Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Jurgos Šeduikytės ašaromis Maskva patikėjo

Akimirkos iš naujausios Jurgos Šeduikytės dainos ir vaizdo klipo „So Blue“ pristatymo koncerto (Ievos Budzeikaitės nuotr. | Fotodiena.lt)Žiūrėti nuotraukų galeriją
Keisti teksto dydįAa+Aa-

„Viskas! Maskvos etapas baigėsi! Dabar mes su šeima čia, Lietuvoje, o ten tik trumpam nuvažiuosime, kai bus rodomas mano vyro spektaklis arba vyks mūsų koncertai. Visa mano dūšia, visas mano kūnas nuo šiol čia, Lietuvoje“, – savo gerbėjams pranešė dvejus metus tarp Rusijos sostinės ir Vilniaus su šeima migravusi, kūrybą ir nelengvą buitį derinusi viena talentingiausių Baltijos šalių ir Lietuvos dainininkių Jurga Šeduikytė.

Vilniuje ir oras tyresnis, ir žmonės gražesni

Be galo džiaugiasi prieš šventes pagaliau sugrįžusi į Vilnių, kur, atrodo, ir oras tyresnis, ir žmonės gražesni. Prisiminusi gyvenimo svetimoje šalyje laikotarpį Jurga tik patvirtino seną tiesą – Maskva ašaromis netiki. Norint ten ko nors pasiekti, tenka brautis keliais, alkūnėmis, juos skaudžiai nusibrozdinant. Apie tai dainininkė neseniai prisipažino televizijos laidoje „Stilius“.

„Man sunkiausia buvo išbūti namie ir neturėti nuolatinės koncertinės muzikinės veiklos. Ten važiavau tada, kai pačiai buvo neaišku, į kurią pusę sukti, brendo naujas dainų albumas. Galvojau – pailsėsiu išvažiavusi. Bet atvažiavome ir neišėjo ilsėtis, nes labai norėjosi veiklos, tad teko daug judėti, vaikščioti į susitikimus. O, kadangi ten pagrindinė transporto priemonė – metro, kuri mane iš pradžių gąsdino, norėdama rasti pusiausvyrą, pradėjau stebėti keliaujančius žmones.

Pamačiau, kad kai kurie labai įdomūs, stringa atmintin ir negali jų pamiršti. Taigi pradėjau apie juos rašyti miniatiūras, paskui dainas kiekvienam iš tų personažų. Vėliau atrinkome 12 geriausių ir per didelius vargus laimėjusi konkursą kartu su režisiere iš Armėnijos Zara Antonyan pastatėme muzikinį spektaklį „METROnomos“. Jį jau parodėme Kaune, jis bus rodomas ir Maskvoje, tad „išgyvenimo planas minimum“ Maskvoje įgyvendintas. Tuo noriu pasakyti, kad supratau tenykščius žmones, supratau, kokia yra ta Maskva“, – gyvenimo svetimoje šalyje minusus ir pliusus vardijo Jurga. Taigi galima pajuokauti – Jurgos ašaromis Maskva patikėjo!

Daug ką teko daryti sukandus dantis

Dainininkė neslėpė, šis laikotarpis jai pateikė labai daug atradimų, naujų iššūkių, daug ką teko daryti pro sukąstus dantis: teko džiaugtis kitais dalykais, pažinti kitokias žmonių savybes, nebūdingas lietuviams. Dešimtkart greitesnį tempą, ir tai buvo tikrai didelis iššūkis. „Ypatingai į didmiestį atvažiavus su mažu vaiku. Bet aš į nieką nekeisčiau tų dvejų metų. Nes tiek, kiek aš ten patyriau per dvejus metus ir sukūriau, Lietuvoje būčiau padariusi galbūt per penkerius ar šešerius“, – sakė dainas net dviem naujiems albumams sukūrusi ir naujame vaizdo klipe „So Blue“ per tą laiką spėjusi nusifilmuoti dainininkė.

