Streikuoti pasiryžę apie šimtas mokyklų (111)

Devyniolikos Telšių rajono mokyklų auklėtiniai antradienio rytą praleis namuose. Jų mokytojai pirmieji Lietuvoje pradės įspėjamąjį dviejų valandų streiką.

„Įspėjamasis streikas vyks pirmąsias dvi pamokas – nuo 8 iki 10 val. Streiko metu, žinoma, visi pedagogai bus darbo vietose – kambaryje“, – pirmadienį Alfa.lt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė.

Anot jos, moksleiviai ir jų tėvai informuoti apie protesto akciją, todėl jų paprašyta atvykti tik į trečią pamoką. Tais, kuriuos mokyklai autobusai atveža anksčiau, pažadėjo pasirūpinti mokyklų administracijos.

„Mokyklų vadovai pasirūpins, kad jie būtų saugūs, kad juos užimtų žmonės, kurie negali dalyvauti streike“, – tvirtino profsąjungos atstovė.

Streikai – Žemaitijoje ir Zarasuose

Įspėjamuosius streikus organizuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos dalis, kuriai vadovauja Aleksas Bružas.

Pasak jo, Telšiuose prasidėjęs įspėjamasis streikas trečiadienį, lapkričio 7 d., turėtų persikelti į Zarasų mokyklas, lapkričio 9 d. – Klaipėdą ir Mažeikius, 13 arba 14 d. – Palangą. Lapkričio 14 d. porą valandų dirbti neplanuoja Kelmės ir Akmenės pedagogai, 16 d. – Plungės ir Kretingos.

A. Bružo duomenimis, įspėjamuosius streikus ketina rengti iš viso per šimtas Lietuvos mokyklų.

„Jeigu nebus įvykdyti mūsų reikalavimai, numatome organizuoti terminuotus – kelių dienų – streikus. Pačios mokyklos spręs, kiek laiko jie turėtų trukti“, – dėstė profsąjungietis.

Pagrindinis streikuotojų reikalavimas – didinti darbo užmokestį. Reikalaujama, kad nuo lapkričio 1-osios mokytojų alga augtų 20 proc., nuo sausio 1-osios – 30 proc. Taip pat reikalaujama pagerinti mokytojų darbo sąlygas, sumažinti darbo krūvius.

„Dabar ministerija (Švietimo ir mokslo ministerija – Alfa.lt) pasišovusi išspręsti mokytojų trūkumo problemą jiems didinant darbo krūvį. Mokymo kokybė ir taip sunkiai įvykdoma esant dabartiniams krūviams, o juos dar numatoma didinti..., – piktinosi A. Bružas. – Taip pat reikalaujame stiprinti teisinį ir socialinį pedagogų saugumą, įtvirtinti tai įstatymuose. Dabar mokyklose perlenkta lazda: moksleiviai turi daug teisių, o pareigų beveik nėra.“

Tarp spalio 5 d. Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai įteiktų reikalavimų įrašytas pageidavimas parengti ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą. „Kad nereikėtų kiekvieną kartą prašinėti“, – sakė pašnekovas.

Osipavičiūtė: streikuoti per anksti

Tačiau ne visi Lietuvos mokytojai pritaria streikui. Tarp streikuojančiųjų nėra nei Vilniaus, nei Kauno pedagogų.

„Mes nestreikuojame, nes tai A. Bružo ir E. Jesino iniciatyva. Jie pasinaudojo sudėtinga situacija ir jie iniciavo tuos streikus, tai lokalūs streikai Žemaitijos regione“, – Alfa.lt sakė kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos dalies vadovė Rūta Osipavičiūtė.

Jos teigimu, streikuotojų keliami reikalavimai neturėtų būti adresuoti mokyklų direktoriams. „Jeigu mokyklos vadovas su profsąjunga yra pasirašęs kolektyvinę sutartį ir jos nevykdo, tik tada galima inicijuoti streiką. Jeigu kolektyvinė sutartis vykdoma, kokiu pagrindu mokykloje galima rengti streiką prieš vadovą? – retoriškai klausė pašnekovė. – Juk ne vadovas pakels atlyginimą, ne vadovas sudarys ilgalaikę darbo užmokesčio kėlimo programą.“

R. Osipavičiūtė pabrėžė, kad mokytojai pirmiausia turi išbandyti visas galimas priemones susitarti dėl didesnio darbo užmokesčio. „Jokių derybų iki šių metų nebuvo. Kad bus tokia situacija, buvo aišku jau birželį, gerbiamo A. Bružo reikėtų paklausti, ką jis tuomet darė, kodėl nerengė streiko. O dabar kai biudžetas beveik apsvarstytas, traukinys beveik nuvažiavo, ėmėsi protesto“, – stebėjosi ji.

Profesinės sąjungos atstovės teigimu, šiuo metu su Vyriausybe dar vyksta derybos dėl atlyginimų, todėl būtų nesolidu joms nepasibaigus, pradėti streikuoti.

„Jeigu nesusiderėsime ir neišspręsime problemų, tuomet galima galvoti apie visuotinį Lietuvos streiką“, – sakė ji.

Ministrė: šiemet didinti neįmanoma

Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė Alfa.lt apgailestavo, kad kai kurie mokytojai griebėsi kraštutinės priemonės – streiko.

„Mūsų specialistai susitinka su rajonų Švietimų skyrių vedėjais, aiškinasi reikalavimus, kurie buvo pareikšti mokyklų direktoriams, Švietimų skyriams. Labai norėtųsi, kad nenukentėtų vaikai, dėl to, jog mokytojai kelia reikalavimus, kurie šiais metais, matyt, negali būti realizuoti“, – teigė ministrė.

„Šiais metais atlyginimo klausimai negali būti valstybiniu mastu peržiūrėti niekaip, – pabrėžė R. Žakaitienė. – Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė savivaldybėms sutaupytas moksleivio krepšelio lėšas panaudoti priedams prie mokytojų atlyginimų.“

Tačiau ministrė prisipažino kol kas negirdėjusi apie geranorišką savivaldybių elgesį.

Ministrė pranešė, kad jau įregistruotos kitų metų biudžeto įstatymo pataisos dėl atlyginimų pedagogams didinimo. „Nuo kitų metų sausio 1 d. mokytojams atlyginimai didėtų ne 11,3 proc., kaip kitiems biudžetininkams, o 15 proc. Nuo rugsėjo 1 d. – dar 5 proc.“, - sakė R. Žakaitienė.

Tuo metu abu Alfa.lt kalbinti profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad šie skaičiai jų netenkina.