Įstatymo dilema: kokio amžiaus vaiką galima palikti vieną?

Žaidžiantis vaikas (Eimanto Genio nuotr. | Alfa.lt)
Aa+Aa-

Įstatymu patvirtintas draudimas be suaugusiųjų priežiūros palikti vaiką iki 7 ar 10 metų gali ne tik padaryti visuomenę saugesnę, bet ir priversti tėvus išsekinti šeimos biudžetą. Kol kas tokia dėl vaikų saugumo ir kitų šalių patirties reikalinga nuostata – tik įstatymo projekte, o diskutuoti pakviesti tėvai vieningos nuomonės apie galimus apribojimus neturi.

Paaiškins, kas yra nepriežiūra, ar paaštrins darželių problemą?

„Šis įstatymas aiškiau apibrėžtų, kas yra vaiko nepriežiūra“, – Alfa.lt aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja Daina Urbonaitienė.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) planuoja keisti taip, kad taptų aišku, kokio amžiaus vaikas gali likti vienas namuose. Parengtame ir visuomenės atsiliepimų laukiančiame įstatymo projekte būtų numatyta, kad mažesnius brolius ir seseris galėtų prižiūrėti tik 14 metų sulaukę vaikai. Už šios tvarkos nesilaikymą tėvams grėstų administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Patvirtinus naują tvarką, teks atsižvelgti į faktą, kad Lietuvoje vaikų priežiūros įstaigas turi galimybę lankyti apie 10 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų, didžiuosiuose miestuose jų trūksta, privatūs darželiai ir popamokinė veikla – ne visoms šeimoms įkandami.

„Žmonės ir taip pradėjo su vaikais eiti į darbą, nes nėra darželių“. „O už ką samdyti auklę po pamokų paliktam vaikui?“ „Ar gali šiuolaikiniai tėvai leisti sau tokią prabangą vedžioti vaiką į ir iš mokyklos, jei dirba? Gal tada vienam reikia tuos 7 metus nedirbti?“ „Mano dešimtmetis pats pareina iš mokyklos, ir jeigu visada kas nors lydėtų, greitai nebemokėtų nei per gatvę pereiti, nei sulčių nusipirkti. Neturėtų jokio savarankiškumo“. Taip savo pasipiktinimą nauja tvarka reiškė internautai ir Alfa.lt kalbinti tėvai.

„Ir sutinku su įstatymu, ir ne – būna atvejų, kai tėvams tikrai nėra kas daryti, kam vaiką palikti, jei į parduotuvę reikia nubėgti ar kitur su reikalais“. „Jei tėvai išeis į teatrą ir grįš pas savo vaiką, kuriam dar nėra keturiolikos, ne 22 val., o 23 val., tai jau bus baudžiami?“ „Juk geriančių žmonių nepriversi daryti to, ko jie iki šiol nedarė. O padorūs žmonės ir taip rūpinasi vaikais“, – svarstė kiti suaugusieji.

Ketinimai drausti – dėl nelaimingų atsitikimų

Įstatymo projektą, kuris dar nėra pateiktas svarstyti Seimui, rengiančios ministerijos atstovai tikina, kad apie jį ir turėtų diskutuoti tėvų, darbdavių, įvairias paslaugas teikiančios organizacijos, savivaldos, švietimo institucijos.

„Projekte siūlomos nuostatos atsiradimą paskatino atvejai, kai maži vaikai nukenčia palikti vieni namuose vėliu paros metu ar ilgesniam laikui – pavyzdžiui, kilus gaisrui, ar kada vaikai buvo rasti visiškai išsekę ir alkani“, – sakė SADM Šeimos ir bendruomenių departamento direktoriaus pavaduotoja.

Prieš priimdama svarbų Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kurį dar turės peržiūrėti vyriausybė, Seimas bei prezidentė, ministerija tikisi visuomenės nuomonės mažamečių vaikų priežiūros klausimais. Tuo labiau, kad vaikų saugumu susirūpinta rimtai: bus peržiūrimi ir kitų sričių įstatymai – Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Socialinių paslaugų įstatymas, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas. Bus vykdomos ir programos, padėsiančios tėvams patogiai ir saugiai prižiūrėti savo atžalas.

„Norime pabrėžti, kad nesiekiama, jog įstatymas būtų priimtas tik dėl įstatymo, nesudarius jo įgyvendinimui reikiamų sąlygų“, – žadėjo D. Urbonaitienė.

Daugumoje Europos Sąjungos šalių, pasak specialistės, draudimai palikti vienus ikimokyklinio amžiaus vaikus galioja jau seniai. Netgi kaimynai latviai tokį draudimą įvedė nuo 2000 metų.