Jurga patvirtino – Maskvoje labai stiprus šou verslas, o didžiausi pinigai uždirbami būtent šioje srityje. Tačiau egzistuoja ir gausus alternatyviosios muzikos atlikėjų būrys, tarp kurių Jurga su vyru Vidu greitai rado bendraminčių, padėjusių surengti Jurgos ir grupės „Suicide DJs“ lyderio V. Bareikio pasirodymus.

Tačiau Maskvoje Jurga gyventi negalėtų. Sako, kad ten buvo išvažiavusi vien tam, kad Lietuvą pamatytų iš tolo ir sugrįžtų. „Mes ten tikrai pajautėme, kas yra nostalgija savo šaliai, kas yra nostalgija savos kalbai, pasiilgome savų žmonių šilumos ir supratome, ką reiškia kitoje šalyje sutikti tautietį. Tu tiesiog nesusilaikai neapsikabinęs ir netgi ašaros nenubraukęs... Laimei, greitai susibičiuliavome su Lietuvos ambasados darbuotojais, pajautėme jų palaikymą, suvokėme, kad visi esame „vienoje baloje“ ir kad vieni kitiems turime padėti“, – svetimoje šalyje patirtų emocijų neslėpė Jurga.

Sukūrė dainų rusų kalba

Labai džiaugiasi, kad teko pasinerti į teatro pasaulį, – Vilniuje aktorystę studijuojanti Jurga suvaidino Majerholdo teatro institute režisūrą studijavusio savo vyro V. Bareikio diplominiame spektaklyje „Aktrisy“. Čia jai teko vaidinti su šešiomis rusų aktorėmis. Niekam ne paslaptis, kad Jurga – vyro mūza, taigi spektaklyje gavo pagrindinį vaidmenį.

„Tai buvo mano debiutas teatre. Galvojau, kad bus baisiau, bet visai gerai praėjo, man vaidinti patiko“, – prasitarė prieš pasirodymą smarkiai nerimavusi, emociškai ir fiziškai rimtai rengusis dainininkė. – Bet nepasakyčiau, kad po jo tapau teatro žmogumi, daug kas, tai girdėdamas, nusijuoktų. Vis dėlto esu labiau muzikos žmogus, kuris atėjo į teatrą kažko pasisemti, nes vien muzikos man neužtenka. Man reikia judėti, kažką naujo sakyti. Tai vadinama menų sinteze, ir man tai patinka“, – savo kūrybines inspiracijas aiškino Jurga.

Maskvoje patyrė ir kultūrų sintezę – keletą dainų Jurga sukūrė rusų kalba, kurios išmoko vaikystėje, gyvendama Palangoje ir bendraudama su rusais poilsiautojais. Savotiškas šios kalbos bangavimas, lingavimas Jurgą tiesiog įtraukė. Gal dėl to dainos pavyko ir naujiems draugams rusams patiko.

Išmoko išvengti agresijos

Dvejus metus svetimoje, o kartais net agresyvioje aplinkoje praleidusi Jurga patikino, kad jai dabar niekas nebaisu. Negąsdina darbo sąlygos, atstumai, žmonės gatvėje, publika, jos reakcijos koncertuose ar spektakliuose. Visa, kas ekstremaliausia, jau išgyventa.

„Sykį vienoje Maskvos parduotuvėje vienu metu mane apšaukė net trys pardavėjos. Nuėjau į parduotuvę ir mandagiai paprašiau grietinės. O jos man sako: „Eik ten ir užsirašyk, kad nori grietinės...“ Aš galvoju: kur eiti, ant ko užsirašyti, kodėl reikia užsirašyti, ir iš viso – kur kas yra? Pasirodo, sistema ten išlikusi sovietinė: pirmiausia turi pasiimti popieriuką, ant jo užrašyti prekės pavadinimą, kainą, susimokėti į kasą, atnešti čekį pardavėjai ir tik tada tau duos grietinės... Aš to nežinojau ir bėgiojau pas vieną pardavėją skolintis tušinuko, pas kitą – popieriuko, ir jos visos ant manęs rėkė... Bet paskui supratau, kad tokia parduotuvė ten – kone vienintelė, visur kitur įmanoma normaliai bendrauti. Nors tąsyk tikrai išsigandau, kad taip bus visą laiką“, – agresijos protrūkį prisiminė Jurga.

