S&P Stanikai pristatė „Dvigulę lovą“

Šlapelių name-muziejuje pristatyta S&P Stanikų „Dvigulė lova“ (© Edvard Blaževič | Fotodiena.lt)

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje Vilniuje atidaryta Paryžiuje jau 13 metų gyvenančių menininkų Svajonės ir Pauliaus Stanikų projektas „Dvigulė lova“. Įrengtas ir pritaikytas specialiai šio muziejaus pirmo ir antro aukšto erdvėms.

Milžiniško dydžio vienos iš Paryžiaus ligoninių lova, panaudojus šiuolaikines technologijas, vaizdą ir muziką, virto meno kūriniu, pasak S. Stanikas, meno mylėtojams turinčiu pažadinti aštrias emocijas, priverčiančiu pamąstyti apie žmones siejančias tapačias vertybes. Parodančias, kad gyvenimas negailestingas, o žmonės visur pažeidžiami. Vieną minutę jie šoka, džiaugiasi, kitą priversti kovoti už savo gyvybes.

Įdomu tai, kad projekte „Dvigulė lova“ tarp Lietuvos ir Prancūzijos kursuojantys S. Ir P. Stanikai savitai „perpasakoja“ kraupią Libijos diktatoriaus Gadaffi baigties istoriją, konktretizuodamiesi ties jo dukros Ayeshos Gadaffi likumu, kruvino sukilimo fone. Pasak S. Stanikas, jos pabėgimą iš tėvynės žiniasklaida pavertė nepaprasto paveikumo istorija, įgaunančia net biblinių motyvų. Būdama nėščia Ayesha pabėgo nuo sukilėlių susidorojimo į Alžyrą ir tremtyje, išvengusi kraupios mirties, pagimdė dukrą.

Ayeshos Gadaffi auksinės sofos, aptiktos sukilėlių nusiaubtuose valdovo rūmuose, tapo inspiracija S. ir P. Stanikų projekto „Dvigulė lova“ pavadinimui. Menininkai Ayeshos istoriją pavertė metafora, gyvenimo, mirties ir beprasmybės simboliu.

„Svajonė ir Paulius Stanikai (S&P Stanikas) visada noriai sutinka surengti kokį įdomų projektą tėvynėje, kaskart gerokai pakeldami mūsų provincijos estetinio skonio kartelę“, – pastebėjo šios parodos kuratorius Kęstutis Šapoka.

Vienas pagrindinių Stanikų kūrybos leitmotyvų yra (meta)istorija ir subjektas jos pervartose. Socialinio, istorinio ir subjektyvaus tapatumo transformacijos, netgi transgresijos jų kūryboje dažnai įgauna monumentalaus grotesko – nesuklysime pasakę, kad kūnas dažnai virsta socioistoriškai formuojamu monumentu, o šis apeliuoja į psichofiziologinius lygmenis. Stanikų (meta)istorijoje svarbus vaidmuo tenka sovietmečiui. Jo represinė, absurdiška politinė sankloda ir ją reprezentuojantis socrealizmas, „akademizmas“ aktyviai dalyvauja menininkų kūryboje, tačiau, originaliai „iškreipiamas“ per lūžio epochą, įgauna paradoksalių bruožų.

Projekte „Dvigulė lova“, pritaikytame specialiai Jurgio ir Marijos Šlapelių galerijos erdvėms, Svajonė ir Paulius taip pat paradoksaliai jungia asmeninius, biografinius ir (meta)istorinius lygmenis. Vienu metu masinių komunikacijos priemonių nuolat (re)transliuojami reportažai iš Libijos, kraupi ir, sakytume, Holivudo pasakas toli pranokstanti Gaddaffių šeimos tragedija tapo tuo tarsi „natūraliai“, nepastebimai mintis, vaizduotę užvaldžiusiu fonu, kuriame Stanikai vysto pastarojo meto kūrinių fabulą. Jiedu savaip perpasakoja kraupią ir tuo pat metu (medijų paverstą) nepaprasto estetinio paveikumo, įgaunančia net biblinių motyvų, Aishos Gaddaffi dramą, iš tiesų (kaip ir visada), gilindamiesi ne į detales ar vienadienį „aktualumą“, bet į esminius, persipynusius ‒ gyvenimo, gimimo, mirties ‒ klausimus.“
Alfa.lt

Šlapelių name-muziejuje pristatyta S&P Stanikų „Dvigulė lova“
Šlapelių name-muziejuje pristatyta S&P Stanikų „Dvigulė lova“
Šlapelių name-muziejuje pristatyta S&P Stanikų „Dvigulė lova“
+8

Taip pat skaitykite: