Iš valstybės paramos neišgyvenantiems menininkams tenka dairytis rėmėjų, kurie paprastai remdami meno projektus irgi siekia naudos sau.
Lietuvoje, o ir visoje Europoje, pagrindinis mecenatas – valstybė. Tačiau dažniausiai jos skiriamų lėšų kūrėjams nepakanka.
Kaip LTV laidoje „Kultūra“ sakė Elona Bajorinienė, „Vilniaus – Europos sostinės 2009“ direktorė, mecenatystė yra vertybių, o rėmimas – interesų sąjunga.
„Rėmimas dažniausiai susijęs su paslaugų, medžiagų ar lėšų teikimu tikintis abipusės naudos“, – sakė „Vilnius – Europos sostinė 2009“ direktorė.
Jos teigimu, kūrėjus parėmę verslo atstovai apie savo indėlį puoselėjant meną nevengia priminti rinkodaros tikslais.
Dailininkas Vilmantas Marcinkevičius kalbėjo, kad Danijoje menininkams gelbėja ne tik valstybė, bet ir dažna šeima. Anot V. Marcinkevičiaus, jos imasi globoti menininkus, leisdamos jiems padirbėti savo namuose ar garažuose.
Tapytojas pasakojo, kad Danijoje mecenate tapus tekstilės įmonei netgi buvo įkurtas muziejus.
„Nuo parduotų marškinių tekstilės įmonė skirdavo po kroną. Taip susikaupė biudžetas, kurį leido išeikvoti dailininkams. Gimė į realizavimą neorientuoti kūriniai, o vėliau jie tapo kultūriniu paveldu“, – sakė V. Marcinkevičius.
Tačiau E. Bajorinienė pastebėjo, jog ne visuomet kultūrą remti pasiryžusios įmonės randa jų vertybes ar strategiją atitinkančius projektus. Anot projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ direktorės, tokiais atvejais įmonės kreipiasi į menininkus prašydamos sukurti jų pageidaujamą kultūrinį projektą.
Laidoje kalbėję kultūros atstovai pabrėžė, jog ne visos įmonės remia kultūrinius projektus skaičiuodamos iš to būsimą naudą.
„Daug pavyzdžių, kai mažos įmonės remia menininkus ne tik dėl to, kad nori įprasminti ženklą, o dėl to, kad yra seni pažįstami, draugai ir palaiko vienas kitą“, – sakė E. Bajorinienė.
Menininkas Gediminas Urbonas pasakojo, kad jis jau kelis metus bendrauja su informacinių technologijų įmone.
„Jiems patinka šiuolaikinis medijų menas, jie domisi kultūriniais reiškiniais. O prie jų įgyvendinimo prisideda savo informacinių technologijų sprendimais. Tokius žmones galima vadinti mecenatais“, – teigė G. Urbonas.
Rašyti komentarą