši informacija tikrai padės jums "nepaslysti" stengiantis susibendrauti kelionėse.
- Rodymas į objektą smiliumi, - Europoje toks bakstelėjimas į žmogų yra nekultūringumo ženklas, o vidurio ir tolimuosiuose Rytuose - netgi įžeidimas. Todėl geriau ranką nukreipti su atvira, į viršų atsukta plaštaka. Lygiai taip pat ką nors kviečiantis vietoj gesto su judinamu smiliumi kviesti pamojant visu delnu.
- Pergalės („Victory“) ženklas (ištiestas smilius ir vidurinysis pirštas) greičiausiai bus suprantamas, kaip pergalės simbolis Europoje ir kitose Vakarų šalyse, tačiau jei rodant jį delną atsuksite į save, tai gali būti suprasta, kaip pasiūlymas dingti iš čia.
- Šypsena ne visada reiškia teigiamas emocijas - kai kuriose Azijos šalyse žmonės šypsosi, taip rodydami pyktį, susierzinimą ar sumišimą arba nepažįstamiesiems nesišypso iš viso. Tačiau šypsotis patiems visada sveika ir tai tikrai padeda bendrauti.
- Galvos linkčiojimas ne visada yra pritarimas - jei keliausite po Bulgariją ar Graikiją, žinokite, kad pritariamas linkčiojimas galva ten reiškia "ne".
- OK ženklas (nykštys suliestas su smiliumi, padarant apskritimą tarp jų) ne visada reiškia gerą būseną - vokiečiai, brazilai, italai ir kai kurių kitų tautų atstovai tai gali suprasti kaip nepadorų pasiūlymą, prancūzams tai reikš nulį, o japonams panašus simbolis reiškia pinigus.
- Pakeltas į viršų nykštys dažniausiai bus suprastas kaip simbolis, kad viskas tvarkoje, tačiau jei pakelsite jį staigiai, amerikiečiai, australai, anglai ir kai kurios kitos tautos tai gali suprasti kaip įžeidimą. Dar daugiau - graikams šis ženklas visada reiškia "užsičiaupk", o ispanai tai gali suprasti kaip paramą baskų separatistiniam judėjimui ETA, kas irgi nėra labai gerai. Žinokite tai, jei tranzuosite ar bendrausite, o nardydami instruktoriui ar patyrusiam kolegai šio gesto be reikalo irgi nerodykite - narai tai supranta, kaip ženklą, kad kažkas atsitiko ir žmogui reikia kilti į viršų.
- Europietiškas atsisveikinimas judinant plaštaką Nigerijoje ir kai kuriose kitose Afrikos valstybėse bus suprastas kaip rimtas įžeidimas, jei vietinis nuspręs, kad plaštaka bus per arti jo veido.
- Draugiški patapšnojimai per galvą ar sprandą gerokai sutrikdys budizmo išpažinėją, tikintį, kad galvoje slypi siela. O štai vidurio ir tolimųjų Rytų bei arabiškuose kraštuose ne tik patapšnojimas, bet ir apsikabinimas per sprandą ar vyrų susikabinimas už rankų yra paprasčiausios draugystės ženklas. Taip pat arabiškuose kraštuose visai natūralu vyrui laikyti ranką moteriai ant peties, taip tarsi parodant savo nuosavybės teises.
- Daikto perdavimas viena ranka - jei tai padarysite Japonijoje, prarasite gerą įvaizdį. Net tušinukas ar puodelis čia turi būti perduodamas abiem rankomis, truputį pasilenkiant į priekį.
- Keista, bet sėdėjimas pakėlus kojų padus vidurio ir tolimuosiuose Rytuose gali reikšti nepagarbą esantiems aplink - juk demonstruojate savo žemiausiai esančią, todėl nešvariausią kūno dalį.
- Islamo šalyse, kur įprasta valgyti rankomis, nebandykite net liestis prie maisto kairiąja ranka. Ši ranka yra "nešvari", nes ja paprastai atliekamas apsiplovimas tualete. Valgoma tik dešine ranka, kaire galima nebent ką nors prisilaikyti, jei neįmanoma kitaip.
- Pasibučiavimas susitikus tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, yra beveik privalomas, tačiau jei sugalvosite pakštelti į skruostą nepažįstamai britei, indei ar arabų moteriai, lėks galvos. Pavyzdžiui, Indijoje, Kamasutros tėvynėje (!), viešai išvis nesibučiuojama - tai ir gėda, ir nepagarba, ir įžeidimas.
- Jei Kinijoje ko nors nesupratęs gūžtelėsite pečiais, tai vietinius gali įžeisti.
Gestai priklauso nuo kultūros savitumo, susiformavusių tradicijų, religinių, etinių patirčių ir daugelio kitų veiksnių. Jų skirtumus perprasti ir suvokti kiekvienoje šalyje yra labai sudėtinga. Todėl dažnai lieka tik pasikliauti šiais bendrais patarimais: pernelyg negestikuliuoti rankomis, laikytis tinkamos distancijos su aplinkiniais, nepulti be reikalo kontaktuoti rankomis ir nesijaudinti, jei susibendrauti gestais iš pirmo karto nepavyko.
Rašyti komentarą