Galingas ir žiaurus filmas, kuris sukrečia ir įstringa atmintyje. Jau praėjo daugiau nei trys mėnesiai po seanso San Sebastjano kino festivalyje, o man vis atrodo, kad mačiau naujausią Davido Cronenbergo kriminalinę dramą tik vakar. Prieš akis vis stovi Viggo Mortenseno suvaidintas bebaimis ir atsidavęs šeimininkui vairuotojas Nikolajus, kurį simbolizuoja šaltas žvilgsnis, ciniška šypsena, kūną išmarginusios tatuiruotės, specifinis rusų-anglų kalbų slengas ir užtikrintas elgesys. Jis nepasakys nereikalingo žodžio, bet nepriekaištingai atliks užduotį ir išvalys neapdairių kolegų paliktus pėdsakus. Tikriausiai tik jis gali šitaip įtikinamai išsitraukti plaukų džiovintuvą, pašildyti sušalusį lavoną, o po to šaltakraujiškai nupjauti rankų pirštus, kad neliktų jokių galimybių gauti atspaudus.
Filmą „Rytietiški pažadai“ vertina tarptautinis kino monstras. Daugiau informacijos → www.imdb.com 
Nėra čia ką slėpti – šis filmas yra ekstremaliai žiaurus, kruvinas ir smurtinis. Žmogaus kūno fizinis išdarkymas yra mėgstamiausias kronenbergiškas triukas ir garsusis režisierius lieka ištikimas sau. Jeigu esate matę ankstesnį Davido Cronenbergo ir Viggo Mortenseno rankų darbą „Smurto istorija“ (filmas buvo trumpai rodomas ir surinko tik kuklius 30 tūkst. Lt), tai jau žinosite ko reikėtų tikėtis. Tik šį kartą teks paragauti dvigubai svaresnės smurto dozės, kuri ne kiekvienam žiūrovui bus pakeliama. Bet „Rytietiškų pažadų“ smurtas yra pateisinamas ir reikalingas, kad iš savo tėvynės emigravusių rusų gangsterių susikurtas pasaulis atrodytų autentiškesnis. Davidas Cronenbergas griebiasi šoko terapijos ir jau įvadinėje scenoje leidžia kirpėjo sūnui detaliai perpjauti nepageidautinam klientui gerklę nuo vienos ausies iki kitos ausies. Režisierius siekia įrodyti, kad negailestingas smurtas yra filmo herojų kasdienybė.
Kriminalinės dramos veiksmas vyksta Londone, kuriame niekada nesninga ir nebūna pernelyg karšta. Bet nesitikėkite pamatyti atvirutėse spausdinamų įžymiųjų miesto vietų, nes Davidas Cronenbergas atvyko čia ne tam, kad susuktų turistinį kiną kelionių agentūroms. Priešingai nei daugelis kitų Amerikos režisierių, jis sugeba atsispirti pagundai parodyti Tauerio tiltu riedantį raudoną dviaukštį autobusą. Žilaplaukis kanadietis labiau domisi niekam nematomais mafijos užkulisiais ir perteikia turtingos rusų kultūros lobynus. Tiršti barščiai, baladė „Oči čiornyje“, dosniai nukrautas stalas, laisvai laistoma degtinė, etniniai drabužiai ir visi kiti nostalgiški ingredientai randa savo vietą pas Cronenbergo gangsterius.
Pati įsimintiniausia scena jūsų lauks rusiškoje pirtelėje. Ją prisimena kone kiekvienas filmo žiūrovas. Ji reikalauja itin stiprių nervų. Jis bus ilgai prisimenama ir ilgainiui taps kultine. Joje visiškai nuogas Viggo Mortensenas plikomis rankomis kaunasi su peiliais ginkluotais dviem rusų smogikais. Daugiau nieko rašyti neverta apie brutualų ir kruviną skerdynių spektakliuką, nes jį būtina pamatyti neužsimerkus ir nenusisukus nuo ekrano.
Lengviausia kabinėtis prie Steveno Knighto scenarijaus, kuris nėra jau toks tobulas. Tas pats autorius parašė sukrečiančią istoriją 2003-siais Lietuvos kino teatruose viešėjusiai Stepheno Frearso kriminalinei dramai „Purvini gražūs dalykai“ (Dirty Pretty Things). Jam nepavyksta išvengti panašumų, nes filmas vėl pasuka tamsiausiais nelegalaus ir purvino verslo keliais. Rusų gangsteriai susieja niūraus gyvenimo realybę su prekyba žmonėmis, narkotikų platinimu, žiauriais susidorojimais ir priverstinėmis jaunų merginų komandiruotėmis į prostituciją. Tačiau visa tai nereiškia, kad siužetas yra nuspėjamas, nes Davidas Cronenbergas moka pažįstamas situacijas paversti naujomis ir sukurti stulbinamą baimės pojūtį, kai už kiekvieno kampo laukia mirtinas pavojus.
Svarbiausias jo pagalbininkas Viggo Mortensenas yra nepakartojamas ir absoliučiai fantastiškas, todėl kažkiek užtemdo kitas dvi žvaigždes Vincentą Casselį ir Naomi Watts. Kiekvienoje scenoje matyti, kad Davidas Cronenbergas pasitiki pagrindiniu aktoriumi, kuris intensyviai ruošėsi vaidmeniui ir gali preciziškai išpildyti bet kokį pageidavimą. Trilogijoje „Žiedų valdovas“ išgarsėjęs danų kilmės aktorius nusipelno „Auksinio gaublio“ nominacijos ir tiesiog privalo patekti tarp penkių geriausių kandidatų „Oskaro“ apdovanojimui. Neeilinis vaidmuo tiesiog valdo visą filmą ir sustiprina bendrą įspūdį. Kai baigiasi finalinė scena, mintyse kyla nenumaldomas noras palyginti „Rytietiškus pažadus“ su Franciso Fordo Coppola'os „Krikštatėviu“ ir Martino Scorsese gangsteriniais šedevrais „Geri draugužiai“ bei „Kazino“.
ALFA filmo vertinimas:
Režisūra – 9
Scenarijus – 7
Aktorių vaidyba – 10
Garso takelis – 9
Ar žiūrėčiau dar kartą – Taip
Bendras įvertinimas – 9
Rašyti komentarą