Pagalvojus apie žodį „arbata“ visuomet kyla malonios asociacijos. Tai jaukus rudens vakaras garuojant kvapniai arbatai, pasisėdėjimas su draugais egzotiškoje arbatinėje, o kartais ir dar lakesnės fantazijos, atveriančios duris svajonėms apie egzotiškas Rytų šalių arbatos plantacijas, prieš saulės patekėjimą skinamus pirmuosius arbatos krūmo ūgliukus...
Visa ši plati arbatos reikšmė įsikūnija Eglės Petraitytės-Talalienės kūrinyje „Arbata su citrina“ (2006), kuris šiuo metu yra eksponuojamas Vilniaus kolegijos Menų fakulteto lange (Didžioji g. 38), jau nuo 2004-ųjų tapusiame dar viena Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos ekspozicine erdve.
Neseniai praūžus „Europos kultūros sostinės 2009“ renginiui „Menas netikėtose erdvėse“ (rugsėjo 21–23 d.), dėmesį atkreipė ir šis Dailininkų sąjungos galerijos projektas, jau kelerius metus populiarinantis profesionalųjį meną viešosiose erdvėse. Pačioje senamiesčio širdyje esančiame Vilniaus kolegijos Menų fakulteto lange galerija eksponuoja netradicinius tekstilės kūrinius. Senamiestį jau puošė Austės Jurgelionytės, Karinos Matiukienės, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės ir kitų tekstilininkių kūriniai.
Spalio mėnesį šioje erdvėje praeivių dėmesį trauks jau minėtas tekstilininkės kaunietės – Eglės Petraitytės-Talalienės kūrinys „Arbata su citrina“. Iš netradicinių priemonių – pasitelkusi išdžiovintus išgertos ar dar neskanautos arbatos pakelius bei džiovintas citrinų riekeles – dailininkė padaro subtilų meno kūrinį. Ne tik kaip mozaiką ir kartu tapybiškai derindama įvairių arbatos pakelių spalvas, bet ir tarytum sustabdydama geriant arbatą prabėgusias akimirkas. Laiko tėkmė čia tapatinama su darbe ryškėjančiu smėlio laikrodžio piltuvu.
„Arbata su citrina“ vis dar kvepia bergamote, erškėtrožėmis, jazminais ir citrinomis. Begaliniame rudens parodų maratone staiga dėmesį patraukia vienintelis meno kūrinys – kiekvienam praeiviui sukeliantis savas asociacijas.
Čia įprasminamas ne tik arbatos pomėgis, bet ir visa eilė jo niuansų. Primenama pačios arbatos (dar Gautamos Budai medituojant į jo puodelį įkritęs arbatos lapas) ar citrinos vaisiaus istorija (nuo neatmenamų laikų šiltame klimate augantys citrinmedžiai, Renesanso laikų sodai, kuriuose citrinmedžiai buvo sodinami į vazonus, o žiemą apdengiami stiklo gaubtais – taip davę pradžią moderniems šiltnamiams...), o kūrinio geometriškumas atkartoja japoniškas arbatos gėrimo ceremonijų tradicijas.
Eglės Petraitytės-Talalienės veik abstraktus darbas „Arbata su citrina“ įsilieja į novatoriškos tekstilės kūrinių gretas. Netradicinė jo atlikimo technika įgalina dailininkę praplėsti meno kūrinio asociacijų lauką, vis žvarbėjančiomis spalio dienomis sušildyti Vilniaus senamiestį jaukiomis „Arbatos su citrina“ nuotaikomis. Dailininkų sąjungos galerijos projektas – profesionalaus meno kūrinių eksponavimas netradicinėje erdvėje – priartina vis dar „neatkoduotą“ šiuolaikinį meną prie kasdien Vilniaus centru praeinančių tūkstančių žmonių.
Rašyti komentarą