Navickas kalbas apie pavojų „trigalviam slibinui“ vadina „viešųjų ryšių elementu“ (5)

Ketvirtadienį Audito komitetas spręs, ar siūlyti keisti įstatymus ir įpareigoti Vyriausybę nepasirašyti „trigalvio slibino“ steigimo sutarties iki tol, kol jai pritars Seimas.

„Nagrinėsime, ar nėra taip, kad privatus investuotojas laimi milijonus ir milijardus, o valstybė ilgalaikėje perspektyvoje iš viso to lieka prie suskilusios geldos. Kad tų grėsmių išvengtume, Seimas turi turėti informaciją, jame turi būti kalbama, su kokiomis nuostatomis yra kuriamas nacionalinis investuotojas, ir kokie principai į patį sandorį yra įdedami“, - aiškina komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas.

Antra vertus, jis baiminasi, jog Vyriausybė geranoriškai su Seimu bendradarbiauja tik tam, kad vėliau turėtų kam suversti atsakomybę už valstybei žalingą sandorį.

Dabartiniame įstatyme numatyta, kad Seimo pritarimo nereikia sudarant vadinamąjį trigalvį slibiną – Nacionalinio investuotojo bendrovę, kuri atstovaus Lietuvai statant naują atominę elektrinę bei tiesiant elektros jungtis į Lenkiją bei Švediją. Vyriausybei užtenka informuoti Seimą apie sandorio esmę.

Antra vertus, derybas dėl „trigalvio slibino“ vykdanti Ūkio ministerija žada siūlyti Vyriausybei atsižvelgti ir į Seimo nuomonę.

„Prieš Vyriausybei pasirašant tam tikrus dokumentus, aš siūlysiu Vyriausybei, kad tie dokumentai būtų pateikti Seimui, kad Seimas galėtų susipažinti, pareikšti nuomonę. <...> Jei Seimas pasakys „ne“, Vyriausybė ir nedarys nieko tokio, kas galės prieštarauti Seimo sprendimams. Turėsime ieškoti kitų scenarijų variantų, kad išspręsti tuos klausimus“, – trečiadienį sakė V. Navickas.

Bet Vyriausybė ministro gali neklausyti, pastebi komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius.

„Aš ministru linkęs tikėti. Bet gali būti Vyriausybėje įvairių sprendimų. Kad nekiltų dviprasmybių – gal išties reikėtų taisyti įstatymą, kur reglamentuojamas nacionalinis investuotojas“, – sakė A. Skardžius.

Premjeras baubų negirdėjo

Ministras komitete sakė iš Valstybės saugumo departamento (VSD) nieko negirdėjęs apie pavojus elektrinės kūrimui. Apie iš VSD girdėtus įspėjimus yra pasakęs premjeras Gediminas Kirkilas.

„Mūsų darbo grupėje dirba VSD valdybos viršininkas L. Jurgelaitis. Jis buvo darbo grupės posėdyje, tuo metu, kai žiniasklaidoje buvo paviešinta, kad toks popierius egzistuoja. Jokios informacijos apie tai, kad saugumas yra parengęs kokią pažymą, darbo grupės nariams nebuvo pateikta. Aš tai vertinu kaip žiniasklaidos, viešųjų ryšių elementą ir nejaučiu grėsmės“, – kalbėjo V. Navickas.

Premjeras šią savaitę tvirtinęs, kad iš Valstybės saugumo departamento gavo įspėjimų, jog yra vykdoma kampanija sužlugdyti "trigalvio slibino" kūrimą.

V. Navickas trečiadienį komentavo: „Gali būti, jog premjeras gauna informaciją, kurios mes negauname“. Bei neigė, kad tai galėtų būti "premjero viešieji ryšiai".

„Aš taip suprantu, kad jei būtų mūsų (vyriausybinės darbo grupės, kuriančios „trigalvį slibiną“ – Alfa.lt) darbui kažkoks pavojus, ar būtų tam tikro pobūdžio informacija, įsivaizduoju, kad būtų mūsų grupei ar man asmeniškai pasakyta, kaip elgtis, kaip vertinti vienokią ar kitokią informaciją. Pirmadienį paskutinis darbo grupės posėdis buvo, dalyvavo net du VSD darbuotojai. Jokios informacijos ar signalo apie tai, kad kažkas yra, kas gali trukdyti mūsų darbui, nebuvo išsakyta“, – kalbėjo V. Navickas.

Ribos tik pusantrų metų

Jei VST savininkai taptų „trigalvio slibino“ dalininkais, savo akcijas galėtų parduoti jau po pusantrų metų kam tik nori. Tik pusantrų metų galiotų Vyriausybės pirmumo teisė jas išpirkti. Taip kalbėjo ministras komiteto nariams.

„Parduodant „Mažeikių naftą“ buvo didieji paketai, buvo vienoks požiūris (Vyriausybės pirmumo teisė nebuvo ribota laiku – Alfa.lt), dabar, manau, turėtų būti kitaip“, – poziciją dėstė V. Navickas.

Jis dėstė tikintis, kad net jei „NDX energija“ akcijas parduos, jų pirkėjas privalės perimti įsipareigojimus statyti naują atominę elektrinę bei elektros jungtis į kaimynines šalis.

Sieks pervertinti hidroelektrinių vertes

Audito komitete V. Navickas kalbėjo, kad Vyriausybė derėdamasi su į „slibiną“ jungiamos VST savininkais – „Vilniaus prekybą“ valdančių dešimties fizinių asmenų bendrove „NDX energija“ sieks, kad „Lietuvos energijai“ priklausančių Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) bei Kauno hidroelektrinės (HE) vertė būtų laikoma didesnė, nei įrašyta Vyriausybės užsakymu „KMPS Lietuva“ atliktoje studijoje.

Tai – vienas esminių Vyriausybės argumentų padidinti valstybės akcijų dalį „trigalviame slibine“, sakė jis.

Šiuo metu abi elektrinės yra „Lietuvos energijos“ vidiniai padaliniai, dirbantys vidiniams bendrovės poreikiams, todėl jų potencialas uždirbti pajamas nėra įvertintas, mano ministerija. Pavyzdžiui, jos „Lietuvos energijos“ viduje pardavinėja elektrą tik 2,5 ct/kWh tarifu.

Norint padidinti jų vertę, abi elektrinės gali būti atskirtos nuo „Lietuvos energijos“ į atskiras antrines bendroves ir generuotų realesnius pinigų srautus. Kaip antrinės įmonės, abi elektrinės pereitų į „trigalvio slibino“ rankas.

„Elektrinės dabar vertintos kaip „Lietuvos energijos“ turto dalis, o ne kaip atskiros elektrinės. Jei jos turėtų kitą teisinį statusą, jei jų tarifai būtų kitokio lygmens, tai ir bendrovių vertė galėtų pakisti. Manau, derybų procese šį klausimą kelsime tuo atveju, jeigu „Lietuvos energijos“ dalis turėtų būti padidinta“, – žurnalistams sakė ministras.

Būtinybė geriau įvertinti Kauno HE ir Kruonio HAE pristabdė derybų su „NDX energija“ pradžią. Šiuo metu Vyriausybę konsultuojantis HSBC skaičiuoja tikresnį elektrinių įvertinimą, sakė ministras.

Vyriausybė buria Nacionalinio investuotojo bendrovę – vadinamąjį trigalvį slibiną – iš trijų įmonių: valstybinių „Lietuvos energijos“ ir „Rytų skirstomųjų tinklų“, bei „Vilniaus prekybos“ savininkams netiesiogiai priklausančios VST.

Netrukus turėtų būti pradėta derėtis, kiek akcijų Nacionalinio investuotojo bendrovėje turės Vyriausybė, kiek minėti privatūs asmenys. Tuo tikslu Vyriausybė iš „KPMG Lietuva“ užsakė įmonių verčių tyrimą, bet tai bus tik patariamasis dokumentas. Akcijos bus paskirstytos per derybas.

KPMG ataskaitoje, neoficialiais duomenimis, VST yra įvertinta apie 2,9 mlrd. litų, RST – apie 2,7 mlrd. litų, „Lietuvos energija“ – apie 2,6 mlrd. litų. Todėl jei jungiant bendroves būtų remiamasi tik šia ataskaita, VST savininkų dalis naujojoje įmonėje būtų 36 proc., valstybės – 64 proc. (RST – 33 proc., „Lietuvos energijos“ – 31 proc.).