Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Velykinė puošyba pagal senąsias tradicijas

Velykos (I.Vozgirdaitės nuotr.) (Asmeninio albumo nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Ar tai, kaip puošiame namus Velykoms, išties atitinka senąsias lietuvių tradicijas? Ar papročiai, kurių laikomės, tikrai yra atkeliavę iš seniausių laikų? Floristė Vaiva Jucytė primena visiems, neabejingiems lietuviškoms tradicijoms, tikruosius velykinės puošybos papročius ir simboliką.

Akcentas – išpuoštas stalas

„Svarbiausia velykinės puošybos vieta – stalas. Jį būtinai dengdavo balta staltiese, viduryje statydavo molinį ar pintą dubenį su margučiais, papuoštą žolynais, rūtomis, pataisais. Dažna puošybos detalė – dubenyje sudaigintų javų želmenys, paprastai avižų, nes šios atrodydavo gražiausiai, – pasakojo Vaiva. – Šalia statoma vazelė su išsprogusiomis medžių šakelėmis arba gėlių vazonėlis. Dažnas atributas – velykinis avinėlis, padarytas iš molio, sviesto arba cukraus.“

Floristė mini, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse stalas puoštas ir žalumynų girliandomis, kurias paprastai ištiesdavo pakraščiuose. Jos paprastai būdavo pinamos iš pataisų, rūtų šakelių, meškauogių, bruknienojų, kai kur ir iš išsprogusių medžių šakelių, t. y. visko, kas ką tik užgimė arba amžinai žaliuoja gamtoje.

Pasak Vaivos, gėlės nebuvo naudojamos. Dabar išpopuliarėjęs dekoras su pražydintomis svogūninėmis gėlėmis etnografijoje neminimas. „Nebent jei gamtoje jau būdavo pasirodžiusios žibutės ar snieguolės, arba namuose tuo metu pražysdavo koks nors kambarinis augalas“, – teigė floristė.

Ne mažiau dėmesio skirta ir patalpoms – jas lietuviai puošdavo žalumynais, šiaudiniais sodais, paukščiukais ir verbomis.

Tikroji verbų kilmė

Kas nežino garsiųjų Vilniaus krašto verbų! Dažnas lietuvis iš atokaus Lietuvos kampelio vyksta į Kaziuko mugę įsigyti šio unikalaus suvenyro. Vis dėlto verba yra gana vėlyva ir būdinga tik šiam kraštui. „Verbos, vietinių lenkų dar vadinamos „palmėmis“, daromos iš sausų augalų, javų. Jos, nors ir labai spalvingos, gražios, tačiau nėra tikrosios verbos“, – tvirtino floristė.

„Tikroji verba – tai kadagio arba žilvičio šakelių ryšulėlis. Įvairiose Lietuvos vietose buvo naudojami skirtingi augalai. Žemaitijoje, Užnemunėje, dalyje Vidurio Lietuvos šventai verbai buvo naudojamas kadagys, Rytų Lietuvoje – žilvitis, kitose vietose – mišriai. Velykos – archajiška šventė, jos pagoniški papročiai susiliejo su bažnytiniais, o Verbų sekmadienis su bažnytine liturgija siejamas tik tiek, kad verbos yra šventinamos. Tikroji verbų kilmė siejama su papročiu garbinti medžius, kurių pumpurai tik pradeda brinkti, skleistis“, – pasakojo Vaiva.

Šie verbų augalai, kaip ir visa kita, buvo simboliai: sodri žalia kadagio spalva reiškė amžiną gyvybę, raudona žilvičio – magišką savybę nuvaikyti piktąsias jėgas. „Vėliau verbų puokštėje atsirado ąžuolo ir beržo šakelių. Todėl dažnai ir ant Velykų stalo buvo galima pamatyti išsprogusių beržo šakelių, simbolizuojančių atsinaujinimą, budimą, atgimimą“, – augalų simboliką aiškino floristė.

Norintiems išlaikyti papročius tiesiog būtina Verbų sekmadienį nuplakti vienam kitą verbomis, linkint laimės ir sveikatos. Pagal senąsias tradicijas, pašventintą verbą reikia užkišti matomoje namų vietoje ir laikyti iki kitų Velykų, kol bus galima pakeisti nauja.

„Pjedestalas“ margučiams

Be abejo, pats svarbiausias Velykų atributas – margučiai. Kai kurių Lietuvos regionų gyventojai, norėdami parodyti svečiams gražiausius margučius, sukurdavo kiaušinyną, kiaušinių arba margučių eglutę. „Paprastai tai būdavo medžio šaka su šakelėmis, ant kurių pritvirtinti iš vielos ar medžio padaryti įdėklai – lizdeliai – margučiams įkišti. Tokias eglutes apkaišiodavo žalumynais, išsprogusiomis beržų, žilvičių ar karklų kačiukų šakelėmis, sausomis gėlėmis. Į „lizdelius“ sudėdavo gražiausius margučius“, – sakė Vaiva.