Naujasis įstatymas užtikrintų vaiko apsaugą, pagrindines jo teises, laisves ir pareigas, taip pat jį globojančių asmenų ar institucijų atsakomybę, pagrindinius reikalavimus mažojo piliečio socialinei aplinkai, apsaugos nuo smurto pagrindus.

Sužinoję apie vieną paliktą mažametį, reaguoti turėtų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, socialinių paslaugų teikėjai, policija ar kitos institucijos, bendradarbiaujančios tarpusavyje. Tiesą sakant, jau dabar Administracinių teisės pažeidimų kodekse jau dabar yra numatytos ir taikomos sankcijos, drausminant vaikų neprižiūrinčius tėvus ar globėjus.

Tėvai nori daugiau nemokamų veiklų

Daugelis kalbintų tėvų tikino tvirtos nuomonės apie naująjį įstatymo projektą neturintys.

„Anglijoje seniai taip yra ir ten visiems tas normalu, bet ten visai kitokia sistema ir negalima lyginti“, – pastebėjo Ukmergės rajone gyvenanti anglų kalbos mokytoja Inga, ne vienerius metus pagal įvairius projektus važiuojanti padirbėti su vaikais Didžiojoje Britanijoje.

Pasak jos, britų vaikai į mokyklą eina sulaukę penkerių. Prieš tai – darželis, kuriame kiekvienam vaikui priklauso nemokamai būti 15 valandų. Pradinukai ilgiau nei lietuvių vaikai užsibūna mokykloje – pamokos baigiasi apie 16 val. Taigi prieš priimant tokį įstatymą, verta apmąstyti kitų šalių patirtį.

Tuo metu SADM atstovė D. Urbonaitienė pastebėjo, kad jei bus pritarta įstatymo projektui ir nustatyta 7 metų amžiaus riba, iki kurios vaikams negalima likti vieniems, tai sutaptų su ėjimo į mokyklą pradžia – daugelis tėvų leidžia savo atžalas į pirmąją klasę būtent tokio amžiaus.

Vaikais galėtų pasirūpinti ir vyresnis nei 14 metų asmuo, o jei tokio neatsirastų, situacija būtų vertinama individualiai. „Kiekvienas vaiko palikimas be vyresnio nei 14 metų asmens būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, todėl tiek vaiko teisių apsaugos specialistai, tiek teismai, spręsdami tokius skundus, tikrai aiškinsis, ar vaiko atstovai pagrįstai kaltinami jo nepriežiūra“, – sakė D. Urbonaitienė.

Tuo metu ne itin dideles pajamas gaunantys tėvai mano, kad vaikais pasirūpinti padėtų įvairesnė nemokama neformali veikla. Nors „vaikų su raktais ant kaklo“ laikai jau laikomi praėjusiais, popamokinio ugdymo, šeimos biudžeto ir vaikų priežiūros klausimai išlieka aktualūs. „Didžiausia bėda, kad neturime sistemos, kuri skatintų popamokinį vaikų ugdymą. Tai dažniausiai yra privati rinka, ir, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune mokėti po šimtą litų už būrelius ne visi tėvai gali.

Mokyklose yra prailgintos grupės, bet didžioji dalis mokyklų reikalauja papildomo mokesčio. Suprantama, jos turi išsilaikyti, bet ne visi tėvai, dirbantys iki 17, 18, 20 valandos, gali skirti tam lėšų“, – įsitikinusi Nacionalinio mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė, kiek anksčiau pastebėjusi, kad mokyklinio amžiaus vaikas Lietuvoje laikomas pakankamai suaugusiu, kad galėtų pasirūpinti savimi.

 

Alfa.lt
*Sutinku su taisyklėmis
Skaityti visus komentarus (27)

Taip pat skaitykite:

Susijusios naujienos

Katė auklė: visi nedrausmingieji atsiras spintoje! ..

Neįtikėtina mažo berniuko reakcija, išvydus taksofoną: naujajai kartai tai lyg stebuklas ..

Kraujo tyrimai – greičiausias būdas sužinoti, ar vaikas yra sveikas ..

Buvusi TV laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė susilaukė pirmosios atžalos ..

Neįtikėtina: šis mažylis vyno taurę sudaužė savo balsu! 1

Literatūrologė: kaip išrinkti tinkamiausią knygą mažam vaikui? ..

Už verslininko Prancūzijoje ištekėjusi Giedrė Rusytė susilaukė antrosios atžalos ..

Neįtikėtina: 8 metų vaiką lėktuvu moteris norėjo skraidinti rankiniame bagaže 3

Internetas ūžia: vos vienerių metų vaikui įbrukta cigaretė ..

Būna ir taip: sužinojęs, kad vyksta į Disneilendą, berniukas apsiverkė ..