Ar tikrai mes tokie skirtingi?

    Jaunimas protestuoja (Andriaus Vaitkevičiaus nuotr. | Alfa.lt)
    Aa+Aa-

    Šis klausimas turbūt jau ne vienam užkliuvo miesto lauko reklamos vitrinose ir spėjo įkyrėti reklaminiuose blokuose tarp televizijos laidų. Šiais metais, dažniau nei kada nors anksčiau, Lietuvos žiniasklaidoje, politinėse kalbose, viešoje erdvėje iškeliami panašaus pobūdžio klausimai, verčiantys susimąstyti apie mus supančią žmonių įvairovę ir pasenusius, bet visuomenėje vis dar vyraujančius stereotipus bei nevienodą elgesį kitokių tariamai skirtingų nei mes žmonių atžvilgiu. Ar tikrai neįgalieji, išpažįstantys kitokią nei daugumos religiją, kitataučiai, garbingo amžiaus arba jauni, homoseksualūs vyrai ir moterys yra tokie skirtingi? Deja, įvairiais požymiais besiskiriantys žmonės mūsų visuomenėje tampa diskriminacijos, stereotipų, išankstinio nusistatymo ir net atviros neapykantos aukomis.

    Visoje Europos Sąjungoje šiais metais įsibėgėjusi Europos Komisijos inicijuota kampanija paskatino ES valstybes imtis konkrečių veiksmų ir priemonių siekiant užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės, etninės kilmės, religijos ir įsitikinimų.

    Vieni labiausiai diskriminuojamų žmonių Lietuvoje yra neįgalieji („Vilmorus“, Lietuvos tolerancijos profiliai, 2003). Jų yra daugiau nei 262 tūkst., t. y. beveik 7,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Juos labai retai matome viešose vietose, bet rugsėjo 20 d. apie 1 tūkst. neįgaliųjų iš įvairių Lietuvos regionų užplūdo Gedimino prospektą ir Vilniaus Katedros aikštę. Pirmą kartą tokio pobūdžio Lietuvoje organizuota šventė „Neįgaliųjų lygybės diena“ – viena ryškiausių šiais metais Lietuvoje vykdomų Europos lygių galimybių visiems metams priemonių.

    Politikus ir žiniasklaidos atstovus į savo šventę pasikvietę neįgalieji bei jiems atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos siūlė naujai pažvelgti į neįgaliuosius. Juk neįgaliuosius reikia matyti ne tik kaip socialinio aprūpinimo reikalaujančius, bet veiklius, atsakingus ir visuomenei naudingus piliečius. Dėl nepritaikytos fizinės aplinkos neįgalieji negali lygiaverčiai naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis, gauti reikiamą informaciją, lygiomis teisėmis dalyvauti visose gyvenimo srityse. Nepritaikyta aplinka, ribotos galimybės įgyti išsilavinimą, dažnas darbdavių stereotipinis žmonių su negalia vertinimas ir nepasitikėjimas jų gebėjimais bei dėl visų minėtų priežasčių pačių neįgaliųjų neadekvatus savęs vertinimas ir nepasitikėjimas savimi užkerta kelią jų sėkmingai integracijai į darbo rinką ir socialinį gyvenimą. Ne užuojautos, bet lygių galimybių reikalavimas ir savo visavertiškumo įrodymas tapo rugsėjo akcijos pagrindiniu tikslu.

    Neįgaliųjų šventė, be abejo, sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio, pritraukė nemažai žmonių. Praeiviai galėjo pasijusti neįgaliųjų kailyje dalyvaudami slalomo rungtynėse vėžimėliais. Sužaisti šachmatų partiją su aklais šachmatininkais ne vienam tapo rimtu iššūkiu. Tačiau reikšmingiausia ši šventė buvo patiems dalyviams – žmonėms su negalia. Daugeliui jų tai buvo pirmas apsilankymas sostinėje ir viena iš retų galimybių pabendrauti su bendraminčiais.

    Pagal kiekvieną ES direktyvose įtvirtintą diskriminavimo pagrindą šiais metais minima „Lygybės diena 2007“. Gegužės mėnesį buvo planuojamos „Vaivorykštės dienos 2007“, skirtos kovai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. Vilniaus miesto savivaldybės neišduotas leidimas organizuoti šią akciją sustabdė kitos Europos Komisijos kampanijos „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją.“ informacinio vilkiko, keliaujančio po visą Europą, vizitą į Lietuvą.

    Neįvykusį renginį sunku būtų įvertinti kaip nesėkmę. Žiniasklaidoje ir visuomenėje sukeltos prieštaringos diskusijos apie diskriminaciją dėl lytinės orientacijos pirmą kartą suteikė šiai iki šiol ignoruojamai temai lygiavertę reikšmę kitoms diskriminacijos formoms.

    Birželio mėnesį Lietuvos regionuose minint amžiaus Lygybės dienas į apskritojo stalo diskusijas buvo kviečiami vietos bendruomenių, savivaldybių ir verslo atstovai. Spalį Lietuvoje kartu su Lietuvos moterų pirmojo suvažiavimo šimtmečiu minimos „Lygybės dienos“ prieš diskriminaciją dėl lyties. Lapkritį nevyriausybinės organizacijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose surengs „Lygybės dienas“ prieš diskriminaciją dėl rasės, etninės kilmės, religijų ir įsitikinimų.

    „Lygybės dienos 2007“ yra viena nacionalinės Europos lygių galimybių visiems metų strategijos priemonių, kurios pagrindinis tikslas – sustiprinti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių vietos, regiono ir nacionaliniu lygmenimis ir atstovaujančių asmenims, kuriems potencialiai gresia diskriminacija, bendradarbiavimą.

    Ne mažiau svarbus šios priemonės siekis paskatinti pačius pažeidžiamų grupių atstovus aktyviai įsitraukti į „Lygybės dienų“ veiklas – viešų akcijų, renginių, visuomenės informavimo organizavimą ir įgyvendinimą. Dauguma žinių apie neįgaliuosius, įvairių religinių bendruomenių atstovus, kitataučius, homoseksualius asmenis visuomenėje yra sukuriama ne jų pačių, o visuomenės nuomonės, todėl labai svarbu išgirsti pačius šių visuomenės grupių atstovus.

    Kitos Europos lygių galimybių visiems metais Lietuvoje vykdomos priemonės orientuotos į diskriminaciją kaip kompleksinį reiškinį, jomis taip pat siekiama atkreipti dėmesį į daugialypės diskriminacijos problemas. Neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokslo galimybių tyrimu, kurio rezultatai bus pristatyti jau lapkritį, siekiama įvertinti įgalinančius ir diskriminuojančius neįgaliųjų dalyvavimą veiksnius atsižvelgiant į jų asmeninę patirtį. Įdomių išvadų laukiama iš tyrėjų, vykdančių romų bendruomenės socialinės integracijos galimybių, LGBT bendruomenės socialinės atskirties, diskriminacijos dėl religijų ir įsitikinimų ir amžiaus diskriminacijos viešajame sektoriuje tyrimus. Šiais metais inicijuoti tyrimai turėtų suteikti specifinę informaciją, kuri iki šiol nebuvo pasiekiama. Kartu su išvadomis tyrėjai pasiūlys galimus gvildenamų problemų sprendimus, pateiks rekomendacijas, kaip pagerinti situaciją ir kokiais metodais didinti socialinę integraciją.

    Šį rudenį per LTV2 startavo televizijos laidų ciklas „Asmens kodas“. Kiekvieną trečiadienį socialinės dokumentikos laidoje su Lietuvos svečiais ir piliečiais, garsenybėmis ir sprendimus priimančiais asmenimis kalbama apie įvairovės ir tolerancijos iššūkius Lietuvos gyventojams, įvertinama Europos Sąjungos šalių patirtis ir šalia mūsų gyvenančių, bet įvairiais požymiais besiskiriančių žmonių kasdieniai išgyvenimai. Apie žmonių įvairovės visuomenei teikiamą naudą ir diskriminacijos žalingą poveikį šalies socialinei ir ekonominei raidai bus galima dažnai išgirsti Žinių radijo, Zip FM ir „Radiocentro“ radijo laidose ir, be abejo, pareikšti savo nuomonę tiesioginiame eteryje.

    Europos lygių galimybių visiems metų minėjimas suteikė unikalią progą skirti kur kas daugiau dėmesio diskriminavimo problemoms Lietuvoje, atkreipti visuomenės dėmesį į socialiai pažeidžiamas ir iki šiol ignoruojamas visuomenės grupes.

    2007-ieji turėtų suteikti pagreitį lygių galimybių politikai Lietuvoje. Svarbu, kad lygybės ir nediskriminavimo principai bei šių metų laimėjimai neliktų deklaracija, bet virstų realiais politiniais veiksmais ir žmonių nuoširdžiais įsitikinimais ir neabejotina pagarba visų žmonių, nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, rasės, etninės kilmės, seksualinės orientacijos, religijos ar įsitikinimų, lygioms teisėms ir galimybėms.

    Daugiau informacijos apie Europos lygių galimybių visiems metų veiklą Lietuvoje www.lygybe.lt 

    Julija Šartuch yraEuropos lygių galimybių visiems metų Lietuvoje koordinatorė

    Projektą remia
    Lietuvos Respublika

    Projektą iš dalies finansuoja
    Europos Sajunga

     
    Alfa.lt
    *Sutinku su taisyklėmis

    Taip pat skaitykite: