Sostinės valdininkai siutina dviratininkus (8)

Vilniuje įstrigo tarptautinės dviračių trasos tiesimo projektas. Jei per pusmetį jo vykdytojai nespės išleisti Europos Sąjungos (ES) skirtų pinigų, lėšas reikės grąžinti.

Tarptautinės dviračių ir turizmo trasos „EuroVelo 11“ projektą sostinės taryba palaimino prieš pusantrų metų. Tačiau Vilniuje turinčios atsirasti trasos dalies tiesimas gerokai užtruko. Dėl to miestas gali netekti daugiau kaip 9,5 mln. litų ES paramos.

Dėl susiklosčiusios skandalingos padėties dviratininkų atstovai kaltina esą neaktyviai dirbančius savivaldybės valdininkus. Šie priekaištus atmeta ir tikina, kad projektą spės įgyvendinti laiku.

Užtruko derindami

Dviračių trasa „EuroVelo 11“ turėtų būti baigta tiesti kitų metų rugpjūtį. Šį terminą sostinės savivaldybės taryba nustatė prieš pusantrų metų. Vilniaus valdžia tuomet numatė ir preliminarią projekto vertę – 13,8 mln. litų. Didžiąją dalį pinigų planuota gauti iš ES struktūrinės paramos fondo lėšų. ES šiam reikalui atseikėjo 9,5 mln. litų.

Tačiau dviračių trasos tiesimo darbai vėluoja. Dėl to Vilnius ne tik gali nespėti laiku nutiesti dviratininkų kelių, bet ir prarasti Europos pinigus.

Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ GIS skyriaus vadovas Alvydas Karalius LŽ teigė, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios stringa projekto įgyvendinimas, – ilgi reikiamų konkursų terminai ir įvairios statytojų bei kitų suinteresuotų grupių pretenzijos. Su statybininkais deramasi dėl pinigų. Pradėjus tiesti dviračių trasas savo pretenzijas pradėjo reikšti geležinkelininkai ir žuvivaisininkai. „Dėl to viską reikėjo tikslinti ir derinti, užtrukome ilgiau nei buvo numatyta“, – aiškino A. Karalius.

Stabdo nauja valdžia?

Dar vienas projekto rengėjų galvos skausmas – nuo jo įgyvendinimo pradžios gerokai padidėjusios išlaidos. Dėl jų reikia derėtis ne tik su statybininkais, bet ir prašyti daugiau pinigų iš savivaldybės. Pasak A. Karaliaus, vietoj anksčiau numatytų beveik 14 mln. litų dabar trasoms tiesti reikėtų skirti 19 mln. litų.

Projekto vykdytojams nerimą kelią ir ES skirtos lėšos. „Pagrindinis mūsų rūpestis – suspėti laiku panaudoti šiuos pinigus. Manau, kad tai nėra neperžengiama kliūtis, ir iki reikiamo laiko viskas bus padaryta“, – vylėsi A. Karalius.

Ar bus suspėta panaudoti ES skirtus pinigus, kelia abejonių ir dviratininkų atstovams. Jie baiminasi, kad jei savivaldybė bus priversta grąžinti lėšas į ES aruodą, dviračių trasų projektas gali likti neįgyvendintas. „Projektas parengtas, sutartys pasirašytos, tačiau kol kas viskas stovi vietoje“, – LŽ sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) atstovas Frankas Vurftas. Jo teigimu, projekto įgyvendinimas ėmė strigti Vilniuje pasikeitus valdžiai. „Nematau, kad dabar būtų daug daroma norint viską pagreitinti. Iš esmės nieko nevyksta, nes savivaldybė nelabai veiksni“, – įsitikinęs dviratininkų atstovas.

Svarbi trasa

Dviratininkai nepatenkinti ir tuo, kad projekto rengėjai, priimdami tam tikrus sprendimus, su jais nesitaria. Pasak dviratininkų atstovų, jie nekviečiami į atitinkamus posėdžius.

Į tarptautinio tinklo narę LDB, kuriam priklauso „EuroVelo“ prekinis ženklas, niekas nesikreipė dėl „EuroVelo“ statuso įteisinimo Lietuvoje.

A. Karalius dviratininkų pretenzijas atmeta. Pasak jo, tam tikrais klausimais su dviratininkais buvo tartasi. „Šiuo metu, kai projektas jau patvirtintas, daugiausia kalbamės su geležinkelininkais, žuvivaisininkais“, – aiškino jis.

39 kilometrų ilgio dviračių trasa turėtų nusidriekti per visą Vilnių: nuo šiaurinės miesto dalies per Verkių regioninį parką, toliau Neries slėniu per Panerių miškus, pro Vokės dvarą iki Lentvario. Tokia trasa buvo suplanuota, kad ja keliaujantys dviratininkai galėtų apžiūrėti sostinės gamtos ir kultūros paminklus.

Vilniuje nutiesta trasa bus tarptautinės dviračių turizmo trasos „EuroVelo-11“, priklausančios Europos dviračių turizmo maršrutų tinklui, dalis. Lietuviška trasa – viena iš dvylikos „EuroVelo“ tinklo trasų, kurios tęsiasi beveik 6 tūkst. kilometrų nuo Nordkapo miesto Norvegijoje iki Atėnų Graikijoje.