Kitą sykį, filmuojant vaizdo klipą Maskvos metro ir šiek tiek garsiau pašūkavus, prisistačiusi milicininkė pagrasino lietuvius „nuvežti ten, kur tikrina dokumentus“. Bet pamažu agresijos išmoko išvengti, pajautė, kur yra „ramioji zona“, ir ten lankydavosi. Nenuostabu, kad po tokių kasdienybės išbandymų norisi stabilumo, o ne iššūkių. Jų Jurgai pakanka kūryboje: muzikoje, literatūroje, teatro scenoje.

Būti scenoje su vyru – smagu

Beje, jeigu ne vyras Vidas, teatro scenoje Jurgos nebūtų. Jis ją paskatino vaidinti, o Jurga už tai jam labai dėkinga. Jaučia, kad nuo šiol ne tik muzika, bet ir teatras – jos kelias. O būti su vyru vienoje scenoje jai tiesiog smagu. „Mes labai gražiai sutariame, pasiskirstome be žodžių vaidmenimis: jis – režisierius, aš – aktorė. Jeigu aš dainuoju, jis groja klavišiniais. Jeigu jis pasirodo su savo grupe, aš tampu klausytoja. Manau, kad vadinamoji konkurencija tarp menininkų kyla dėl to, kad jie neatradę savęs. Kitas dalykas – kai tu myli žmogų, tu jį tiesiog palaikai, ir viskas. Tai labai paprasta“, – darnaus sugyvenimo paslaptį su šešeriais metais jaunesniu vyru išduoda Jurga.

Matydama, kad jam sunku, nekrauna ant galvos buities reikalų: tas negerai, tą reiktų sutvarkyti, nuvažiuoti ten, padaryti tą... Vienas tris namo kampus paremia vienu metu, kitas – kitu... Bet svarbu kiekvienam turėti laisvės. Juk, kaip dažnai būna, kad žmonės, užauginę vaikus, „išeina į pasaulį“, ir tiek jų tematai. Reiškia neskyrė vienas kitam pakankamai dėmesio, nesirūpino. Tačiau rūpinantis kitu negalima pamiršti ir savęs. Tai – auksinė pripažintos atlikėjos taisyklė. Laikydamasi jos Jurga randa laiko knygoms, teatrui, koncertams, kinui, jogai.

„Aš nematau prasmės svarstyti, ant kurio pečių guli namų rūpesčiai. Mes tikrai abu dalijamės buitimi: vienas galbūt turi gabumų vienaip tvarkytis, kūrybiškai viską spręsti, kitas – pamatyti iš anksto kažkokias bėdas, kurios galbūt užgrius, jeigu netvarkysi kažkokių techninių dalykų... Bet, man atrodo, svarbiausia, – turėti namus ir jausti, kad tai – ta vieta, į kurią tu nori sugrįžti“, – kalbėjo prieš didžiąsias metų šventes naujuose namuose su šeima įsikūrusi dainininkė.

Sūnus – tikras mamos draugas

Atėjęs šventinis laikotarpis Jurgą džiugina. Jei tik nesutrukdys atlikėjų kasdienybe tapę koncertai, būtinai susitiks su savo ir vyro šeima. Arba ilgai nesvarstę su vyru ir ketverių metų sūneliu Adu sės į mašiną ir važiuos, kur akys veda, pavyzdžiui, prie jūros. Neišskiriama trijulė sėdės ir žiūrės šventinius fejerverkus virš Palangos tilto.

„Jeigu kam nors kada nors kils klausimas, vežtis su savimi vaiką į svetimą šalį ar dvejiems–trejiems metams palikti močiutei, net neabejokite – pasiimkite kartu. Mano nuomone, vaikų galimybės neribotos. Jie gali prisitaikyti prie visų situacijų. O buvimas su tėvais vaikui yra būtinas kaip oras. Ir dabar mes jau skiname vadinamuosius buvimo kartu vaisius. Nes mūsų sūnus labai įdomiai mato pasaulį, jis labai kūrybingas, sugeba prisitaikyti prie bet ko, gali žiūrėti spektaklius, koncertus, ir aš labai tuo džiaugiuosi. Jaučiu, kad auga tikras draugas. Tikrai“, – neleido suabejoti Jurga.

 

 

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Ištekėjusiai Agnijai Ditkovskytei-Čadovai prireikė apsaugos

Rudenį už rusų aktoriaus Aleksejaus Čadovo ištekėjusi lietuvių kilmės aktorė Agnija Ditkovskytė-Čadova už vyro, ko gero, nesijaučia kaip už mūro. Nuosavame name Maskvos užmiestyje ji nesijaučia saugi – jaunos šeimos ramybę nejuokais drumsčia smalsūs kaimynai. Aktorė nori apsaugai įsigyti šunį.Kaimynų, kaip žinia, nepasirinksi, todėl jaunai šeima nuo nepageidaujamo jų dėmesio nori apsidrausti iš anksto.

Žurnalistė Laima Lavaste – ginkluota tik šypsena, bet pavojinga

Renginiuose ir priėmimuose ji nuolatos apsupta draugų ir svarbių asmenų, o Vilniaus gatvėmis nuskuba palydima susižavėjusių žvilgsnių. Plačiai šypsodamasi, labai dažnai nešina gėlių puokšte vienoje rankoje, o kitoje... spausdama ginklą. Žurnalo „Stilius“ Metų moterimi išrinkta ir „Auksine kurpaite“ apdovanota žurnalistė ir rašytoja Laima Lavaste šypsosi: „Taip, esu ginkluota ir labai pavojinga... Bet geresnis mano ginklas yra šypsena, kuria nuginkluoju žmogų, kuris mane puola arba pasako ką nors nemalonaus.

Gydytojas Vygantas Kazlauskas negali prisijaukinti mirties

Švenčių išvakarėse gydytojas, dainų autorius, režisierius ir televizijos projekto „Žvaigždžių duetai“ dalyvis Vygantas Kazlauskas išleido šventine nuotaika alsuojančią plokštelę „Grįšiu per Kalėdas“. Jos leitmotyvu pasirinkta II pasaulinio karo pabaigos amerikiečių kareivių daina „I will be back for Christmas“, kurią jie dainavo laukdami karo pabaigos, vildamiesi, kad greitai grįš namo ir amžinai bus kartu su savo mylimaisiais. „Mūsų gyvenimas – irgi kaip karas, pilnas visokių netikėtumų.

Povilas Vanagas žmonai Margaritai atleido neištikimybę

Šou ant ledo mylėtojai mėgaujasi nuostabia Kalėdine dovana – programa „Liepsnojantis ledas“ ir neprilygstamų dailiojo čiuožimo meistrų Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymais. Per didžiąsias metų šventes Lietuvoje bus surengti net keturi jų šou: Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.Sugeba išlaikyti pusiausvyrą ne tik ant ledo
O juk šio šou, kaip ir pačios „ledinės poros“ Povilo ir Margaritos, galėjo ir nebūti.

Kauniečiai Zmejauskai draugus pasveikino mediniais atvirukais

Sakoma, kad šiais laikais dovanomis nieko nenustebinsi. Tačiau ne visai taip. Prasidėjo šventinis laikotarpis, kuris tęsis iki pat Trijų karalių, taigi dar suspėsite nustebinti netgi kitame pasaulio krašte gyvenantį bičiulį. Tiesiog paimkite medinį atviruką, užrašykite ant jo sveikinimą, įdėkite į medinį voką ir išsiųskite. Sulaukęs tokios netikėtos dovanos adresatas bus apstulbęs.

Susijusios naujienos

Šeduikytės pasakoje blogų emocijų nebus