Sakoma, kad draugą nelaimėje pažinsi. Galima pridurti – ir kelionėje. Keista, bet taip atsitinka: broliai ir seserys vos kirtus sieną tampa mirtinais priešais, įsimylėjusios poros išsiskiria po poros svetur praleistų dienų, o savaitę Italijoje atostogavę mirtini draugai grįžta atgal tylėdami ir metus nesišneka.
Kokia šio reiškinio paslaptis? Manau, ji labai paprasta – kelionės apnuogina žmogaus sielą. Kiekvienas turime įvairiausių kaukių, kurias dėvime atitinkamomis progomis: vienokie esame bendraudami su draugais, kitokie darbe, dar kitokie kai grįžtame namo. Tačiau kelionėje bet kokią kaukę greitai nupučia užjūrio vėjas.
Vos tik kojos palieka jaukius namus ir kompaktišką miesto automobilį, žmogus praranda įprastą komforto būseną, sutrinka ir atskleidžia tikrąjį save. Jis tampa toks, koks iš tikro yra. Gerumo simbolis ima šaukti ant berniuko viešbutyje, nes gavo kambarį ne su vaizdu į jūrą, amžinas linksmuolis netikėtai susiraukia ir ant visų burba dėl menkiausios smulkmenos, o pilkoji pelytė staiga pradeda kontroliuoti situaciją ir vedžioti visus ten, kur įdomu tik jai vienai. Ginčai ir pykčiai garantuoti.
O kur tos nuovargio akimirkos, kai slegiamas kuprinės turi tuščiai ginčytis, kurioje pusėje viešbutis? Kur tie pasižodžiavimai, kad Kairo turguje už visai ne bronzinę katino statulėlę sumokėjai triskart per daug? Kur tas nenugalimas kelionės draugų noras keltis penktą ryto ir kur nors eiti, kai tavo biologinis laikrodis sučirkš tik įsidienojus?
Mūsų charakterio savybės, gyvenimo būdas, pomėgiai, gebėjimas orientuotis, vairavimo įgūdžiai, skirtingas mąstymas – tai tik keletas veiksnių, dėl kurių grupės keliautojų charakteriai sutampa arba ne. Pirmuoju atveju jums žvėriškai pasisekė, o antruoju atveju nenusiminkite – gal šie keli patarimai truputį padės per kitą kelionę.
Turistinės grupės
Iš visų mano išbandytų keliavimo būdų tradicinės turistinės grupės buvo vienas sudėtingiausių iššūkių. Vaikai ir pagyvenę žmonės, išpustytos poniutės ir įnoringi „naujieji“ verslininkai, visur suspėti norintys seneliai ir grupė paauglių, kurie dėl alkoholio jau nepastovi ant kojų vos pajudėjus autobusui... Ginčai, triukšmas, tyliai ir garsiai reiškiamas nepasitenkinimas – visa tai gali sugadinti kelionę jai dorai neprasidėjus. Jei keliavote su turistine grupe ir niekas iš kolegų nesugadino nuotaikos – arba esate laimės kūdikis, arba pats gadinote nuotaiką kitiems. Jei vis dėlto pasirinkote kelionę su turistine grupe, štai keletas patarimų.
· Pasiimkite patogią kelionei autobusu skirtą pagalvėlę, ausų kaiščių arba ausinuką – tikrai prireiks.
· Jei matote, kad bendravimas su grupės nariais „nesiriša“, tiesiog atsirinkite žmones, su kuriais jums maloniau bendrauti. Ir jeigu jie atsakys tuo pačiu, kitus galite tiesiog ignoruoti.
· Grupėje visada atsiras tokių, kurie nuolat vėluoja pusvalandį, pasiklysta ar specialiai ilgiau užtrunka muziejuje, kelia intrigas ir rezga sąmokslo teorijas prieš kelionių organizatorių. Čia jau aksioma, su kuria reikia tiesiog susitaikyti. Juk šiuo metu esate didelės šeimos narys.
· Atsiminkite, kad prie grupės esate pririštas tiek, kiek norite būti. Jei visiškai neturite noro vykti į šeštąjį muziejų per dvi dienas ar papildomai mokėti už ekskursiją į bananų salą – pasikalbėkite su gidu – galbūt jis supras.
