Vilnietiškoje Jurgio Mačiūno avangardinio meno kolekcijos FLUXUS istorijoje – naujas posūkis. Atlikusi tyrimą ir įtardama, kad buvo pažeistos privalomos darbų pirkimo procedūros, sostinės valdžia žada kreiptis į prokuratūrą.
Lapkričio pabaigoje naujieji Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos nariai ėmė aiškintis, kas ir kodėl nusprendė pirkti beveik 13 mln. litų kainuojančią avangardinio meno kolekciją. Vicemero Algirdo Paleckio vadovaujama darbo grupė baigė tyrimą ir pripažino, kad įsigijimo aplinkybės nusipelno ir prokuratūros dėmesio.
Nedovanotini pažeidimai
„Įsitikinome, kad įsigyjant FLUXUS meno kolekciją padaryta nedovanotinų pažeidimų. Veikiausiai įgaliojimus viršijo centro direktorius Kristijonas Kučinskas“, – sakė A. Paleckis. K. Kučinskas negalėjo pirkti kolekcijos, neturėdamas kai kurių savivaldybės departamentų direktorių parašų. Vietoj kolekcijos darbų sąrašo tyrėjai rado anglų kalba rašytų dokumentų rinkinį be jokių įkainių ir ekspertų įvertinimo. Jame tik išvardyti kolekcijos eksponatai. „Tai pažeidimai – įsigydama darbus muziejinė įstaiga privalo turėti ekspertų išvadas“, – sakė A. Paleckis. Darbų kaina, pasak vicemero, atsirado jau vėliau, kai buvo pasirašoma pirkimo sutartis.
Ar J. Mekas turi teisę pardavinėti FLUXUS meno objektus, darbo grupė nesiaiškino, manydama, kad tai Jungtinių Valstijų teisės sritis.
Įsigyta legaliai
Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius K. Kučinskas LŽ tvirtino, kad visus reikalingus savivaldybės departamentų vadovų parašus buvo surinkęs. „Labai džiaugiuosi, kad centro idėja pagaliau įgyvendinta“, – sakė direktorius. Anot jo, centras yra viešoji įstaiga ir neturi muziejaus statuso, o kolekcijos vertę yra nustatęs J. Mekas. „Jis siūlė tokią kainą. Jei nebūtume sutikę, kitiems kolekciją būtų pardavęs už daug didesnę. Tuometinė miesto taryba vienbalsiai pritarė kolekcijos įsigijimui“, – sakė K. Kučinskas.
Džiaugiasi paroda
Gruodžio viduryje LŽ gavo Vizualiųjų menų centro atsiliepimą į dienraštyje paskelbtas J. Mačiūno sesers Nijolės Valaitienės abejones dėl kino menininko teisės parduoti FLUXUS kolekciją. Jame rašoma, esą N. Valaitienės laiške, atsiųstame centrui, paneigiami „svarstymai, ar jos brolio darbai Vilnių pasiekė legaliai“. „Aš džiaugiuosi, kad mano brolio J. Mačiūno darbai ir atminimas deramai pagerbtas ir įvertintas jo gimtinėje – Lietuvoje. Sveikinu su naujo Kultūros centro atidarymu ir FLUXUS darbų paroda, kurios dalį sudaro mano brolio darbai bei idėjos“, – laiške cituojama N. Valaitienė
Kas laiško autorius?
LŽ dar kartą susisiekė su J. Mačiūno seserimi N. Valaitiene ir jos vyru inžinieriumi, Tautos fondo valdybos pirmininku Jurgiu Valaičiu. Paaiškėjo, kad laišką Vizualiųjų menų centrui J. Mačiūno sesuo pasirašiusi paprašyta Rasos Razgaitienės. Dabar į Ameriką sugrįžusi moteris buvo centro tarybos pirmininko kėdės netekusio Artūro Zuoko patarėja. R. Razgaitienė pateikė keletą laiško teksto variantų ir vienas iš jų, šiek tiek pataisytas, atkeliavo į Vizualiųjų menų centrą.
N. Valaitienė pripažino nežinojusi visų smulkmenų, kaip jos brolio darbai tapo J. Meko nuosavybe. Tačiau pastarojo puolimas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse labai ją įžeidė. „J. Mekas apie mane labai negražiai parašė. Daug melų visokių apie mane pasakyta. Mes labai nusivylę juo“, – sakė N. Valaitienė.
Nuomonės nepakeitė
Moteris tvirtino nepakeitusi nuomonės dėl brolio darbų – jie neturėjo būti parduodami. N. Valaitienė tikėjosi, kad kolekcija bus atiduota S. Guggenheimo muziejui. „Buvau labai nustebinta, kad J. Mekas tą kolekciją parduoda savivaldybei. Nežinau, kodėl ji perka tokius dalykus ir ką su ja darys. Man negaila, kad J. Mekas turės iš jos pinigo. Bet jis pardavinėja tai, ką žmonės muziejams dažniausiai atiduoda“, – sakė moteris. Brolis N. Valaitienei yra kadaise sakęs, kad FLUXUS nėra menas, o gyvenimo būdas. „Dabar jis tapo menu, nes taip sako J. Mekas“, – rėžė moteris.
Liko skolingi
N. Valaitienės nuomonei pritarė ir jos vyras Jurgis. „Žinau, kad FLUXUS vienas uždavinių buvo priešprieša meno sukomercinimui. Manau, kad J. Mačiūnas nebūtų pritaręs jo darbų pardavinėjimui už didelius pinigus. Tai svarbiausia, ką Nijolė norėjo pasakyti“, – pabrėžė J. Valaitis.
N. Valaitienė papasakojo ir dar vieną su centru susijusią istoriją. Pasipiktinimą lietuviais išreiškė Harry Stendhalis, amerikietis Maya Stendhal gallery savininkas, kuris talkino rengiant parodą Vizualiųjų menų centre ir atvežė savo rinkiniuose saugomų darbų. Jis skundėsi, kad už savaitės darbą, trukusį iki išnaktų, iki šiol jam niekas neatsilygino. „Nežinau, kas liko skolingas. Man sakė, kad jei jam nesumokės, viską pasiims ir parsiveš į Ameriką“, – pasakojo N. Valaitienė.
Rašyti komentarą