Velykinė puošyba pagal senąsias tradicijas

Velykos (I.Vozgirdaitės nuotr.) (Asmeninio albumo nuotr.)
Aa+Aa-

Ar tai, kaip puošiame namus Velykoms, išties atitinka senąsias lietuvių tradicijas? Ar papročiai, kurių laikomės, tikrai yra atkeliavę iš seniausių laikų? Floristė Vaiva Jucytė primena visiems, neabejingiems lietuviškoms tradicijoms, tikruosius velykinės puošybos papročius ir simboliką.

Akcentas – išpuoštas stalas

„Svarbiausia velykinės puošybos vieta – stalas. Jį būtinai dengdavo balta staltiese, viduryje statydavo molinį ar pintą dubenį su margučiais, papuoštą žolynais, rūtomis, pataisais. Dažna puošybos detalė – dubenyje sudaigintų javų želmenys, paprastai avižų, nes šios atrodydavo gražiausiai, – pasakojo Vaiva. – Šalia statoma vazelė su išsprogusiomis medžių šakelėmis arba gėlių vazonėlis. Dažnas atributas – velykinis avinėlis, padarytas iš molio, sviesto arba cukraus.“

Floristė mini, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse stalas puoštas ir žalumynų girliandomis, kurias paprastai ištiesdavo pakraščiuose. Jos paprastai būdavo pinamos iš pataisų, rūtų šakelių, meškauogių, bruknienojų, kai kur ir iš išsprogusių medžių šakelių, t. y. visko, kas ką tik užgimė arba amžinai žaliuoja gamtoje.

Pasak Vaivos, gėlės nebuvo naudojamos. Dabar išpopuliarėjęs dekoras su pražydintomis svogūninėmis gėlėmis etnografijoje neminimas. „Nebent jei gamtoje jau būdavo pasirodžiusios žibutės ar snieguolės, arba namuose tuo metu pražysdavo koks nors kambarinis augalas“, – teigė floristė.

Ne mažiau dėmesio skirta ir patalpoms – jas lietuviai puošdavo žalumynais, šiaudiniais sodais, paukščiukais ir verbomis.

Tikroji verbų kilmė

Kas nežino garsiųjų Vilniaus krašto verbų! Dažnas lietuvis iš atokaus Lietuvos kampelio vyksta į Kaziuko mugę įsigyti šio unikalaus suvenyro. Vis dėlto verba yra gana vėlyva ir būdinga tik šiam kraštui. „Verbos, vietinių lenkų dar vadinamos „palmėmis“, daromos iš sausų augalų, javų. Jos, nors ir labai spalvingos, gražios, tačiau nėra tikrosios verbos“, – tvirtino floristė.

„Tikroji verba – tai kadagio arba žilvičio šakelių ryšulėlis. Įvairiose Lietuvos vietose buvo naudojami skirtingi augalai. Žemaitijoje, Užnemunėje, dalyje Vidurio Lietuvos šventai verbai buvo naudojamas kadagys, Rytų Lietuvoje – žilvitis, kitose vietose – mišriai. Velykos – archajiška šventė, jos pagoniški papročiai susiliejo su bažnytiniais, o Verbų sekmadienis su bažnytine liturgija siejamas tik tiek, kad verbos yra šventinamos. Tikroji verbų kilmė siejama su papročiu garbinti medžius, kurių pumpurai tik pradeda brinkti, skleistis“, – pasakojo Vaiva.

Šie verbų augalai, kaip ir visa kita, buvo simboliai: sodri žalia kadagio spalva reiškė amžiną gyvybę, raudona žilvičio – magišką savybę nuvaikyti piktąsias jėgas. „Vėliau verbų puokštėje atsirado ąžuolo ir beržo šakelių. Todėl dažnai ir ant Velykų stalo buvo galima pamatyti išsprogusių beržo šakelių, simbolizuojančių atsinaujinimą, budimą, atgimimą“, – augalų simboliką aiškino floristė.

Norintiems išlaikyti papročius tiesiog būtina Verbų sekmadienį nuplakti vienam kitą verbomis, linkint laimės ir sveikatos. Pagal senąsias tradicijas, pašventintą verbą reikia užkišti matomoje namų vietoje ir laikyti iki kitų Velykų, kol bus galima pakeisti nauja.

„Pjedestalas“ margučiams

Be abejo, pats svarbiausias Velykų atributas – margučiai. Kai kurių Lietuvos regionų gyventojai, norėdami parodyti svečiams gražiausius margučius, sukurdavo kiaušinyną, kiaušinių arba margučių eglutę. „Paprastai tai būdavo medžio šaka su šakelėmis, ant kurių pritvirtinti iš vielos ar medžio padaryti įdėklai – lizdeliai – margučiams įkišti. Tokias eglutes apkaišiodavo žalumynais, išsprogusiomis beržų, žilvičių ar karklų kačiukų šakelėmis, sausomis gėlėmis. Į „lizdelius“ sudėdavo gražiausius margučius“, – sakė Vaiva.

Ji pasakojo, kad egzistavęs paprotys pirmą šventintą margutį padalyti – supjaustyti į tiek dalių, kiek yra namiškių, ir suvalgyti. Panašiai per Kūčias dalijamasi kalėdaičiu.

Stalas turėdavęs būti labai puošnus, nenukraustomas visą dieną, kaip per Kūčias. „Tačiau per Kūčias valgiai laikomi, kad vėlės galėtų pasivaišinti, o per Velykas priežastis yra praktinė – kad atėjusius svečius iškart būtų galima sodinti prie stalo, vaišinti. Šeimininkė neturi būti užimta, viskas paruošiama iš vakaro“, – senąsias lietuvių tradicijas vardijo floristė.

 

 

Sodospalvos.lt
*Sutinku su taisyklėmis
Skaityti visus komentarus (3)

Taip pat skaitykite:

​Kalėdinių dovanų tendencijos ..

Iki Kalėdų liko visai nedaug, o klausimas, kas nustebintų artimuosius, kaip ir kasmet, tampa tikru galvos skausmu.

​Šiek tiek kūrybiškumo ir jūsų virtuvė gali spindėti prabanga ..

Norintiems atnaujinti savo virtuvę ir paversti ją stilinga ir prabangia, neištuštinant piniginės, siūlome keletą ...

Pasižvalgykite po įžymybių vonios kambarius – idėjos pasakiško grožio interjerui ..

Planuojate įsirengti būstą, o gal ketinate atnaujinti pabodusius namus? Pasižvalgykite po įžymybių vonios kambarius, ...

​17 originalių dovanų vaikams ..

Artėja žiemos šventės ir kadangi tai didžiausia šventė mūsų mažiesiems, visi ima sukti galvas, ką gi jiems padovanoti.

​Apklausa: nematerialios kalėdinės dovanos – draugams ir šeimai ..

Prieššventinis laikotarpis dažnai kelia įtampą ne tik dėl laiko visiems kalėdiniams darbams atlikti stokos, bet ir dėl ...

​Kaip į namus prisijaukinti Kalėdų dvasią ..

Artėjant jaukiausiam laikotarpiui metuose vis dažniau norisi viduje jaučiamą šilumą ir darną perkelti į savo namų ...

​Kalėdinės dekoracijos: pasidaryk jas pats! ..

Kalėdinės dekoracijos: pigu, paprasta ir gražu!

​Kas dažniausiai kuria lietuvių namų interjerą – patys ar specialistai? 1

Nekilnojamojo turto skelbimuose nemažai komentarų sulaukia matomas būsto įrengimas, spalvos, baldai.

Ar lapkritį įsigytos eglutės sulauks Kalėdų? ..

Kiekvienais metais dauguma žmonių skuba ruoštis gražiausioms metų šventėms-Kalėdoms: parduotuvės puoštis ir siūlyti ...

Įdomūs faktai apie mikrobangų krosnelę, kurių dar nežinojote ..

Minučių skaičiavimas, nuolatinis skubėjimas, virtinės darbų – visa tai puikiai apibūdina dabartinį mūsų gyvenimą.

Susijusios naujienos

Žvaigždės pataria, kaip nepersivalgyti per šventes 1

Velykas švęskite Rumšiškėse! ..

Estiški Velykų žaidimai: žalias kiaušinis – tam, kuris nemyli ..

Jeruzalėje – susirėmimai tarp palestiniečių ir Izraelio policijos ..

Popiežius Pranciškus: Viešpatie, nutrauk visus karus, apsaugok tuos, kurie yra beginkliai 2

Kaip šv. Velykas švenčia žinomi žmonės? ..

Šv. Velykas tikintieji paminėjo Vilniaus arkikatedroje ..

Lietuvę Rimą Paukštę žavi ispaniška Velykų fiesta ..

Premjeras: lai Velykų rytą telydi Jus sielos giedra ..

Prezidentė: visi kartu pasveikinkime atgimstančią gyvybę ..