„Fluxus“ lyderio artimiuosius pribloškė jo kolekcijos įsigijimo aplinkybės  (10)

Žinios apie Jurgio Mačiūno avangardinio meno kolekcijos įsigijimo aplinkybes pribloškė 1978-aisiais mirusio menininko artimuosius. Paaiškėjo, kad jo sesuo Nijolė Valaitienė nežinojo, jog "Fluxus" palikimas buvo parduotas.

Buvusi Vilniaus valdžia už vėlyvojo modernizmo atstovo J.Mačiūno kolekciją "Fluxus", dokumentus ir vaizdo filmus sumokėjo per 12 mln. litų. Iš viso įsigyta 2600 darbų, daugiausia - iš Jono Meko, už kuriuos sostinė turės mokėti dar dvejus metus. Kolekciją J.Meko vizualiųjų menų centre planuojama eksponuoti laikinai, kol sostinėje bus pastatytas Guggenheimo meno muziejus, tada "Fluxus" palikimą perkelti į jį.

Tačiau naujųjų miesto vadovų, regis, tokie ketinimai nesužavėjo. Jie pareiškė, kad Guggenheimo muziejus miestui per brangus ir nereikalingas. Vizualiųjų menų centro tarybos pirmininku paskyrę vicemerą Evaldą Lementauską, į tarybą pasodinę valdančiosios miesto koalicijos atstovus, valdininkai suskato domėtis, kas ir kodėl nusprendė įsigyti centre rodomą kolekciją. Juos parėmė ir Lietuvos tradicinio meno atstovai. Jie išplatino viešą laišką, kuriame abejojama ekspozicijos verte ir gailimasi, kad tokia milžiniška pinigų suma nebuvo skirta apgailėtinos būklės Vilniaus darželiams, mokykloms remontuoti, naujoms mokykloms statyti, bibliotekoms turtinti.

Sesuo nustebusi

JAV gyvenanti J.Mačiūno sesuo N.Valaitienė nustebo sužinojusi, kad brolio darbų ir dokumentų kolekcija, jai nieko apie tai nenutuokiant, parduota. LŽ kalbinta moteris buvo įsitikinusi, kad J.Mačiūnio ir J.Meko kūryba bus po metų Vilniuje iškilsiančio Guggenheimo muziejaus ekspozicijos dalis, o Vizualiųjų menų centre ji priglausta tik laikinai.

N.Valaitienė pasakojo, kad išvykdamas gyventi į buvusią žirgų fermą Masačūsetso valstijoje, J.Mačiūnas turėjo išsikraustyti iš savo buto Niujorke ir paprašė J.Meko, kad šis priglaustų keletą dėžių su jam nereikalingais dokumentais ir korespondencija. "Jie Jurgiui buvo nereikalingi. Ką norėjo, jis pasiėmė į fermą", - teigė N.Valaitienė. J.Mačiūnui mirus jo darbai liko pas J.Meką. N.Valaitienė buvo išsaugojusi daug brolio laiškų jai ir mamai Leokadijai Mačiūnienei, kuriuos vėliau pardavė "Fluxus" judėjimo kolekcininkų Gilberto ir Lilos Silverman šeimai. "Šių dokumentų vertė labai išaugo. Dabar jie verti milijonų, ir aš nesuprantu, kas tą kainą nustatė", - tvirtino J.Mačiūno sesuo.

Kai J.Mačiūno eksponatai buvo atvežti į Lietuvą, niekam nerūpėjo jų meninė ir finansinė vertė. Vizualiųjų menų centro direktorius kinematografininkas Kristijonas Kučinskas tada kalbėjo, kad kolekcijos vertę nustatė JAV Prinstono universiteto ekspertai. Įsigyti kolekciją lietuvius, matyt, buvo paskatinę ir konkurentai prancūzai, už "Fluxus" meno kūrinius siūlę kone dvigubai didesnę sumą - 7 mln. eurų (per 24 mln. litų). Naujoji Vizualiųjų menų centro taryba sieks išsiaiškinti, kas ir kodėl nusprendė įsigyti avangardinio meno rinkinį už tokią sumą ir kokie ekspertai jį vertino.

Kelia abejonių

N.Valaitienės teigimu, J.Mačiūnas artimiesiems paliko neantspauduotą testamentą - viską surašė ranka ant paprasto popieriaus. Palikimą, pasak N.Valaitienės, brolis skyrė mamai L.Mačiūnienei. "Tačiau toks raštas neturėjo teisinės galios. Buvo nustatyta, kad trys ketvirtadaliai J.Mačiūno palikimo atitenka jo žmonai poetei Billie Hutching, o likusi dalis - mamytei", - teigė pašnekovė. Viską, kas jai atrodė vertinga, J.Mačiūno našlė pardavė Štutgarto muziejui, kai ką įsigijo G.Silvermanas.

N.Valaitienė negalėjo suprasti, kada jos brolio darbai tapo J.Meko nuosavybe. "Jurgis į jokį testamentą ar kitą dokumentą nėra įrašęs, kad savo darbus palieka J.Mekui. Šio pavardė niekur nefigūravo, - teigė J.Mačiūno sesuo. - Nesuprantu, kokiu būdu jis gali J.Mačiūno darbus pardavinėti." Pats avangardinio kino klasikas, pasak N.Valaitienės, apie ketinimus parduoti "Fluxus" kolekciją jai nėra sakęs nė pusės žodžio. Moteris svarstė, ar jos brolio darbai Vilnių pasiekė legaliai.

Bloga naujiena