Vardai kalendoriuose prasilenkia su realybe

Vaikas (© Flickr)

Lietuvoje gyvena aštuoni rimti vyrai. Bent jau tokia charakterio savybe galėtų pasižymėti vienas iš aštuoniukės, turinčios vardą Rimtas. Žvilgtelėjus į darbo kalendoriaus siūlomus švęsti rugpjūčio vardadienius, gali pasirodyti, kad pusė vardų juose pernelyg įmantrūs, kad egzistuotų – vis dėlto, patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, matyti, kad kai kurie senieji vardai nenyksta, kai kurie – atgimsta, o atsiranda ir tokių, kurie įamžinti tik kalendoriuje ir neturi nieko bendro su realybe.

Aštuoni Rimti ir vienas Euzebijus

Pirmadienį vardadienius paminėti mėgstantys piliečiai galėjo sveikinti Rimtą. Jų Lietuvoje nuo maždaug 1940-ųjų iki 1971-ųjų užregistruota 8. Antradienį gėlių galima teikti Sikstui, kurių per pastaruosius 80 metų mūsų šalyje atsirado 21, bet nesijaudinti dėl Byloto, Tulgirdo ar Zefirino – šie kalendoriniai vardai per šimtmetį lietuvių taip ir nebuvo ištraukti iš atminties lobynų. Tuo metu senas lotynų kilmės vardas Kajetonas mūsų šalyje ne toks retas, kaip gali pasirodyti: nuo 1922 iki 2011 metų, kaip matyti Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos pasvetainėje, skirtoje tyrinėti vardus, šis vardas suteiktas 44 piliečiams. Po vieną Kajetoną atsirado ne taip seniai, 2001 ir 2009 metais.

„Keisčiausia, kad turiu dvi drauges, vienos draugo vardas – Rimtas, o kitos tėčio – Kajetonas“, – prisipažino užvirusios diskusijos apie retus vardus dalyvė vilnietė Oksana, sužinojusi tokią statistiką.

Kita vilnietė pusiau juokais pasidomėjo, ar kalendoriuje parašytas vardas Euzebijus išties turi „šeimininką“ – gyventojų vardų statistika parodė, kad 1937 vienas vaikas buvo pavadintas tokiu vardu.

Tuo metu 1943 ir 2008 metais užregistruota po vieną retą kalendorinį vardą Girtautas.

Felicijonas ir Ildefonsas buvo mėgstami anksčiau

„Mano amžinatilsį tėvelio vardas buvo Felicijonas, o mano senelio – Hildefonsas. Mano dėdės, tėvelio brolio, – Ildefonsas. Na, ne tokie negirdėti, bet retesni vardai. Juokingiausia, kai reikėdavo kokiose įstaigose, pildant dokumentus, pasakyti tėvavardį, diktuodavau paraidžiui – raštininkams būdavo sudėtinga įsiminti“, – pasakojo Kretingoje gyvenanti Danguolė.

Felicijonų nuo 1933 iki 2011 metų Lietuvoje užregistruota 21, daugiausia jų, beveik po vieną kasmet, pasitaikė iki 1954-ųjų. Duomenų apie Hildefonsą rasti nepavyko, Ildefonsų nuo maždaug 1915 metų iki 1983-ųjų – net 52.

„Svarbiausia, kad mano tėvelio vardo niekas netrumpindavo, nevadino jo nei Feliksu, nei Jonu, net mama vadino pilnu vardu. Šiaip vardas retas, bet man – gražus“, – apie pagarbą vardui kalbėjo Danguolė.

Ji prisiminė vaikystės kaime gyvenusią porą: moteris buvo vardu Plecida, vyras – Protezas. Iš pradžių maniusi, kad tai jų pravardės. Plecida – žemaičių „suvietintas“ vardas iš lotynų „Placidia“, reiškiantis „malonioji, švelnioji“. Jų Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį atsirado 14. Tiesa, vardo Protezas vardų statistikoje rasti nepavyko.

Nėra ir kalendoriuje minimo vardo Protenis, Vaištautas. Užtat galima rasti porą Adauktų, 5 Adalbertus, 8 Kalikstus, tiek pat Hiliarų, 9 Dobiles, porą Steikintų, vieną 2001 užregistruotą Dingailę, 2003 metais gimusią Kęsgailę, 2008 užregistruotą Gedenę. Mūsų šalyje nuo 2001 metų atsirado ir dvi Steigvilės, iš viso yra 6 Gaudencijos – vardas buvo labiau pamėgtas prieš penkerius–šešerius metus, kaip ir Tautgirdas, kurių Lietuvoje – 23. Nuo 1922 iki 2002 metų užregistruotos ir 28 Mirgos, vėliau atsirado vienas Mąstautas. Nuo 1994 metų lietuvius paviliojo vardas Mintė – užregistruotos 24 taip pavadintos mergaitės. 106 mergaitės gavo vardą, skambantį taip pat, kaip miestelio Molėtų rajone pavadinimas – Alanta. 36 berniukai pavadinti Brunonais.

Mokslininkė: kai kurie kalendoriniai vardai nutolę nuo realybės

Tautenė, Barmantas, Barvydė, Andhus, Vientautė, Raitvilas, Svirbutas, Bilmantas, Cuntilda – laisvi vardai, kuriuos galima rasti kalendoriuje, bet ne gyventojų vardų registre.

„Paprasčiausiai vaikų tokiais vardais jau nebevadina, – šyptelėjo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr., lietuvių vardus tyrinėjanti mokslininkė Daiva Sinkevičiūtė. – O kalendoriai štampuojami metai iš metų, kiekviena leidykla vardus į juos surašo savaip, kai kurie baltiškos kilmės vardai ten patenka, nes yra suregistruoti žodynuose, bet tai nutolę nuo realybės.“

Vardų tradicijos kalendoriuose, pasak mokslininkės, dažnai yra veikiau fantazijos reikalas – nemažai juose paminėtų vardų iš tiesų nebeegzistuoja. Tiesa, pasitaiko ir tokių, kurie, buvę gana mėgstami prieš šimtmetį, pusšimtį metų, vėl grįžta.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: