Prieš renkant vardą – konsultacija Kalbos komisijoje

Šeima (© 123rf.com)

Lietuviai neturi nerekomenduojamų vaikų vardų sąrašo, tačiau apie geriausias vardų formas, galimas reikšmes ir net pravardes sužinoti gali Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. Į ją kreipiasi ir paprasti piliečiai, ir dėl neįprastų vardų galvas laužantys Civilinės metrikacijos biurų darbuotojai.

Raidas, Fatima, Hila – dėl šių naujesnių svetimos kilmės vardų komisijai tenka konsultuoti juos išrinkusius tėvus. Lietuviai specialistų klausia, ar vardas atitinka vardui keliamus reikalavimus, kokia jo reikšmė. Kai kuriais atvejais jie pasitikrina net tai, kaip gali pravardžiuoti vienokiu ar kitokiu vardu pavadintą jų vaiką.

Renka informaciją ir apie pravardžiavimus

„Dėl vardų taisyklingumo Kalbos komisijai iš tiesų teka konsultuoti ir piliečius, ir metrikacijos tarnybas. Klausiama ne šiaip sau – klausiama dėl abejotinų formų. Remdamiesi Civilinio kodekso nuostata, kad vardas, pavardė, vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, nepritariame vardo Lidija keitimui į Lydia, Sofija į Sofia, Eugenija į Eugenie, Ingė į Inge, Jolanta į Yolanta ir panašiai.

Reikia pastebėti, kad tokiais atvejais faktiškai pageidaujama ne keisti vardą, o užrašyti pagal kitos kalbos taisykles, dėl tos pačios priežasties nepritariame tokiems vardams kaip Tano, Brigitta, Wiktoria, Henriette – vardai turėtų būti užrašyti lietuviškomis raidėmis, su galūnėmis, atspindinčiomis asmens lytį, kaitomi“, – bene dažniausiai pasitaikančius pageidavimus ir svarbiausius draudimus įvardijo Kalbos komisijos vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė.

Kalbos komisijos žinioje yra vardų pasvetainė, kurioje stengiamasi aprėpti visus įmanomus Lietuvos piliečių vardus, pateikti rekomenduojamų sąrašą. Iki šiol vyrų ir moterų vardų žmonės ieško 4 tūkst. pavyzdžių turinčiame „Lietuvių vardų kilmės žodyne“, tiesa, atsižvelgti į jo rekomendacijas ne visuomet nori.

„Gyvenime – ne vien buitinėje, bet ir oficialiojoje vartosenoje – pasitaiko visokiausių, ne visai tobulų formų. Be to, vardynas plečiasi: pagal žinomų vardų analogiją ar darybos tipus sukuriami nauji vardai, dar dažniau – skolinamos nuo seno turėtų vardų svetimos formos. Pagaliau randasi piliečių, atvykusių iš egzotiškomis laikomų šalių, kartu importuojami ir kitokie vardai arba tokie suteikiami mišriose tautiniu požiūriu šeimose“, – aiškino A. Pangonytė.

Vardų tyrinėtojai iki šiol yra aprašę daugiausia baltiškos kilmės ir tradicinių svetimkilmių vardų. Kalbos komisija renka duomenis apie jų kilmę, teiktinas formas, tendencijas, net apie prasivardžiavimus ir erzinimus, pavyzdžiui, „Justė išsipustė“, „Martynas papartynas“.

Tiesa, nors svetainėje galima rasti bent 40 tūkst. išanalizuotų, sukirčiuotų vardų, vis daugėja naujų, apie kuriuos nežinoma beveik nieko.

Dauguma savo vardais patenkinti

Gyventojų registro duomenimis, iš visų duomenų bazėje sukauptų daugiau kaip 3,5 mln. Lietuvos piliečių vardų populiariausi – Ona ir Jonas, taip pat mūsų šalyje daug Antanų, Tomų, Vytautų, Juozų, Irenų, Reginų, Janinų, Kristinų.

Patys rečiausi vardai – tie, kurių per visą nepriklausomybės laikotarpį užfiksuota tik po vieną. Tai Algenė, Donatilė, Gilmė, Gervilė, Geitautė, Kilnė, Vilgaudė, Lygaudė, Kilminta, Vaidimantė, Vydenė, Jotautė, Flavija, Dingailė, Vainorė, Gedilė, Jundilė, Augvydas, Angelius, Alivydas, Čiovydas, Lybartas, Krescencijus, Dargis, Diomedas, Gražvydis, Jacintas, Vytarius.

Lietuvoje pastaraisiais metais atsirado dvi Ventės, penkios Gaisvos, vienas Achilas, du Tavijai, viena Akva, šešios Esmilės, viena Ilitija. Pasitaikė su krikščionims svarbiais įvykiais susijusių vardų – 2010 metais vienas Lietuvos pilietis tėvų pavadintas Erodu, o 2011 metais atsirado ir Judas.

„Sprendžiant iš svetainės lankytojų apklausų, dauguma mėgsta savo vardą. Nė vienas neprisipažino jį pakeitęs ar ketinantis keisti, tiktai 7,41 proc. (108 resp.) atsakė, kad savo vardo nemėgsta, bet ir neketina jo keisti. Net provokaciniam klausimui – „Jei pats sau rinktumėtės vardą, kokį išsirinktumėte?“ – mažai kas pasidavė: daugelis atsakė, kad rinktųsi tą patį vardą. „Nors kai kurie lyg gražiau skamba, bet man lyg ir nebetiktų“, – atsakė vienas. O kai kurie pasvarstė, kad Andrių keistų į Audrių, Rolandą į Tomą, Luką į Martyną arba Emilį, Deimantę į Barborą, Sigutę į Eriką, Simoną į Andželą“, – vardijo Kalbos komisijos specialistė A. Pangonytė.

Tirdami vardų paplitimą, lietuvių nuomonę apie savo vardus, Kalbos komisijos vardų pasvetainės kūrėjai paneigė savotišką mitą, kad internete jie komentarus rašo anonimiškai. Paklausti, kokiu vardu dažniausiai prisistato komentaruose, 26 proc. – 140 atsakiusiųjų nurodė, kad prisistato savo tikruoju vardu, 15 proc. – 80 žmonių naudoja savo vardo trumpinį ar kitą su juo susijusį variantą.

 

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: