Hormonų audros ir visi pokyčiai, kurie daro įtaką paauglės mergaitės gyvenime, iš šalies atrodo tarsi pasivažinėjimas amerikietiškaisiais kalneliais. Nenuostabu, kad net tos mamos, kurios augindamos vaikus atrodė pasitikinčios savimi, šiems sulaukus paauglystės puola į neviltį. Dr. Roni Cohen-Sandler, knygos „Aš nepykstu, aš tiesiog nekenčiu tavęs! Naujas žvilgsnis į mamų ir dukrų konfliktus“ („I'm Not Mad, I Just Hate You!: A New Understanding of Mother-Daughter Conflict“) autorė, siūlo keletą patarimų, kaip sumažinti prarają tarp mamos ir jos paauglės dukros.
Neseniai pasakėte, kad tėvas turėtų nesikišti, jei pykstasi mama su dukra. Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl?
Kai tėvas įsikiša, paprastai jam tenka vienas iš dviejų vaidmenų: arba dukra jaučiasi visiškai užpulta, nes tėvas palaiko mamą, arba pasiunta mama, nes tėvas palaikė dukrą. Bet kuriuo atveju tėvas pralaimi, o konfliktas taip ir lieka neišspręstas. Jeigu konfliktas iš tiesų yra tik tarp mamos ir jos dukros, geriausia būtų, kad tėvas leistų joms pačioms rasti sprendimą. Žinoma, visai kas kita, jei kalbama apie principinius vaiko auklėjimo klausimus. Tokiu atveju, kai vaikas laužo šeimos tradicijas, standartus ar taisykles, mama su tėvu turi eiti išvien, kad patvirtintų tai, jog šeima vienokiam ar kitokiam elgesiui nepritaria.
Ar vienišos mamos susiduria su panašiomis ar su kitokiomis problemomis?
Vienišos mamos paprastai susiduria su įvairesnėmis problemomis. Be įprastinių, vienišos mamos turi polinkį su dukromis elgtis kaip su draugėmis: kartais elgiasi su jomis kaip su konkurentėmis, kartais kaip su geriausiomis draugėmis ir dalijasi informacija bei problemomis, kuriomis tikrai nederėtų dalytis su paaugle.
Kai mama tampa geriausia drauge, paauglė dukra praranda būtiną kontrolę. Kai vienišos mamos eina į pasimatymus, dukros kišasi į tai, komentuoja, kritikuoja – visa tai neišvengiama dėl paauglės hormonų audrų, vidinių konfliktų ir nejaukumo dėl viso to, kas susiję su lytiniais santykiais (pavyzdžiui, ne vienai paauglei nemaloni net mintis, kad motina turi lytinių santykių su „draugu“). Vienišoms motinoms labai svarbu neperžengti linijos nuo artimos motinos prie užgožiančios motinos. Nepamirškite, kad jūs vis dėlto mama, o ne draugė.
Kaip turėtų elgtis motina, kai dukra „pratrūksta“?
Svarbiausia, ką motina turi prisiminti, kai dukrą apima pykčio priepuolis, yra tai, kad negalima elgtis taip, kaip elgiasi dukra. Nesvarbu, kokios audros siaučia viduje, išorėje turite išlikti rami. Tik taip išvengsite, kad konfliktas nevirstų bjaurių žodžių lavina ir viena kitos kaltinimu. Jeigu norite išvengti neprasmingo ginčo, pasakykite: „Su tavimi kalbėsiu tik tada, kai būsi pasirengusi kalbėtis civilizuotai.“ Ir išeikite iš kambario. Vėliau, nurimus pirmosioms emocijoms, galėsite pasikalbėti, ar tai, ką jautė dukra, turėjo nors krislą tiesos. Galbūt tai bus puiki proga ir mamai geriau suprasti savo dukrą. Taip elgdamasi mokote savo dukrą, kad svarbu ne tik tai, KĄ sakote, bet ir tai, KAIP sakote.
Nemažai paauglių mergaičių skundžiasi, kad motinos neklauso jų, negerbia jų nuomonės. Ką gali padaryti dukros, kad jų santykiai su mamomis pagerėtų?
Jei norite, kad santykiai su mama pagerėtų, pasirinkite, kada tikrai verta veltis į konfliktą (konfliktuokite tik tada, kai jūsų nuomonės susikerta dėl labai svarbaus jums dalyko) ir visada pagalvokite, KADA verta apie tai kalbėtis (juk laikas, kai mama tik ką įėjusi pro duris po darbo arba kai lekia į svarbų susitikimą, tikrai nėra pats tinkamiausias).
Merginos turi išmokti kalbėti pagarbiai ir – svarbiausia – išmokti klausytis. Juk dažnai mamos nori su dukromis tik pasidalyti patirtimi, o jos turi tikrai daugiau. Kartais labai gerai yra paklausti: „Mama, noriu pasikalbėti labai svarbiu reikalu. Kada galėtum mane išklausyti?“
O mamoms reikia išmokti išlaukti. Jeigu savo išmintimi dalysitės iškart, dažniausiai dukra tik pavartys akimis. Verta palaukti, kol praeis keletas dienų arba tiesiog keletas valandų, nuslūgs emocijos ir dukra nebežvelgs į viską asmeniškai. Mama gali pasakyti, kad jai džiugu, jog dukra norėjo pasidalyti savo problemomis, bet ji turi keletą pasiūlymų, jos manymu, padėsiančių dukrai.
Be to, būtų gerai, jei mama pasistengtų įvertinti dukros pastangas. Jei pastebite, kad dukra stengiasi susitarti taikiai, įvertinkite tai. Nepamirškite, kad bendraudama su jumis ji mokosi bendrauti ir su kitais žmonėmis, todėl bet koks progresas turi būti pastebėtas ir įvertintas. Nepamirškite, kad – nors dukra ir mano esanti suaugusi – jai vis dar reikia jūsų įvertinimo ir paskatinimo.
Savo knygoje nerekomenduojate mamoms būti „kietomis“ mamomis. Kodėl dažnai paauglėms nepatinka, kai mamos stengiasi patikti ir būti draugėmis?
Būdamos paauglės mergaitės ne tik nori atsiskirti nuo motinos ir pasijusti suaugusios. Jos nori, kad motinos būtų iš tiesų suaugusios, o ne bandytų grįžti į paauglystę. Žinoma, nė viena nenori visiškai paauglių nesuprantančios ir pačios nuobodžiausios mamos, bet mergaitės dar labiau gėdijasi, jei mama atrodo arba elgiasi kaip „-niolikinė“. Paaugliams reikia, kad motina būtų nuoseklus, aiškus suaugusio žmogaus pavyzdys. Sveikiausi ryšiai yra tarp mamų ir dukrų, kurios supranta ir gerbia ribas tarp kartų.
Parengta pagal interviu su Dr. Roni Cohen-Sandler iš http://life.familyeducation.com
Rašyti komentarą