Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Metinė infliacija Lietuvoje lapkritį – 7,8 proc.

Infliacija (Photos.com nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Lietuvoje lapkritį užfiksuota vėl ir pernykščius rodiklius, ir prognozes aplenkusi 1,1 proc. mėnesio bei toliau rekordus mušanti 7,8 proc. metinė infliacija. Nors spalį mėnesio rodiklis buvo didesnis ir siekė 1,5 proc., metų infliacija prieš mėnesį dar buvo 7,6 proc.

Lapkritį šalyje 3,5 proc. didėjo transporto grupės prekių ir paslaugų, 1,2 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės, 1,1 proc. – maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos.

Brangimą šiose grupėse kiek atsvėrė 0,3 procento atpigę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, 0,2 proc. – švietimo paslaugos.

Metinės infliacijos lygį daugiausia nulėmė 15,4 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 11,3 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 10,2 proc. – transporto prekės ir paslaugos.

5,5 proc. per metus atpigo drabužiai ir avalynė, 7,1 proc. – ryšių grupės prekės ir paslaugos.

Pernai lapkritį šalyje užfiksuota 0,8 proc. infliacija. Statistikai prognozavo, jog šiemet lapkritį šis rodiklis turėtų siekti 1 proc.

Spalio rezultatai – kai metų infliacija pasiekė 7,6 proc. – sumušė šalies rekordus nuo pat 1997-ųjų.

lrt.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Mačiulis: dešimt metų ES – neįtikėtinas progresas ir neužgydytos žaizdos

Netrukus minėsime pirmojo dešimtmečio narystės Europos Sąjungoje metines. Pasiektas progresas akivaizdus – pagal daugelį makroekonominių rodiklių Lietuva buvo sparčiausiai besivystanti valstybė. Kita vertus, kai kurios problemos liko ne tik neišspręstos, bet jos net paūmėjo.

Valstybės skola pigs, tačiau sumuš rekordą

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą net dviem pakopomis - nuo BBB iki A-, tuo grąžindama jį prie vieno aukščiausių reitingų per mūsų šalies istoriją, rašo „Respublika“.
Paskutinį kartą toks reitingas Lietuvai buvo suteiktas 2008 metų sausį. Premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad tai leis planuoti mažesnes išlaidas valstybės skolai tvarkyti, o sutaupytos lėšos bus skiriamos švietimui ar sveikatos apsaugai.

Apie svarbiausius euro įvedimo įvykius bus informuojama SMS žinutėmis

Lietuvos bankas ir didieji mobiliojo ryšio operatoriai sutarė dėl bendradarbiavimo informuojant Lietuvos visuomenę apie euro įvedimą šalyje. „BITĖ Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“ bendrovės, suprasdamos gyventojų pasirengimo valiutos keitimui svarbą, savo klientams išsiųs dvi trumpąsias žinutes (SMS) apie svarbiausius euro įvedimo įvykius.

Nuo gegužės 1 d. veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai privalės išrašyti tik sąskaitą faktūrą

Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau ― Alytaus AVMI) informuoja, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. keičiasi gyventojų, besiverčiančių individualia veikla pagal pažymą, išrašomų apskaitos dokumentų tvarka. Nuo gegužės 1 d. veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai privalės išrašyti tik sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba išduoti kasos aparato kvitą, o prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus FR0508 išrašyti galės tik veiklą pagal verslo liudijimą vykdantys asmenys.

Naujų rinkų paieškai bus skiriama 14,5 mln. Lt ES paramos

Ūkio ministerija kviečia verslo atstovus teikti paraiškas gauti paramą naujų eksporto rinkų paieškai pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonę „Naujos galimybės“. Papildomu kvietimu planuojama paskirstyti 14,5 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.
Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, bus finansuojamas įmonių dalyvavimas užsienio šalių tarptautinėse parodose, mugėse. Tikimasi, kad parama padės įmonėms rasti užsienio partnerių ir padidinti pardavimus užsienio rinkose.

Laikas VMI informuoti apie sandorius grynaisiais, viršijančius 50 tūkst. litų

2014 m. balandžio 16 d., Šiauliai. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) primena, kad iki gegužės 2 dienos gyventojai turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešimą (forma PRC907) apie jų sudarytus sandorius, pagal kuriuos gauta daugiau nei 50 tūkst. litų grynaisiais. Nedeklaravus tokių sandorių, gyventojas praranda galimybę jais grįsti turto įsigijimą ar išlaidas.