„Lauke šėlo audra, aš gėriau karštą kavą, šalia buvo mielasis žmogžudys, man buvo taip gera, kad vos nemurkiau“, – tokį intrigos šleifą ant savo romano „Angelas sargas“ užmeta Prancūzijos literatūros madona – Fracoise Sagan. Vidutinio amžiaus moteris ir angeliškas jos meilužis žudikas. Pikantiškas pagardas moteriškajai literatūrai.
Francoise Sagan „Angelas sargas“, „Tyto alba“, 2007.
„Šią knygą rašiau nešildomoje gimtųjų namų, kur praleidau savo vaikystę, virtuvėje“, – prisipažins rašytoja po daugelio metų. 1968–aisiais, kai „Angelas sargas“ buvo publikuotas pirmą kartą, F. Sagan (1935–2004) jau buvo patyrusi pirmąjį sėkmės skonį. Septyniolikamete mergaičiukė iš kito jos kūrinio „Sveikas, liudesy!“, išbandžiusi apgaulingą bohemos laisvę, jau virto brandžia ir rafinuota moterimi. „Angelas sargas“ pasirašė vos per vieną mėnesį, dieną rašant, o vakarais – skaitant parašytą skyrių balsu ramiai riešutų trauktinę begurkšnojančiai seseriai.
Panašu, kad aikštingas menininkės talentas pakvietė išbandyti detektyvo žanrą. Vidutinio amžiaus Holivudo scenaristė Doroti Seimur, jaunystėje išgarsėjusi sėkmingu kino vaidmeniu, atsiradusias raukšles pudruoja buvusios savo žvaigždės dulkėmis. Naujas mylimasis Polas, su kuriuo gilią naktį ji lekia iš kokteilių vakarėlio pasimylėti, netyčia padaro avariją ir nutrenkia neįprasto grožio jaunuolį. Mielaširdingumas, kurį Doroti parodo gyjančiam Lukui, pasirodo pragaištingas. Netikėtai vienas po kito ima žūti žmonės, vienaip ar kitaip įskaudinę jaunuolio geradarę.
Kas yra tas „angelas sargas“? Nerūpestingais potėpiais rašytoja tapo pagrindinės herojės praeities skausmus ir dabarties rūpesčius. Nelaiminga meilė, nenusisekęs vedybinis gyvenimas, duktė ir anūkai, gyvenantys Paryžiuje, – visa tai dvidešimtmečio meilužio glėbyje, regis, turėtų nuskęsti į amžinąją užmarštį. Kita vertus, tik jai vienai būdingas šarmingumas leidžia F. Sagan elegantiškai išlaviruoti lengvai tarp subtilios erotikos ir žmogiškųjų santykių paslapties. Nors kalbama apie „Holivudo elitą“, knygoje nėra nieko nepadoraus, kas galėtų skaudinti ar žeisti.
Priimdama gyventi Luką į savo namus, Doroti padovanoja jam naują gyvenimą. Ryšiai su prodiuseriais, scenaristais ir kitais kino Mekos galiūnais garantuoja naujai iškeptam aktoriui milijoninius kontraktus ir pasaulinę šlovę. Angeliškas grožis, kuriuo apdovanotas Lukas, atveria jam visas duris, deja, tos vienintelės, į Doroti miegamąjį lieka užrakintos. Tegul pagrindiniai aistros smaigalio herojai ir gyvena viename name, jų santykiai išlieka platoniški iki pat pabaigos. Nes čia slypi didžioji knygos mistika. Išsiduoti daugiau turbūt neverta – gudresnieji patys tiesą atkoduos knygos pavadinime.
F. Sagan yra prisipažinus, kad „Angelas sargas“ – bene patraukliausias jos parašytas romanas. „Kaip gali pykti ant žmogaus, kuris nužudė tris žmones dėl to, kad padarytų tau malonumą?“ (p. 62) Toks naivus amoralumas kilsteli Doroti ir Luko santykius iki Boni ir Klaido istorijos ar Oliverio Stouno „Born to be Killers“. Lygiai taip pat ir „Angelą sargą“ galima suvalgyti vienu atsikvėpimu, skaniai, su pasimėgavimu. Juolab, kad žymioji Prancūzijos rašytoja, išgarsėjusi „saganiška“ rašymo manierą, tuo ir yra patraukli – ji visuomet išlieka elegantiška ir estetiška.
Rašyti komentarą