Etnokosmologas Vaiškūnas: mūsų apeigos sugrąžina norą gyventi

Jonas Vaiškūnas (V. Daraškevičiaus nuotr.) (© Organizatoriai)

„Ta pirmoji žalia migla vadinama jore. Ji siejama su labai trumpu laikotarpiu. Jis daug trumpesnis nei efemeriškas sakurų žydėjimas, kurias aplankyti tapo taip madinga. Jorė praeina dar greičiau“, – kalbėjo fizikas Jonas Vaiškūnas apie šį savaitgalį švenčiamą pirmosios žalesos šventę.

Žaliasis sprogimas

Jus pagauti ramiai kur sėdintį – neįmanoma? Vis judėjime, vis kokiuose darbuose.

Kaip sakydavo mano mama, kokie čia darbai? Patys sugalvojame, patys ir darome, – sustabdęs šalikelėje automobilį, į klausimus telefonu atsakinėjo Molėtų krašto muziejaus darbuotojas.

Tai pirmiausia apie tuos darbus, jie susiję su Jorės šventės organizavimu?

Ją rengiame aštuonioliktus metus. Tai yra atnaujinta tradicija. Pati šventė yra senasis, baltiškasis Jurginių atitikmuo. Fiksuota balandžio 23 diena ypatinga tuo, kad jau praėjo mėnuo nuo pavasario lygiadienio. Saulė danguje užsibūna dieną ilgiau nei naktį. Tai duoda vaisių. Per mėnesį prisikaupia šilumos, o šiemet jos daugiau nei kitais metais, ima sprogti pumpurai, pasirodo priemieli daigai.

Nežinau, ar kitose kalbose veiksmažodis „sprogti“ turi tokią reikšmę kaip mūsiškėje – ne tik bombos, granatos, bet ir pumpurai sprogsta. Lietuviams tai reiškia gamtos gyvybinių galių, kurios tūnojo grūduose ir iškentė šaltą žiemą ir tamsą, sprogimą, veržimąsi į išorę.

Galbūt tai mūsų geografinės platumos ypatybė, kad pusmetį kenčiame tamsą, laukiame saulės ir šviesos, todėl tas staigus gyvybės, žalumos prasiveržimas prilygsta sprogimui?

Iš tiesų juodi, apmirę medžiai, kiti augalai staiga iššauna spalvomis. Būtent Jorės šventę mūsų geografinėse platumose galima prilyginti Naujiems metams, nes dabartiniai sausio 1-ąją – tik kalendoriaus skaičių magija. Štai kodėl Jorė mums yra pati svarbiausia metų šventė. Daugelis papročių, kurie iš etnografijos žinome, priskiriami Jurginėms, yra būdingi Jorei. Susidūrus dviem religijoms, pagonybei ir krikščionybei, šventės turinys, papročiai, išliko, tik Jorės pavadinimą pakeitė Jurginės.

Ką reiškia žodis „jorė“? Kokia šiuo vardu pavadintos šventės reikšmė?

Jis yra labai senas. Šaknis „jar“, „jor“ išlikusi slavų, indoeuropiečių kalbose. Simonas Daukantas šį žodį aiškina kaip pirmosios pavasario žalumos arba, kaip jis vadina, žalesos, pasirodymą. Tai yra tas žalias rūkas, kuris padengia augalus. Per lapuočių mišką dar matosi horizontas, dangus.

Ta pirma žalia migla vadinama jore. Ji siejama su labai trumpu laikotarpiu. Jis daug trumpesnis nei efemeriškas sakurų žydėjimas, kurias aplankyti tapo taip madinga. Jorė praeina dar greičiau. Šiemet ji labai trumpai buvo, jau dabar pro lapuočius nebematome horizonto, o pernai su žiburiu ieškojome žalumos. Mūsų šventėje labai svarbu tais pirmais žalumais puošti apeiginius vartus, aukurą. Tai darant, labai svarbus žmogaus sąlytis su pumpurais.

Ši šventė, kurią rengiame aštuonioliktus metus Kulionyse, prie Senosios dangaus šviesulių stebyklos, nėra toks kultūros renginys, į kurį suvažiavę žmonės gali tikėtis pasirodymų, koncertų. Mes tiesiog siūlome ypatingą laiką, kurio negalima praleisti, ypatingą vietą, ypatingą žmonių bendriją. Štai tokia bendruomenė, susirinkusi ypatingu metu ypatingoje vietoje ir atlikdama elementarius veiksmus, apeigas, įgyja labai daug galių. Jų pakanka visiems metams.

Alfa.lt

Jonas Vaiškūnas (V. Daraškevičiaus nuotr.)
Jorės šventės apeigos Kulionyse, Molėtų rajone. (V. Daraškevičiaus nuotr.)
Jorės šventės apeigos Kulionyse, Molėtų rajone. (V. Daraškevičiaus nuotr.)
+9

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos