Visai nesvarbu, ar jūsų vonia – mažas, tamsus daugiabučio kambarėlis, ar 20 kv. m. vonios apartamentai su vaizdu į gamtą, židiniu ir... knygų lentyna. Svarbiausia, kad vonios kambarys patenkintų visų šeimos narių poreikius. Žinoma, maža erdvė apriboja kūrybos laisvę, tačiau jokiu būdu neužveria galimybės turėti stilingą ir funkcionalų vonios kambarį.
Kartu ar atskirai?
Jei gyvenate ne nuosavame name, įspūdingu vonios kambario dydžiu veikiausiai galimybės pasidžiaugti neturite. Tačiau net senos statybos daugiabutyje vonios kambarį galima sujungti su tualeto patalpa ar netgi „tamsiuoju kambarėliu“, ir taip padidinti erdvę. Tik svarbu nepamiršti patogumo – galbūt kuris nors šeimos narys jausis nejaukiai, jei jam maudantis kažkuriam šeimynykščiui prireiks pasinaudoti tualetu... Kita vertus, juk išlindę iš „pėsčių karalių“ teritorijos skubame prie praustuvės – taip patogu būtų viską turėti vienoje patalpoje... Taigi absoliučiai aišku, kad didesnė erdvė – didesnės ir galimybės, o „dviejų viename“ modelis dažniausiai erdvę taupo.
Sutaupytą erdvę galima panaudoti tiek funkcionalumo, tiek patalpos dizaino idėjų realizacijai. Populiaru vonios kambaryje įrengti įvairių aukščių sieneles, atskiriančias tualeto, bidė (!), vonios ar dušo zonas vieną nuo kitų, tačiau ne įkalinančias erdvės. Sienelės gali būti įvairaus pločio, tad, priklausomai nuo pasirinktos medžiagos (pvz., stiklinės pertvaros), daug erdvės gali nesunaudoti arba atlikti ne tik skiriamąją, bet ir kitas funkcijas. Pavyzdžiui, ant laisvos sienelės dalies galima tvirtinti pakabas, veidrodį ar net praustuvę, padaryti sienelėje nišą, kuri tarnautų kaip lentynėlė.
Atsiradusią vietą galima paskirti didesnei voniai, dušo kabinai arba vis populiarėjančiai bidė.
„Ponis“ vonios kambaryje
Delikatus XVIII a. pradžios išradimas damoms – bidė – senąja prancūzų kalba reiškia „ponį“. Savo istorijos pradžioje bidė tebuvo nedidelė vonelė, įstatyta į medinį karkasą su kojelėmis.
Šiuolaikinis bidė gaminamas iš keramikos, porceliano keramikos, turi vandens maišytuvą, kuriuo galima reguliuoti vandens temperatūrą, srovės stiprumą ir kryptį. Šis išradimas, kaip ir kita vonios kambario įranga, paklūsta madoms, tad galima rinktis iš įvairių formų, dydžių. Tačiau nepaisant ištobulėjusio bidė, ši švaros palaikymo priemonė į mūsų namus priimama vangokai. Tai, pasak specialistų, lemia net kelios priežastys. Pirmoji jų – ne visi žmonės žino, kad bidė yra skirta intymiajai higienai, arba žino tik tiek, nors bidė, kaip patogią neaukštą vonelę, galima panaudoti ir plaunantis kojas, ir maudant vaiką ar kitais atvejais. Žinoma, viena iš priežasčių tampa ir nenoras „tuščiai“ išlaidauti, mat bidė kainos prasideda apytiksliai nuo 200 litų ir gali siekti net kelis tūkstančius ir daugiau. Tačiau dažniausia priežastimi, dėl kurio atsisakoma turėti bidė, yra būtent vietos trūkumas vonios kambaryje – juk bidė reikia ne tik įkurdinti šalia unitazo, bet ir palikti apie 60 centimetrų tarpą tarp jų. O ar standartinis daugiabučio vonios kambarys gali leisti sau tokią prabangą? Veikiausia ne. Tačiau tai dar ne pabaiga. Gudrūs išradėjai sukūrė net keletą bidė alternatyvų, kuomet taupomas vonios kambario plotas.
Bidė turi alternatyvą
Pradėti alternatyvų apžvalgą galima nuo specialaus maišytuvo, kuris įstatomas į praustuvę. Nustačius pageidaujamą vandens temperatūrą ir srovės stiprumą, tereikia paspausti bidė dušo galvutės fiksatorių. Šiuo atveju unitazas atlieka bidė vonelės vaidmenį, tad praustuvė, prie kurios jungiamas bidė dušas, turi stovėti kuo arčiau unitazo. Jei vonios kambarį suprojektavote kitaip, ar šis variantas jums nepriimtinas, netgi lietuviškos parduotuvės gali pasiūlyti elektroninį bidė dangtį, tinkantį įprastiems unitazų modeliams. Ši inovacija valdoma pultu su mikrokompiuteriu, kuris geba pašildyti sėdimąją dalį iki pageidaujamos temperatūros. Kūnas prausiamas šilto vandens srove, o įmontuotas fenas jį nudžiovina. Skirtingi modeliai turi skirtingas funkcijas – antai pultu galima pasirinkti ir plaunančiųjų vamzdelių poziciją, džiovinimo temperatūrą. Pati sėdimoji dalis gali būti pagaminta iš antibakterinės medžiagos, o bidė dangtis gali turėti oro, vandens filtrus. Toks gudrus daikčiukas kainuoja apie 3 000 litų. Beveik aštuonis kartus pigiau kainuoja po įprastu unitazo dangčiu montuojamas bidė dušo įdėklas, kuris švarinimui naudoja vandentiekio temperatūros vandenį, mat neturi pašildymo ir kitų minėtų funkcijų. Patogu tai, kad valdymo rankenėlė yra pačiame įtaise, ir toli siekti įjungti/išjungti srovės neteks.
Lietuvoje galima įsigyti ir nešiojamą kompaktišką „bidė“, t. y. 200 mililitrų vandens talpą su skirtingais antgaliais. „Bidė“ maitinama 1 AA tipo baterija.
Negalima nesutikti su novatoriškų bidė gamintojais, kad jų produktas itin palengvina žmonių su negalia, sergančiųjų ir juos prižiūrinčių žmonių gyvenimą.
Misteris unitazas
Jei įsigyjant bidė dėl jos kokybės galima per daug nesukti sau galvos, mat bidė gamyba „nerimtos“ firmos neužsiima, tai unitazo kokybe vertėtų nuoširdžiai pasidomėti. Santechninės keramikos pardavėjai linkę unitazus skirstyti į tris kokybės kategorijas. Anot specialistų, ant žemiausios pakopos rikiuojasi ukrainietiški, rusiški ir kiniški unitazai, kurie pirkėjus bando suvilioti mažiausiomis kainomis. Tuo tarpu lenkiški ar čekiški unitazai yra brangesni, tačiau akivaizdžiai geresnės kokybės. Specialistai tikina, kad neracionaliai taupantis pirkėjas, įsigydamas pigiausią unitazą, rizikuoja mokėti dukart. Norintieji išvengti tokio likimo neprivalo pulti pirkti aukščiausios kategorijos unitazų, kurių kainos prasideda nuo 1 500 litų, mat šios kategorijos prekės savo kokybe esti panašios į žemesnės – skiriasi tik jų dizainas.
Vertėtų pastebėti, kad dabar itin populiarūs pakabinamieji bei kitokios nei balta spalva unitazų modeliai už baltus pastatomus unitazus yra ženkliai brangesni.
Kokybės detektyvas
Siekiant atskirti kokybišką unitazą nuo nekokybiško, padidinamojo stiklo tikrai neprireiks – ant prastesnių gaminių akivaizdžiai matyti netolygiai pasiskirsčiusi glazūra, jos nuvarvėjimai. Pardavėjai išduoda, kad prastesnės kokybės unitazų gamintojai nesistengia glazūruoti iš išorės nematomų unitazo vietų, o ir pati glazūros kokybė esti prastesnė, gaminiai nepadengiami specialia priemone, saugančia paviršių nuo teršalų, kalkių sankaupų, tad unitazas yra pigesnis, bet greičiau praranda ir taip nelabai kokią „prekinę išvaizdą“. Kita pigiosios produkcijos silpnoji vieta – pats vandens nuleidimo mechanizmas. Žemiausios kategorijos unitazų vandens nuleidimo sistema yra labai trapi – gali sulūžti, vandens bakelis gali sumanyti apsimesti kriokliu ir nepaliaujamai leisti vandenį. Be to, pigiausieji unitazai gali neturėti ir vandens taupymo mechanizmo, kuomet vietoj 6–8 litrų vandens nuleidžiami 3–4 litrai. (Kita vertus – taupyti vandenį šioje srityje ne visada apsimoka - dėl mažesnio vandens srauto gali užsikimšti kanalizacija.) Jei tiek bėdų dar per mažai, paminėsime, jog prastos kokybės unitazo detalės gali būti linkusios nelabai „draugauti“ viena su kita, t. y. tarp klozeto, bakelio, dangčių sėdimosios dalies, paties bakelio vandens nuleidimo mechanizmų dydžių, formų gali būti neatitikimų, kurie trukdys efektyviai eksploatuoti unitazą.
