Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Velykinė puošyba pagal senąsias tradicijas

Velykos (I.Vozgirdaitės nuotr.) (Asmeninio albumo nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Ar tai, kaip puošiame namus Velykoms, išties atitinka senąsias lietuvių tradicijas? Ar papročiai, kurių laikomės, tikrai yra atkeliavę iš seniausių laikų? Floristė Vaiva Jucytė primena visiems, neabejingiems lietuviškoms tradicijoms, tikruosius velykinės puošybos papročius ir simboliką.

Akcentas – išpuoštas stalas

„Svarbiausia velykinės puošybos vieta – stalas. Jį būtinai dengdavo balta staltiese, viduryje statydavo molinį ar pintą dubenį su margučiais, papuoštą žolynais, rūtomis, pataisais. Dažna puošybos detalė – dubenyje sudaigintų javų želmenys, paprastai avižų, nes šios atrodydavo gražiausiai, – pasakojo Vaiva. – Šalia statoma vazelė su išsprogusiomis medžių šakelėmis arba gėlių vazonėlis. Dažnas atributas – velykinis avinėlis, padarytas iš molio, sviesto arba cukraus.“

Floristė mini, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse stalas puoštas ir žalumynų girliandomis, kurias paprastai ištiesdavo pakraščiuose. Jos paprastai būdavo pinamos iš pataisų, rūtų šakelių, meškauogių, bruknienojų, kai kur ir iš išsprogusių medžių šakelių, t. y. visko, kas ką tik užgimė arba amžinai žaliuoja gamtoje.

Pasak Vaivos, gėlės nebuvo naudojamos. Dabar išpopuliarėjęs dekoras su pražydintomis svogūninėmis gėlėmis etnografijoje neminimas. „Nebent jei gamtoje jau būdavo pasirodžiusios žibutės ar snieguolės, arba namuose tuo metu pražysdavo koks nors kambarinis augalas“, – teigė floristė.

Ne mažiau dėmesio skirta ir patalpoms – jas lietuviai puošdavo žalumynais, šiaudiniais sodais, paukščiukais ir verbomis.

Tikroji verbų kilmė

Kas nežino garsiųjų Vilniaus krašto verbų! Dažnas lietuvis iš atokaus Lietuvos kampelio vyksta į Kaziuko mugę įsigyti šio unikalaus suvenyro. Vis dėlto verba yra gana vėlyva ir būdinga tik šiam kraštui. „Verbos, vietinių lenkų dar vadinamos „palmėmis“, daromos iš sausų augalų, javų. Jos, nors ir labai spalvingos, gražios, tačiau nėra tikrosios verbos“, – tvirtino floristė.

„Tikroji verba – tai kadagio arba žilvičio šakelių ryšulėlis. Įvairiose Lietuvos vietose buvo naudojami skirtingi augalai. Žemaitijoje, Užnemunėje, dalyje Vidurio Lietuvos šventai verbai buvo naudojamas kadagys, Rytų Lietuvoje – žilvitis, kitose vietose – mišriai. Velykos – archajiška šventė, jos pagoniški papročiai susiliejo su bažnytiniais, o Verbų sekmadienis su bažnytine liturgija siejamas tik tiek, kad verbos yra šventinamos. Tikroji verbų kilmė siejama su papročiu garbinti medžius, kurių pumpurai tik pradeda brinkti, skleistis“, – pasakojo Vaiva.

Šie verbų augalai, kaip ir visa kita, buvo simboliai: sodri žalia kadagio spalva reiškė amžiną gyvybę, raudona žilvičio – magišką savybę nuvaikyti piktąsias jėgas. „Vėliau verbų puokštėje atsirado ąžuolo ir beržo šakelių. Todėl dažnai ir ant Velykų stalo buvo galima pamatyti išsprogusių beržo šakelių, simbolizuojančių atsinaujinimą, budimą, atgimimą“, – augalų simboliką aiškino floristė.

Norintiems išlaikyti papročius tiesiog būtina Verbų sekmadienį nuplakti vienam kitą verbomis, linkint laimės ir sveikatos. Pagal senąsias tradicijas, pašventintą verbą reikia užkišti matomoje namų vietoje ir laikyti iki kitų Velykų, kol bus galima pakeisti nauja.