Keliautojų grupės
Pavadinčiau tai pirmu žingsniu nuo turistinės grupės savarankiškos kelionės link. Keliautojų grupės pačios pasirenka maršrutus, susirenka draugus ir kartu su jais tuos maršrutus įveikia. Tai gali būti ir šeimos, ir kolegų kompanijos. Dažniausiai jie apsiriboja kelionėmis automobiliu po Europą, bet esu bendravęs ir su keliautojų grupėmis, rengiančiomis išvykas į tikrai egzotiškas vietas – Kamčiatką, Belizą, Meksiką, Tolimuosius Rytus ar Okeaniją. Yra ir turizmo agentūrų, kurios rengia gana sudėtingas išvykas nedidelėms grupėms.
Kuo tai gerai? Grupės nariai jau yra daugiau ar mažiau pažįstami, žino vienas kito poreikius. Be to, keliaujant keliese galima daugiau sutaupyti automobilio ar taksi nuomai, gauti grupės nuolaidas turistiniuose objektuose ir pan. Tačiau į keletą patarimų šiems keliautojams taip pat reikėtų atkreipti dėmesį.
· Jei planuojate mažos žmonių grupės kelionę, idealu keliauti keturiese – galima nuomoti vieną automobilį, tilpti į vieną taksi ir pan. Kuo mažiau žmonių, tuo mažiau skirtingų interesų, norų, reikalavimų ir nepasitenkinimo. Jei yra poreikis kuriam laikui atsiskirti, galite likti poromis, todėl nereikės rūpintis dėl kažkurio vienišiumi likusio draugo.
· Stenkitės su kelionės draugais geriau susipažinti dar prieš išvažiuojant, net jeigu juos jau kažkiek pažįstate. Pora papildomų susitikimų prie puodelio kavos, pokalbiai apie būsimą kelionę ir kiekvieno kolegos lūkesčius, netgi nedidelė savaitgalio išvyka Lietuvoje leis geriau juos pažinti ir išvengti netikėtumų kelionėje.
· Dalykitės našta ir vaidmenimis. Vyrai gali paimti moterų sanitarines priemones, miegmaišius ar kitus reikmenis, moterys gali rūpintis maistu ir pan. Kažkas turi būti atsakingas už maršruto laikymąsi, kažkas už orientaciją. Kai kiekvienas komandos narys turi savo vaidmenį ir reikšmę, jis yra lygiateisis kelionės narys.
· Idealu, jei prieš kelionę kiekvienas grupės narys gali pasirengti tam tikros maršruto dalies išsamesnę analizę ir tapti to regiono „šeimininku“. Tuomet pagal kiekvieno keliautojo pastebėjimus ir rekomendacijas kartu gali būti sudarytas bendras maršrutas, daugmaž tinkamas visiems.
· Jau prieš kelionę susiderinkite maršrutą ir keiskite jį tik bendru sutarimu. Jei nuomonės kažkuriame taške išsiskiria negrįžtamai – galima skaidytis mažesnėmis grupėmis, poromis ar net pabaigti kelionę savarankiškai.
Keliautojų poros
Interneto kelionių svetainių forumuose dažnai galima išvysti skelbimus: „Ieškau partnerės kelionei į Turkiją“ arba „kas norėtų kartu keliauti kur akys veda?“ Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip pažinčių skelbimai, bet jeigu taip keliaudami žmonės jaučiasi gerai ir galbūt net susiranda savo išrinktuosius – valio!
Vis dėlto lieku prie nuomonės, kad kelionės partneriai turi būti patikrinti ugnimi ir ledu. Pats dažniausiai keliauju tik dviese su drauge – taip jaučiamės patogiausia: žinome vienas kito poreikius, toleruojame silpnybes, išnaudojame stiprybes ir gerai jaučiamės. Tačiau tai atėjo ne iš karto – iki tol turėjome karčios patirties, iš kurios atsirado keletas patarimų.
· Partnerio klaida – bendra klaida. Nekaltinkite savo kelionės partnerio dėl nepasisekusios nakvynės, blogo traukinio ar negražaus miesto. Neieškokite dėl savo blogos nuotaikos atpirkimo ožio partneryje, nebent norite kelionę baigti atskirai.
· Partnerio stiprybė – bendra stiprybė. Jeigu vienas iš jūsų mėgsta planuoti, o kitas išmano bilietų rezervavimo internetu vingrybes – naudokitės tuo. Tačiau atsiminkite, kad esminiai sprendimai dėl kelionės eigos turi būti priimti kartu.
· Net jei partneris – jūsų artimiausias žmogus, supraskite jo netikėtus poreikius. Būdami Lietuvoje tikriausiai turite savo darbus, draugų ir dažniausiai pasimatote tik vakare. Tuo tarpu kelionėje kartu tenka būti visą parą. Natūralu, kad ateis metas, kai kelionės partneris norės pabūti vienas ar kažkur nueiti savarankiškai.
· Pirmai bendrai kelionei geriau rinktis artimesnes šalis, galbūt verta prisišlieti ir prie turistinės grupės. Tik laiko patikrinti partneriai gali ryžtis rimtoms kelionėms į tolimus kraštus.
· Ginčas kelionėje – toks pat natūralus dalykas, kaip dantų valymasis. Nebijokite to ir nesistenkite bet kokiu būdu įrodyti savo tiesos. Čia abu esate svetimi, todėl abiem gali būti vienodai sudėtinga priimti sprendimus.
Užkietėję vienišiai
Šie keliautojai dažnai jau yra matę šilto ir šalto. Jie visada keliauja vieni ir yra dėl to laimingi. Kartais tai nelaimingi įsimylėjėliai, norintys keliaujant užmiršti nelaimingą meilę, kartais – kūrėjai, ieškantys įkvėpimo, o kartais tiesiog žmonės, kurie nemoka keliauti kitaip. Tai, kad jie keliauja vieni, jokiu būdu nereiškia, kad yra su niekuo nebendraujantys, niūrūs ir neprieinami keistuoliai.
Atvirkščiai, keliaujant Indijoje būtent vieniši keliautojai padovanojo mums smagiausių įspūdžių per bendras vakarienes, tapo gerais pašnekovais ir žmonėmis, kuriuos mes labiausiai norėtume dar bent kartą susitikti.
Amerikietis Sharkmen, visur su savimi besitampantis žaislinį ryklį, makedonas, kuris vos neišsitėškė žemėn Pakistane sugedus vietiniam oro linijų lėktuvui, anglas, visur fotografavęs užrašus ant antkapių... Kokie tai įdomūs žmonės! Beje, taip keliauja ir nemažai lietuvių. Štai keliautojas Belzas, matyt, ilgam strigo Azijoje, keliavimo autostopu dievas Dainius Kinderis savo jėgomis apkeliavo Afriką...
Patarti individualiems keliautojams sunkiausia – tam pasiryžęs žmogus jau turi būti gerokai apšaudytas ankstesnėse kelionėse, tiksliai žinoti savo iššūkį arba atvirkščiai – keliauti, kur nosis veda. Jų poreikiai, tikslai ir norai labai individualūs. Labai tikiuosi, kad jie neprieštaraus šiems paprastiems patarimams.
· Vienas yra vienas. Kartais mums taip norisi vienatvės, bet įsivaizduokite save svetimoje šalyje, nemokantį vietinės kalbos, nežinantį kelio, neturintį su kuo padiskutuoti, pasitarti ar galiausiai susipykti. Tai sunkus iššūkis, todėl vienišiaus keliones pradėkite nuo mažesnių atstumų.
· Keliavimas vienatvėje – ne celibatas. Kelionėje tokie žmonės dažnai susiranda tokių pačių keliaujančių draugų ir sujungia savo pajėgas tam tikram laikotarpiui. Atsitinka taip, kad kai kurie taip ir lieka susijungę, bet neišsiskyrę...
· Būnant vienatvėje labai svarbus bent jau virtualus bendravimas su draugais. Užsitikrinkite galimybes turėti ir pildyti savo interneto dienoraštį, informuokite draugus apie naujus įrašus, skatinkite juos komentuoti, dalyvaukite virtualiose diskusijose.
· Nusistatykite kelionės trukmę ir jos laikykitės, kad netikėtai užklupusios nevilties akimirką šviesa tunelio gale būtų ryški ir pasiekiama.
· Bendraukite su vietiniais žmonėmis, jei tik yra tokia galimybė, kalbėkitės, domėkitės, naudokitės svetingumo klubų paslaugomis. Tai bus vieni gražiausių jūsų parsivežtų įspūdžių.
Rašyti komentarą