Žolinčė Kunčienė nuo peršalimo siūlo naują panacėją – lietuvišką krieną

Sveikuolė, "Žoilinčių akademijos" įkūrėja Danutė Kunčienė ir jos pasekėjai (© Asmeninis albumas)

„Pamačius vežimėliuose vežamus kalnus maisto, man pasidaro negera. Dėl to ir neinu į dideles parduotuves, jei ko prireikia, einu į mažytę parduotuvytę – kad tik nematyčiau tos išbadėjusios minios“, – prisipažino 27-erius metus mėsos nevalganti kaunietė vegetarė, „Žolinčių akademijos“ įkūrėja Danutė Kunčienė. Net šiuo metu, orams atšalus, ieškoti maisto sveikuolė suka ne į parduotuvę, o į daržą, mišką ar pievą, ten ieško ir randa gamtos gėrybių.

Sūdytas, džiovintas, raugintas maistas šildo

„Daugelis esame girdėję: mūsų maistas turi atitikti metų laikų, mūsų sveikatos stovį, jis negali būti visada vienodas. Mūsų senoliai puikiai išmanė sezoninio maisto naudą, nors nebuvo baigę nei Ajurvedos, nei kitokių gamtos mokslų. Tiesiog buvo baigę gyvenimo universitetus ir savo žinias perduodavo iš kartos“, – priminė D. Kunčienė.

Svarbiausias jų sveikatos ir stiprybės šaltinis buvo jų pagarba maistui, pagarba gamtai, kuri juos maitino. Garbindami ir lankydami savo maitintoją žemę, o ne prekybos centrus, jie puikiai suprato, ką rudenį valgyti, o ko – ne.

Susirūpinusiems sveika gyvensena Danutė pataria: jei patys žiemai nieko neišauginote, kreipkitės į ūkininkus, jie savo darže tikrai suras ką nors naudingo, tai, ką per vasarą subrandino žemė – šakniavaisių, šaknelių, sėklelių. Viskas tinka rudenį.

„Prasideda šaltasis metų laikas, kai mums norėsis kūną šildančių produktų, todėl viską jau dabar rauginame, sūdome. Surinkę paskutinius pomidorus, agurkus užraukime. Kopūstus taip pat užraukime, obuolius sudžiovinkime. Sūdykim, džiovinkim, rauginkim, nes tokiu būdu paruošti maisto produktai šildo. Gamta pasirūpino, kad juos valgydami nesušaltume“, – užuomaršas paskutinį metų derlių ragino surinkti D. Kunčienė

Priminė, kad šviežios daržovės šaldo. Nenuostabu, kad šiuo metu niekas nenori valgyti agurkų, pomidorų, kurių daržuose nebeliko ir kurių galima rasti tik prekybos centruose.

Krienai prilygsta penicilinui

Užtat lauke vaistažolių, vaistinių augalų, kurių naudojamos visos dalys, netgi šaknys, apie kurių naudą esame primiršę. Burokėliai, morkos, krienai – ir maistas, ir vaistas nuo daugelio ligų. Beje, krienai, pasak D. Kunčienės, savo gydomosiomis savybėmis prilygsta antibiotikams, penicilinui.

„Pastaruoju metu mums peršamas atvežtinis imbieras, o mūsiškis krienas primirštas, bet aš siūlau jį prisiminti ir būtinai prisirinkti, prisidžiovinti, žiemai rūsyje užkasti į į smėlį, iš jo pasigaminti padažo, tyrelės ir pan.“, – naują-seną panacėją nuo peršalimo ligų pasiūlė D. Kunčienė.

Paragino nepatingėti ir žiemai taip pat prisikasti varnalėšų ir kiaulpienių šaknų. Varnalėšų šaknų nuoviras žadina apetitą ir gerina virškinimą, naikina bakterijas ir grybelius, gydo šlapimo takų infekcijai, spuogus ir inkštirus. Turi antibakterinį poveikį, skatina šlapimo išsiskyrimą, prakaitavimą, todėl tinka peršalus bei karščiuojant.

Kiaulpienių šaknų nuoviras taip pat gerina medžiagų apykaitą, lengvina atsikosėjimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą. Pasiskrudinus varnalėšų šaknis, iš jų galima pasigaminti kavą ar arbatą primenančio gėrimo, įvairių trauktinių, tinktūrų. Kiaulpienės šaknies, linų ir saulėgrąžų sėklų mišinukas skystina kraują, gerina kepenų veiklą.

„Nenoriu sakyti: nuo šiandien pulkime ir visa tai naudokime, valgykime tik sėklas ir žoleles. Viskas – pagal sveikatą, pagal poreikį...“ – kalbėjo žolinčė.

Žino vietą, kur visada pavasaris

D. Kunčienė priminė – daržuose dar žaliuoja chlorofilu turtinga žliūgė. Maistui naudojamas visas augalas. Ją tinka dėti į sriubas, troškinius, jaunos viršūnėlės tinka salotoms. Žliūgės žaluma, tiksliau – joje esantis chlorofilas, organizmą pripildo gyvybės, joje gausu geležies. Dėl to žliūgė gali pakeisti vasarą žaliavusį špinatą ir meškinį česnaką.

Žliūgės nuoviras taip pat gydo karščiuojant, sergant bronchitu. Sumaišius ją su šiuo metu vis dar žaliuojančios garšvos atžalomis, galima suplakti maistingų žaliųjų kokteilių.

