Vunderkindu vadinamas dvylikametis Jarlas: esu paprastas vaikas

Jarlas Aleksandras Brantingas ir jo kūriniai
Jarlas Aleksandras Brantingas ir jo kūriniai
© Akvilė Petraitytė

Jarlas Aleksandras Brantingas galėtų prilygti garsiausiam visų laikų kompozitoriui Volfgangui Amadėjui Mocartui. Vos 12 metų Simono Daukanto progimnazijos moksleivis jau atidarė keturias savo paveikslų parodas, taip pat su mama Silvija Laurenčikaite išleido knygą. Aplinkiniams jis geriau žinomas kaip intelektualių laidų vaikams dalyvis. Vunderkindu vadinamas Jarlas pats tokios etiketės nemėgsta ir teigia esantis paprastas vaikas.

Savo žiniomis daugelį suaugusiųjų galintis aplenkti Jarlas visą savo laiką skiria piešiniams arba istorijos knygų skaitymui ir yra Antrojo pasaulinio karo žinovas. Stebėtina, tačiau dabar visų paauglių ir net suaugusiųjų priklausomybe tapęs „Facebook“ Jarlui net nėra įdomus, o apie „selfie“ madą dvylikametis nėra nė girdėjęs.

Iškalba, savo piešinių istorijomis, paprastumu žavintis ir iš kitų išsiskiriantis Jarlas teigė, kad dabartiniams žmonėms svarbiausia palinkėti laiko ir meilės, tada dings visi pasaulio pykčiai.

Užaugęs bus savimi

Skaitai ir pieši tikriausiai nuo pat gimimo? Kokių dar veiklų turi?

reklama

Ne nuo gimimo paišau ir skaitau. Nuo gimimo man skaito mama, o pats pradėjau pradinėse klasėse. Mano amžiaus vaikai dar užsiima sportu, tačiau aš visų tų sporto šakų nemėgstu. Užsiimu tuo, kas man tuo metu patinka.

Ar tau dažnai užduoda klausimą – kuo būsi užaugęs?

Dažnai. Ir visada atsakau – savimi. Dar nežinau kuo noriu būti, nes dar daug mokykloje dalykų nebuvo dėstoma, ir dar ne visus pasirinkimus išmėginau.

Ar kada nors pardavinėsi savo paveikslus?

Nežinau. Iki šiol nepardavinėjome, nes norime turėti visą kolekciją. Net nesuskaičiuotume, kiek turime paveikslų, bet tikrai daug.

Pirmoji tavo paroda buvo Kultūros ministerijoje, vėliau – „Menų nišoje“, kurioje eksponuota ir tave įkvėpusios Jurgos Ivanauskaitės paroda „Angelai“. Ką tau tai reiškia?

Man tai reiškia labai daug. Visada malonu, jei darbai kabo toje vietoje arba šalia tave įkvėpusio žmogaus. Tai labai daug reiškia.

Kiek prisidėjai prie mamos knygos?

Knyga „Cupės ir Zupės gyvenimas bei nepaprasti nuotykiai“ yra mamos knyga. Tačiau kai kurios mano istorijos nulėmė knygos turinį. Beje, pusę darbo padariau aš, nes gera pradžia – pusė darbo (juokėsi).

Kodėl knygos herojėmis tapo musės?

reklama

Musėms gali atsitikti bet kas. Jeigu bitė, skruzdė – tai negali būti tinginės. Jos jau turi štampus, o musė dar nėra nuvalkiota, nes esu girdėjęs tik vieną švedų pasaką apie muses, daugiau neteko. Dar romanas „Musių valdovas“, tačiau čia perkeltine prasme, nes galvoje turimas Belzebubas. Musės – prieštaringi personažai, nes, pavyzdžiui, indėnams musės reiškia gydančius padarus, o krikščionybėje asocijuojasi su velniu.

Ar yra klausimas, kurio tu labiausiai nemėgsti?

Kodėl musės (juokiasi)?

Joms nutinka daug nuotykių. Tau irgi?

Kartą Lietuvoje grybaujant pasiklydome. Sakiau mamai, einame į priekį. Iš pradžių bandėme eiti gražiu keliuku, pasirodo, ėjome tik giliau į mišką, vėliau – kiek apžėlusiu, tada atsidūrėme kažkur laukuose ir galiausiai išėjome prie žmonių, kurie parodė kelią.

Buvai žvaigždė „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“, „Vunderkinduose“. Kaip vertini savo patirtį?

Nei šilta, nei šalta. O kodėl turėčiau galvoti (paklaustas, ar galvoja esantis įžymybė – Alfa.lt past.). Man nepatinka, kai galvojama, kad esu žvaigždė.

Kaip pats save įvardytum?

Pats save įvardyčiau labai paprastai – esu vaikas.

Apie skaitymo svarbą ir istoriją

reklama

Kodėl verta skaityti?

Nes skaitydamas labai daug sužinai ir patiri skaitymo malonumą. Jeigu vaikai nepatiria malonumo skaitydami privalomas knygas, tai tegu skaito tas, kurios jiems patinka.

Populiariosios literatūros neskaitai?

Ne. Perverčiau ir Harį Poterį, tačiau nesakyčiau, kad labai patiko.

Kodėl sudomino būtent Antrasis pasaulinis karas?

Nes vienas filosofas yra pasakęs: „Tas, kuris nežino istorijos, pasmerktas ją pakartoti.“ O Antrasis pasaulinis karas žavi, nes galima pasisemti daug praktinių, strateginių žinių, kurios tam tikrose situacijose gali praversti. Domiuosi šiandienos aktualijomis, tačiau, kaip strategas, negaliu numatyti jokių tolimesnių žingsnių, nes tai nepriklauso nei nuo manęs, nei nuo Lietuvos, o nuo galingesnių jėgų. Manau, kad dabartiniai įvykiai (Ukrainoje – Alfa.lt past.) pasisuks taip, kaip pasaulio didieji panorės.

Įsivaizduokime, kad tektų atsidurti negyvenamoje saloje. Koks daiktas tau būtų pats reikalingiausias?

Galiu parodyti. (Jarlas atnešė tris istorijos vadovėlius – Alfa.lt past.) Tai – patys reikalingiausi daiktai. Aš niekada neskaitau istorijos vadovėlių nuo pat pradžių iki galo. Pasirenku mane dominantį laikotarpį – apie tai ir skaitau.

Bet grožinę literatūrą irgi skaitai?

Žinoma. Mėgstamiausia mano knyga – J. Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. Man labai patinka, kaip iš tokio siaubingo dalyko, koks yra karas, galima šmaikščiai pasijuokti.

reklama

Kiek moki kalbų?

Labai gerai moku lietuvių ir šiek tiek anglų.

Nėra žmogaus, kuris viską žinotų

Kaip tu supranti žodį patriotas? Pats esi pusiau švedas, pusiau lietuvis.

Žodis „patriotas“ man turi reikšmę ir prasmę. Tačiau aš esu labiau Lietuvos patriotas, nes čia gyvenu. Reikia gyventi taip, kad ne tik tau būtų gerai, bet ir kitiems, kurie yra aplink tave.

Jei turėtum stebuklingą lazdelę, ką norėtum pakeisti?

Aš nieko nedaryčiau, nes pakeisti norisi daug ką, todėl dėl vieno noro nesinori, kad liktų neišsipildę kiti norai.

Ko žmonės gali laisvai atsisakyti?

Televizoriaus.

Kiek tavo gyvenimą lemia šiuolaikinės technologijos?

reklama

Yra toks tinklalapis „Facebook“, bet neturiu jame savo profilio, ir nenoriu turėti. Apskritai juo nesinaudoju. Bet kai kurias naująsias technologijas vertinu, jos yra geros. Kompiuteriniai žaidimai, net tie, kurie skirti lavinimui, nemanau, kad lavina, bet visai gerai vertinu paieškos sistemą „Google“. Gerai, kai susipažįsti su nauju žmogumi, gali pažiūrėti, kas jis per vienas. Ir „YouTube“ yra gerai. Nors, pasakysiu atvirai, ten gausu nesąmonių, tačiau galima rasti ir daug gerų filmų.

Ar žinai, kas yra asmenukės?

Kažką panašaus esu girdėjęs. Nemanau, kad vyrauja visiškas neskaitymo kultas, tačiau kam fotografuoti save, kai galima nufotografuoti ką nors įspūdingesnio. Manau, kad viskas, ką tu turi fotografuoti, turi turėti išliekamąją vertę, nes po kokių 50 metų žiūrėsi į savo veidą ir kas iš to? Nemanau, kad tai gerai. O dėl grožio kulto, nepasakyčiau, kad čia kas nors negerai, bet per daug dėmesio tam nereikia skirti. Galima pasipudruoti, tačiau tai gali turėti daug blogų pasekmių.

Jarlo mama pasakojo, kad visos vietos, kur vaikas galėtų pasireikšti, jau „išpieštos“. „Kur tik randa vietą, ten Jarlas ir piešia. Tik nuperkame popieriaus, ir iškart jį visą „išpiešia“. Jis iki vidurnakčio piešia, nes kiekvienas menininkas nori parodyti savo kūrybos vaisius. Kiekvienas žmogus nori būti įvertintas, to norime ir mes. Mes norime pasidžiaugti savo idėjomis, kurti, stabdyti blogį ir priversti žmones nusišypsoti. Gal kažką tai uždegs. Gėrį dauginti, o ne blogį“, – sakė Jarlo mama.

Ir pats Jarlas sakė, kad sustoti tikrai nesiruošia, tačiau juokėsi paklaustas, ar yra vunderkindas. „Nėra žmogaus, kuris žinotų viską. Gal tik toks įspūdis susidaro“, – sakė Jarlas.

Jarlo linksmus atsakymus į paprastus klausimus galite pažiūrėti čia:

 

 

Vunderkindu vadinamas dvylikametis Jarlas: esu paprastas vaikas

Jarlas Aleksandras Brantingas ir jo kūriniai
+19