„Pjedestalas“ margučiams

Be abejo, pats svarbiausias Velykų atributas – margučiai. Kai kurių Lietuvos regionų gyventojai, norėdami parodyti svečiams gražiausius margučius, sukurdavo kiaušinyną, kiaušinių arba margučių eglutę. „Paprastai tai būdavo medžio šaka su šakelėmis, ant kurių pritvirtinti iš vielos ar medžio padaryti įdėklai – lizdeliai – margučiams įkišti. Tokias eglutes apkaišiodavo žalumynais, išsprogusiomis beržų, žilvičių ar karklų kačiukų šakelėmis, sausomis gėlėmis. Į „lizdelius“ sudėdavo gražiausius margučius“, – sakė Vaiva.

Ji pasakojo, kad egzistavęs paprotys pirmą šventintą margutį padalyti – supjaustyti į tiek dalių, kiek yra namiškių, ir suvalgyti. Panašiai per Kūčias dalijamasi kalėdaičiu.

Stalas turėdavęs būti labai puošnus, nenukraustomas visą dieną, kaip per Kūčias. „Tačiau per Kūčias valgiai laikomi, kad vėlės galėtų pasivaišinti, o per Velykas priežastis yra praktinė – kad atėjusius svečius iškart būtų galima sodinti prie stalo, vaišinti. Šeimininkė neturi būti užimta, viskas paruošiama iš vakaro“, – senąsias lietuvių tradicijas vardijo floristė.

 

 

Sodospalvos.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Kaip namuose išnaikinti katės kvapą?

Išnaikinti katės kvapą jos pridergtame bute yra lengviau nei atrodo.

Naujovė? Atviros sieninės spintos idėjų jūsų kambariui

Kiekvienuose namuose būtina savita tvarka, kad galėtume rasti visus savo daiktus.

​Po atostogų – namuose nauji gyventojai

Po turiningai praleisto laiko pajūryje, prie ežero ar šiltuose kraštuose nė vienas atostogautojas nesitiki grįžęs namo ...

Kaip atrodo Justino Bieberio namai?

2012 metais, praėjus vos kelioms dienoms po 18-ogimtadienio, JustinasBieberis rimtai svarstė pirkti namus. Su garsia ...

​7 idėjos, kaip panaudoti tuščius alaus butelius ir jų kamštelius

Prisikaupė tuščių alaus butelių, atiduoti juos surinkimui yra per toli ar nepatogu, o tiesiog išmesti nesinori? ...

​Kokius maisto produktus šaldyti ir kaip?

Skaičiuojant paskutines vasaros dienas sumanios šeimininkės pradeda galvoti kaip kuo ilgiau išsaugoti šviežias derliaus ...

Ar dekoruoti miegamąjį viena spalva?

Miegas –vienas svarbiausių dalykųžmogaus organizmui.

​Kavos aparatų raida: nuo garo mašinų iki kompiuterizacijos

Kavos aromatai, kuriais galime mėgautis šiomis dienomis, žmogui ne visada buvo prieinami.

​Kaip dažnai reikėtų keisti pagalves?

Daugelis žmonių teigia, kad gerą nakties miegą lemia patogi pagalvė.

Ekstremali statybų aikštelė: koks fasadas atspariausias smūgiams?

Eksperimento metu tikrinamas populiariausių fasado apdailos medžiagų atsparumas mechaniniam poveikiui. Išbandomas tinkuotas fasadas, aukšto slėgio laminato plokštės bei cementinis fasadai.

Susijusios naujienos

Žvaigždės pataria, kaip nepersivalgyti per šventes

Velykas švęskite Rumšiškėse!

Estiški Velykų žaidimai: žalias kiaušinis – tam, kuris ...

Jeruzalėje – susirėmimai tarp palestiniečių ir Izraelio ...

Popiežius Pranciškus: Viešpatie, nutrauk visus karus, ...

Kaip šv. Velykas švenčia žinomi žmonės?

Šv. Velykas tikintieji paminėjo Vilniaus arkikatedroje

Lietuvę Rimą Paukštę žavi ispaniška Velykų fiesta

Premjeras: lai Velykų rytą telydi Jus sielos giedra

Prezidentė: visi kartu pasveikinkime atgimstančią gyvybę