Ji pasakojo, kad egzistavęs paprotys pirmą šventintą margutį padalyti – supjaustyti į tiek dalių, kiek yra namiškių, ir suvalgyti. Panašiai per Kūčias dalijamasi kalėdaičiu.

Stalas turėdavęs būti labai puošnus, nenukraustomas visą dieną, kaip per Kūčias. „Tačiau per Kūčias valgiai laikomi, kad vėlės galėtų pasivaišinti, o per Velykas priežastis yra praktinė – kad atėjusius svečius iškart būtų galima sodinti prie stalo, vaišinti. Šeimininkė neturi būti užimta, viskas paruošiama iš vakaro“, – senąsias lietuvių tradicijas vardijo floristė.

 

 

Sodospalvos.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Rinkdamiesi langus žmonės vadovaujasi pasenusiais stereotipais

Pavasariui įsibėgėjant, langus keisti norinčių būstų savininkai, rinkdamiesi tinkamiausią variantą, neretai susimąsto, kas geriau: plastikiniai ar mediniai langų rėmai? Langus gaminančios bendrovės vadovas teigė, kad, spręsdami šią dilemą, žmonės dažnai vadovaujasi pasenusiais stereotipais.
Vienas iš tokių mitų yra įsitikinimas, kad plastikiniai langai geriau „laiko šilumą“, sakė bendrovės „Kriautė“ vadovas Rokas Lukošius.

Architekto Grégoire de Lafforesto interjeras: sandėliavimo aukštas su gyvenamosios ervės katilu viduje

Prancūzų architekto Grégoire de Lafforesto gebėjimas suvokti ir perteikti erdvės bei šviesos svarbą puikiai atsispindi vieno netradicinio atviro plano namuose. Akį traukiantis interjeras buvo sukurtas 2012 metais Paryžiaus mieste esančiuose 103 m² ploto apartamentuose.

Kiaušinių dažymas „ombre“ technika

Paskutinis mados klyksmas – „ombre“ dažymo technika. Ji naudojama dažant plaukus, sienas, siuvant ar mezgant drabužius. Kodėl gi jos nepanaudojus dažant kiaušinius?
Jums reikės:
kietai virtų kiaušinių,
6 pusės litro stiklainių,
6 šaukštų,
12 šaukštelių acto,
norimos spalvos dažų,
virinto vandens.
Geriausia rinktis skystus dažus, tada būsite garantuoti, kad kiaušiniai nusidažys vienodai.

Naujos pavasario–vasaros pavėsinių tendencijos – reguliuojamos markizės

Atkeliavus šiltajam sezonui, gyvenimas keliasi į lauką – terasa ar vidinis kiemas tampa susibūrimų epicentru. Vis tik vasarop kaitri saulė pradeda varginti, tad norisi pasislėpti šešėlyje ar pavėsyje. Vieni stato įmantrias pavėsines, kitiems užtenka patogaus skėčio. O architektai pastebi, kad vis dažniau žvalgomasi į Vakarų Europoje pamėgtas markizes.

Kur panaudoti kiaušinių lukštus?

Prieš Velykas daugelis mamų pradeda taupyti kiaušinių lukštus arba puslukščius stalo dekorui. Taigi, viena iš idėjų, kaip dekoruoti stalą jais, – pasigaminti žvakutes.
Jums prireiks: kiaušinių puslukščių, dagčio (galite naudoti ir plonytę žvakę supjaustytą gabaliukais, tada nereiks sukti galvos dėl dagčių), spalvoto parafino.
Gamyba: įstatome dagtį, supilame skystą parafiną ir laukiame rezultato.

Baigėsi prestižinė Milano baldų ir interjero dizaino paroda

Sekmadienį Milane oficialiai pasibaigė balandžio 8–13 dienomis „Fiera Milano“ ekspozicijų komplekse vykusi viena įtakingiausių pasaulyje tarptautinė baldų ir interjero dizaino parodų „I Saloni 2014“.
Kaip ir kasmet, prestižinė baldų ir interjero paroda suteikė progą apžvelgti šimtus teminių ekspozicijų, kuriose atspindimos šviežiausios Italijos ir užsienio kūrėjų namų bei biuro interjero idėjos, dizaino tendencijos.

Susijusios naujienos

Žvaigždės pataria, kaip nepersivalgyti per šventes

Velykas švęskite Rumšiškėse!

Estiški Velykų žaidimai: žalias kiaušinis – tam, kuris ...

Jeruzalėje – susirėmimai tarp palestiniečių ir Izraelio ...

Popiežius Pranciškus: Viešpatie, nutrauk visus karus, ...

Kaip šv. Velykas švenčia žinomi žmonės?

Šv. Velykas tikintieji paminėjo Vilniaus arkikatedroje

Lietuvę Rimą Paukštę žavi ispaniška Velykų fiesta

Premjeras: lai Velykų rytą telydi Jus sielos giedra

Prezidentė: visi kartu pasveikinkime atgimstančią gyvybę