Kometa ISON prie Saulės „užsiaugino“ sparnus ir kuriam laikui virto nematoma

Kometa Ison (SCANPIX nuotr.)
Aa+Aa-

Nuo lapkričio 7 d. kometa ISON pradėjo smarkiai ryškėti. Tačiau Liudviko-Maksimiliano universiteto (Vokietija) Saulės sistemos tyrimų instituto astronomai prieš keletą dienų stebėdami kometą atkreipė dėmesį, kad uodeguotoji viešnia „užsiaugino“ ir sparnus.

Astronomai mano, kad prieš keletą dienų (lapkričio 14-16 d.) nuo kometos ISON galvos atskilo keletas stambių fragmentų. Būtent taip aiškinamas sparnus primenančių struktūrų atsiradimas.

„Tokie dariniai dažniausiai susidaro po to, kai nuo kometos branduolio atsiskiria keletas fragmentų“, - aiškina Saulės sistemos instituto astronomas Hermanas Bonhardas (Hermann Bohnhardt).

Vis labiau kaistančios kometos sparnai, kaip ir branduolys, skleidžia dujas ir dulkes. Kai sparnų skleidžiami srautai susiduria su branduolio srautais, susiformuoja sparnų pavidalo paribio sluoksnis.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad ISON išbarstė vieną ar, daugiu daugiausia, keletą fragmentų, - tvirtina vokiečių astronomas. – O patirtis byloja, kad kometos, kurios pameta vieną fragmentą, dažniausiai tokį savo egzistencijos įvykį pakartoja po kurio laiko, dar kartą priartėdamos prie Saulės.“

2012 m. atrastai kometai ISON kai kurie astronomai pranašavo rekordinį ryškį – „kometa gali tapti gal net ryškesnė už pilnatį“, todėl žiniasklaida spėjo ją pakrikštyti „šimtmečio kometa“. Vis dėlto kol kas ypatingais vaizdais ši atklydėlė nelepina: kometos ryškis iki lapkričio 7 d. didėjo gana lėtai.

Tiesa, lapkričio 7 d. kometos ryškis smarkiai padidėjo. Kometa keletą naktų priešaušriu buvo matoma net plika akimi. O dabar ji įgijo sparnus. Tiesa, kol kas tolesnis kometos likimas neaiškus. Po savaitės, lapkričio 28 d. kometa ISON pasieks perihelį – artimiausią Saulei savo orbitos tašką. Tada jos ryškis pasieks maksimumą.

Tiesa, dabar ISON plika akimi nebematoma – ji atsidūrė pernelyg arti Saulės. „Pamatyti ją dabar šansų beveik nėra“, - tvirtina Krymo astrofizikos observatorijos darbtuotojas Genadijus Borisovas.

„Dabar jos stebėti jau nebegalime – laukiame jos pasirodymo, įveikus perihelį, - atskleidžia astronomas. – Tikimės, kad vėl stebėti ją galėsime maždaug po poros savaičių, rytais.“

Jo žodžiais tariant, prieš keletą dienų ISON ryškis smarkiai padidėjo, o dabar jos ryškis turėtų siekti +5, o tai yra vienetu daugiau už silpniausias plika akimi matomas žvaigždes.

„Prieš porą dienų ją buvo galima įžiūrėti be optikos. Dabar kometa atsidūrusi rytmečio saulės spinduliuose. Idealiomis sąlygomis ją įžiūrėti teoriškai gal ir būtų įmanoma, tačiau tokia galimybė – itin mažai tikėtina.“

Kitoje Saulės pusėje ISON turėtų atsidurti pirmosiomis gruodžio naktimis.

„Jei ji nesuirs, kaip nutiko Jelenino kometai, ji bus gerokai ryškesnė nei dabar – pasieks 4 ar 3 žvaigždžių ryškį. Kad pasieks 0 ryškį, nesu toks tikras“,- pridūrė astronomas.

 

technologijos.lt
*Sutinku su taisyklėmis

Taip pat skaitykite:

Susijusios naujienos

Pratęsta kometos tyrimo misija „Rosetta“ ..

„Philae“ susisiekė su Žeme 1

Kosminis zondas „Philae“ pabudo: kaip klostėsi jo misija ..

Zondas „Philae“ yra „visiškai atsibudęs“ ..

Čuriumovo-Gerasimenko kometa mokslininkams pateikė staigmeną 2

Robote „Philae“, pabusk, pasaulis laukia naujienų ..

Mokslininkai sunerimo, kad zondas nusileido ant paties kometos šlaito ..

Sėkmė neapleido: Europos kosminis zondas nutūpė ant kometos paviršiaus 6

Kosminis zondas atsiskyrė nuo palydovo ir pradėjo skrieti link kometos ..

Ar šį sekmadienį Marsas išvengs susidūrimo su milžiniška kometa? ..