Praustuvas madų vėjuose
Aptarus bidė ir unitazą, trečiojo keraminės draugijos nario – praustuvo – palikti „už borto“ tiesiog negalima. Ir nors mados vėjai neaplenkė nei bidė, nei unitazo dizaino kūrėjų, praustuvas dizaino įvairovės požiūriu juos gerokai lenkia. Jei vienu žodžiu reikėtų apibūdinti dabartines santechninės keramikos mados tendencijas, didžiąją dalį jų galima būtų sutalpinti į žodį „formos“. Tuo tarpu kai unitazas, bidė dėl savo paskirties nėra laisvi žaisti formomis, interjero dizaineriai „atsilošia“ su praustuvais. Kvadratiniai, ovalūs, įleidžiami į stalviršį arba išdidžiai virš jo iškilę, keraminiai, stikliniai, derinami su medžio, akmens, keramikos, stiklo vonios baldais, keraminių plytelių, medžio plokščių, dažytų sienų fone... Tačiau kad ir koks ar kokioje erdvėje būtų interjeras, stilingas ir patrauklus jis bus tik tuomet, kai bus išlaikytas interjero vientisumas. Tad kalbant apie santechninę keramiką vertėtų akcentuoti, jog vienoje patalpoje esantys unitazas, bidė, praustuvas, vonia ir net dušo kabina savo išvaizda, formomis, akcentais turi derėti vienas prie kito. Geriausia, kad kiek įmanoma daugiau gaminių būtų iš vienos kolekcijos ar bent jau iš vieno gamintojo. Pavyzdžiui, šalia pakabinamojo unitazo turėtų būti ir pakabinama bidė, praustuvas, jei po juo nėra spintelės, pakabinamas taip pat atrodytų geriau.
Jei vonios kambaryje itin taupote vietą, ir praustuvas jums nėra mirtinai reikalingas, galima jo atsisakyti. Tačiau geriau pagalvojus, galima pasiekti kompromisą tarp „būti ar nebūti“ ir įsirengti nediduką praustuvą, kuris tikrai neužims daug vietos.
Nebijokite baltos
Kalbant apie spalvas, nevertėtų bijoti baltos santechninės keramikos. Juk ši spalva interjere simbolizuoja švarą, sterilumą, prabangą, o vonios kambariui šios savybės itin tinkamos. Dabar rinka siūlo galybę apdailos vonios kambariui skirtų priemonių – toli gražu ne vien plytelių. O ir pačios keraminės, akmens masės, porcelianinės, stiklo plytelės pražysta tokia galybe spalvų ir raštų, kad net akyse gali apraibti. Tad balta santechninė keramika stilingame, madingų, originaliai sukomponuotų spalvų vonios kambario interjere tikrai neatrodys nuobodžiai. Na, nebent labai jau stengsitės... Jei vis dėlto įprastos spalvos keraminė santechnika netenkina „kažko tokio“ ištroškusių estetinių pojūčių, už daugiau pinigėlių unitazas, praustuvė, bidė gali nors ir pažaliuoti.
Svarbios smulkmenos ir ne smulkmenos
Grožis kuriamas kruopščiai, tad nenumokite ranka į vonios kambario smulkmenas – muilines, kabyklas, laikiklius, kilimėlius. Net nustebsite pamatę, kokį efektą galima išgauti skoningai priderinus šias smulkmenas prie interjero. Specialistai rekomenduoja pasirūpinti net prie bendro vonios kambario interjero kolorito derančiais rankšluosčiais. Toks vientisumas nesuardo stiliaus harmonijos ir tikrai džiugina akį.
Jei kam atrodo, kad vonios kambario apšvietimas yra paskutinėje vietoje, siūlome pamąstyti iš naujo. Tinkamo galingumo, dizaino šviestuvai, išdėstyti tinkamose vietose, ne tik pabrėžia sukurtą grožį, bet ir yra funkcionalūs. Tipiškas pavyzdys – racionaliai įrengtas veidrodžio apšvietimas, kurį itin vertina damos.
Už borto
Apie vonios kambarį galima būtų daug rašyti, tačiau šį sykį apsiribosime trijų keraminių „kolegų“ – unitazo, bidė ir praustuvo – apžvalga, už borto palikdami dar vieną santechninės keramikos „klubo narį“ – pisuarą. Galbūt tuose „n-kvadračiuose“ vonios kambariuose šį daikčiuką galima pakabinti daug negalvojant, tačiau būkime realistai – erdvę padoraus dydžio vonios kambariuose galima išnaudoti ir funkcionaliau. Na, o laimei ar liūdesiui, mūsų žurnale stilingas funkcionalumas yra svarbiau už vien tik stilių. Beje, jei prakalbome apie funkcionalumą – nedidelių vonios kambarių savininkai taip pat gali turėti ir dušo kabiną, ir vonią, tereikia pasirinkti vonią su pritaisomomis dušo sienelėmis. Tai tikrai ne mažiau stilinga. Bet apie vonias, dušo kabinas ir „dušvonias“ pakalbėsime kituose „Tavo namai“ numeriuose, tad dar turite laiko klausti ir siūlyti: redakcija@tavonamai.lt.
Daugiau naudingos informacijos sužinosite naujausiame žurnalo „Tavo namai" numeryje.
Rašyti komentarą