„Pažiūrėkite: kas dar žaliuoja, nenugelto, yra turtingas chlorofilo, tai ir galima naudoti. Aš pati, nuėjusi į mišką, jaunas augalo dalis vis nukerpu žirklėmis, o po kelių dienų jos ir vėl atželia. Juokauju, kad miške žinau vietą, kur visada pavasaris“, – prisipažino be gamtos gėrybių nė dienos neištverianti žolininkė.

Vis dėlto semiantis jėgų iš gamtos, nepatartina persistengti ir, pavyzdžiui, vaisių maišyti su daržovėmis. Geriau – daržoves su daržovėmis, vaisius – su vaisiais... „Pastaruoju metu išpopuliarėjo bananai, kurių dedama į žaliuosius kokteilius norint mišinį paskaninti. Aš su savo mokiniais mūsų „Sulčių pasninko“ stovykloje vaisių su daržovėmis nemaišome. Tik obuoliui darome išimtį, kuris dera prie visų daržovių. Labai dažnai apelsinų sultis maišome su morkų sultimis. Nežinau, kas taip sugalvojo?“, – naujomis virtuvės madomis stebėjosi D. Kunčienė.

Valgome dėl liežuvio ar dėl sveikatos?

Pasak jos, žmonės turėtų nustoti pataikauti liežuviui. Esą jeigu skanu, tai ir sveika. „Pagalvokime, ar mes valgome dėl liežuvio, ar dėl sveikatos. O pagalvoję išsiplaukime burną, pabadaukime dieną kitą, ir natūralus maistas taps skanus. O persivalgius niekas nebeskanu“,˜– pastebėjo D. Kunčienė.

Nebesilaikant pasninko, pamiršus iškrovos dienas, pats laikas apie tai pagalvoti. Greit prasidės pasninko, Advento laikas – tinkamas laikas gerti natūralias sultis ir gėrimus – raugintų burokėlių, kopūstų, kitų daržovių rasalą. Kam plakti kokteilius iš atvežtinių vaisių ir daržovių?

D. Kunčienė prisipažįsta pasikliaujanti nuojauta, todėl rudenį pati renkasi tokį maistą, kuris stiprina jos organizmą. Jeigu silpnina, neteikia energijos – kam tokį valgyti?

Atėjus šaltajam sezonui, imunitetą sustiprinti siūlo tarkuotos krieno šaknies, medaus ir spanguolių mišiniu. Susmulkinus, lygiomis dalimis viską sumaišius, jį profilaktiškai reikia naudoti po šaukštelį keliskart per dieną.

„Pati esu prisitaisiusi nemažai putino uogų su medumi sirupo, po šaukštelį kasdien panaudoju ir labai geria jaučiuosi. Tuoj pradėsiu gaminti pušų spyglių, kadugių spyglių sirupą su medumi arba ruduoju cukrumi ir pakaitomis su putino sirupu naudosiu“, – savo apdairumą ir supratingumą demonstravo D. Kunčienė.

Žaliavalgiu tapti nebūtina

Ką daryti, kai užklumpa liga, bet norisi kuo greičiau atsistoti ant kojų? Į šį klausimą D. Kunčienė atsako klausimu: „Ką daro gyvūnai, kai suserga? Nustoja valgyti. Nieko jam neįkiši. Ir žmogus taip turėtų daryti. Susirgo, tada turi pradėti naudoti daug skysčių, arbatų, nevalgyti pieno produktų, valgyti kuo šviežesnį, gyvesnį, žalesnį, kuo mažiau apdorotą maistą, įvairių daržovių troškinukus. Labai patarčiau pamėgti kopūstą – ir šviežią, ir raugintą, taip pat šviežius, raugintus moliūgus, orkaitėje keptą ar ant garų šutintus obuolius.“

Vis dėlto tuo nereiktų piktnaudžiauti, mat apie žaliavalgystę D. Kunčienė turi savo nuomonę. „Neseniai Vilniuje vykusioje žaliavalgių konferencijoje dalyvavęs garsus vegetaras Colinas Campbellas neakcentavo būtinybės tapti žaliavalgiu. Esą juo netapęs būsi nemadingas. Jis pasakė, kad mes neprivalome tapti žaliavalgiais, ypač mūsų šalto klimato krašte. Aš pati 27 metus esu vegetarė, vasarą maitinuosi visiškai neapdorotu maistu, bet, atšalus orams, apie 30–40 proc. mano maisto yra šiltas. Galbūt žaliavalgystės verta griebtis tada, kai užklumpa sunki liga, kai reikia kardinaliai keisti mitybą?

Pasak D. Kunčienės, žaliavalgystei reikia ruoštis: įsijausti, išstudijuoti savo kūno sandarą – ar žaliavalgystė tau priimtina... Žaliavalgiais tampama pamažu, pirmiausia tapus vegetarais, o ne taip, kad žmogus valgė karbonadus nuo ryto iki vakaro, kitą dieną tapo žaliavalgiu. O tada būna bėdos.

Pasiklausę C. Cammpblelo su doc. Ksavera Vaištariene, nutarėme, kad kalbėti apie sveiką gyvenseną galime dar drąsiau, nei kalbėjome iki šiol. Jis pagrindė daugelį mūsų tiesų“, – pasidžiaugė senųjų lietuviškų tradicijų ir sveikos gyvensenos propaguotoja D. Kunčienė.

 

Alfa.lt

Sveikuolė, "Žoilinčių akademijos" įkūrėja Danutė Kunčienė ir jos pasekėjai
Sveikuolė, "Žoilinčių akademijos" įkūrėja Danutė Kunčienė ir jos pasekėjai
Sveikuolė, "Žolinčių akademijos" įkūrėja Danutė Kunčienė ir jos pasekėjai
+4

Taip pat skaitykite: