Jono Meko vizualiųjų menų centras, įsikūręs naujajame „Vilniaus vartų“ komplekse, drąsiai deklaruoja pasauliui: pirmoji čia eksponuojama paroda „Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus“ (atidaryta lankytojams 2007 11 05 – 2008 02 03) – tai tik atspirties taškas svarbesniam uždaviniui Vilnių, Lietuvą, ne tik supažindinti su avangardiniais meno judėjimais, bet ir įkurti čia naująją XXI amžiaus Fluxus ir avangardo sostinę.
Parodoje „Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus“ dėmesys nukreipiamas į tris lietuvius: Joną Meką, Jurgį Mačiūną ir Kazį Binkį. Su nauja įžvalga poetas ir lietuvių literatūros judėjimo „Keturi vėjai“ dalyvis parodoje pristatomas kaip pirmasis Jono Meko bei Jurgio Mačiūno įkvėpimo šaltinis, žmogus koncervatyvią tuometinę Lietuvą supažindinęs su spontaniškomis avangardinėmis literatūros idėjomis.
Pats Jonas Mekas, vadinamas „amerikos avangardinio kino krikštatėviu“, savo gyvenimu liudija stebuklingą istoriją: antro pasaulinio karo bangos nublokštas į Vakarus, ne tik sugebėjęs ten įsitvirtinti kaip emigrantas, bet staiga atsidūręs avangardinio meno judėjimo priešakyje. Jo filmo kadrų instaliacijos (Jonas Mekas „40 filmų kadrų kolekcija“ (2007) vaizduose matome tokias pasaulines garsenybes kaip Salvadorą Dali, Johną Lennoną, Yoko Ono, Andy Warholą ir kt. Jaunystėje ketinęs save atskleisti kaip rašytojas, Jonas Mekas, emigravęs į Vakarus suprato, kad savo vis dar netobula anglų kalba nesugebės skaitytojams perteikti išgyvenimų ar literatūrinių įžvalgų. Tačiau šis žmogus surado kitą būdą – kalbėti visiems suprantama vaizdų kalba, universalia viso pasaulio žmonėms. Begalybė Jono Meko nufilmuotų vaizdų – geriausias avangardinių XX amžiaus antrosios pusės judėjimų dienoraštis.
Meniškų sielų draugų rate užgimęs Fluxus judėjimas (lot. fluxus – nepatvarus, nepastovus), kurio pagrindinis įkvėpėjas buvo Jurgis Mačiūnas, siekė ištrinti kasdienio gyvenimo ir meno ribas. „Fluxus is not an art movement, but the way of life“ („Fluxus nėra meninis judėjimas, bet – gyvenimo būdas“), pasakoja Jonas Mekas savo 1952-ųjų ir 1978-ųjų filme „Zefiro Torna: Jurgio Mačiūno gyvenimo scenos“. „Hepeningais“ (angl. happenings) virsdavo artimų draugų susibūrimai, kitaip tariant pats gyvenimo būdas, neatsiejamas nuo meno, tapdavo pačiu menu. Parodoje „Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus“ tokį visą apimantį meną iliustruoja Yoko Ono kūrinys „Pasidaryk pats Fluxus fiestą“ (1966). Tai iliustracijos, instrukcijos, nurodančios paprastus veiksmus, nesunkiai prieinamus kiekvienam, patariančius kaip atlikti gyvenimo – meno fiestą.
Ekspozicijoje taip pat galima pamatyti pasaulinę šlovę pelniusių Name June Paiko, Jurgio Mačiūno, Shigelio Kubotos, George Brecht kūrinių. „Avangardas: nuo futurizmo iki Fluxus“ atveria Lietuvai akis: Vilnius, kaip XXI amžiaus avangardo bei Fluxus sostinė – ne vien tik ateities siekiamybė, bet dabartis, ir tuo pačiu praeitis. Tokie lietuviai kaip Kazys Binkis, Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas jau beveik šimtmetį nuosekliai plėtojo avangardines idėjas, apjungusias meną ir gyvenimą. Svarbu eiti į priekį. Netikėčiausios įžvalgos dažnai tampa tikrove.
Rašyti komentarą