Kodėl toleruojame žmoną mušančio mokyklos direktoriaus „paklydimus“?

Smurtas
Smurtas
© 123rf.com

Kumščiais prieš žmoną mojuojantis mokyklos direktorius. Smurtaujantis prieš smurtą kovoti turintis policininkas. Sūnūs, mušantys savo tėvus. Motina, kelianti ranką prieš vaikus. Netrukus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo „metines“ minėsianti Lietuvos visuomenė turėtų nusipiešti kiek kitokį „smurto veidą“, nei įpratusi įsivaizduoti. Jam pakeisti vien įstatymų ir policijos pajėgų neužteks.

Smurto priežastys – nuo bedarbystės iki aukos vaidmens

Per metus į Alytaus miesto moterų krizių centrą kreipiasi apie 200–300 nuo smurto nukentėjusių moterų. Po įstatymo priėmimo jų skaičius nesumažėjo, likimai, kaip ir anksčiau, klostosi įvairiai. Tik seniau, net jei policija sutramdydavo moters skriaudėjus, su ja susisiekti socialiniams darbuotojams ar jai pačiai gauti informacijos, kas galėtų padėti išgyventi situaciją, būdavo sunkiau. Socialinės apsaugos ministerijos sprendimu pradėję veikti Specializuotos pagalbos centrai siūlo savotišką bausmės alternatyvą ir smurtautojams: jiems reikia lankyti specialias programas. Emocijas ir kumščius suvaldyti norinčių jose netrūksta.

Dažnai nuskriaustos ir šoko ištiktos moterys iš pradžių atsisako bet kokios pagalbos, ir tik paskui ateina į krizių centrus, ima atviriau kalbėti su paskambinusiais socialiniais darbuotojais. „Smurto aukų būna įvairių ir iš normalių šeimų. Jų likimai klostosi kitaip, jei pačios nori ką nors pakeisti. Padedame, bet sunkiau tą padaryti, jei moteris priklausoma nuo vyro finansiškai – mokome jas būti savarankiškesnes, nepriklausomesnes.

Nukenčia įvairaus amžiaus moterys. Tam įtakos turi ir bedarbystė, ir nepritekliai – prasideda problemos, gėrimas, smurtas. Turime įvairių europinių projektų, kviečiame moteris mokytis, į dieną būna po kelis kursus. Pasirodo, ir kai kurios jaunos merginos nemoka dirbti kompiuteriais“, – pasakojo Alytaus miesto moterų krizių centro darbuotoja, projektų koordinatorė Janina Zagurskienė.

Vienuoliktus metus veikiančiame, per Valentino dieną įkurtame krizių centre – keturių kambarių bute – moterys kartais palieka prižiūrėti ir savo kūdikius, su kuriais spruko iš namų. Tiesa, kartais duris praveria ir vyrai, pasiryžę keisti šeimos situaciją.

reklama

Moterys nori kalbėtis ir labiau išdrįsta pasakyti, kas įvyko, net jei visuomenės akyse jų šeima – beveik tobula. „Kiekviena istorija turi savo priežastis – yra net toks smurtautojų asmenybės tipas, kuris siekia kontroliuoti, smurtauja fiziškai ir psichologiškai, kartais tai trunka ir dvidešimt metų. Smurtas pasipila po švenčių, kai padauginama alkoholio, kyla konfliktų.

Yra ir tų vadinamųjų inteligentų – ir dabar esame gavę pranešimą, kad mokyklos direktorius smurtauja prieš savo žmoną. Būna ir policijos darbuotojų, kurie smurtauja. Tai užslėptas smurtas, kurį bijoma viešinti. Moterys bijo aplinkinių pasmerkimo, prisiima aukos vaidmenį, kartais prisiriša prie smurtautojo, nebegali be jo gyventi“, – pasakojo Telšių krizių centro socialinė darbuotoja Ina Visockienė.

Ji prisiminė atvejį, kai į centrą kreipėsi moters sumuštas vyras – kol įsidrąsino tai padaryti, jis dėl smurto kaltindavo save. „Šiaip vyrai nukenčia nuo savo sūnų, kaimynų, būna vaikų smurto prieš tėvus. Viena moteris kėlė ranką prieš savo nepilnamečius vaikus, ją uždarė dviem paroms. Gana padori šeima atrodė“, – prisiminė socialinė darbuotoja.

Ima prisibijoti viešumo

Smurtaujantis mokyklos direktorius ar kitas mažų miestelių bendruomenėse gerbiamas asmuo rodo netinkamą pavyzdį, todėl, pasak Telšių krizių centro darbuotojos, svarbu, kad žmonės emocijų nevaldančių kaimynų, kolegų, pažįstamų „paklydimams“ nebūtų tolerantiški. Tokio elgesio netoleruojantys palaiko auką, neleidžia vykdyti nusikaltimo. „Kiekvienas žmogus gali padėti, pranešti, reaguoti – tai aukai yra pati didžiausia pagalba, kartais nereikia nė didelių finansų, užtenka pakalbėti ir policijai pranešti. Tos priemonės labai veiksmingos, jos sustabdo smurtą“, – aiškino I. Visockienė.

Lyginant su praėjusiais metais, besikreipiančių smurto aukų padaugėjo ir Panevėžio apskrities specializuotame pagalbos centre. Tai susiję su policijos siunčiamais pranešimais apie nukentėjusį asmenį artimoje aplinkoje. Panevėžio apskrities specializuotas pagalbos centras aptarnauja Kupiškio, Panevėžio, Panevėžio rajono, Pasvalio, Biržų ir Rokiškio teritorijas, jame nukentėjusieji sulaukia ir psichologų pagalbos, ir aprūpinami būtiniausiais daiktais ar maistu. „Nuo smurto dažniausiai kenčia moterys, tačiau nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio paslaugos buvo suteiktos ir dviem vyrams. Dažniausiai moterys kenčia nuo sutuoktinių, sugyventinių, neretai pasitaiko atvejų, kai nukenčia nuo sūnų ar tėvų, patėvių“, – sakė centro vadovė Marytė Zabulionienė.

Nors smurto atvejų aukų Kauno apskrities moterų krizių centras priima ne ką mažiau negu prieš metus, vis dėlto kai kurie netinkamai besielgiantys asmenys ima prisibijoti viešumo. „Iš tų moterų – dažniausiai tai moterys – tik vienetai sako, kad susitaikė. Su maždaug 70 proc. pakalbame dar kartą, paaiškiname, kur jos gali kreiptis, o pakartotinai susiskambinus, apie 30 proc. jų nusprendžia į problemą žvelgti giliau: kreipiasi į mūsų psichologą, lankosi pas teisininką, jeigu sprendžia dėl skyrybų“, – Alfa.lt sakė Kauno apskrities moterų krizių centro projektų koordinatorė Inga Vizbarienė.

Lapkritį centras suskaičiavo 49 nukentėjusių moterų, 9 vyrų ir 2 vaikų pranešimus. Smurtautojai – ir aukštą socialinę padėtį turintys, visuomenės pagarbą užsitarnavę žmonės. „Neseniai buvo atvejis, kai smurtavo labai gerai žinomas žmogus“, – neslėpė I. Vizbarienė, pridūrusi, kad tokiais atvejais nukentėjusieji bijo kreiptis pagalbos ir dėl viešumo.

Ko pirmiausia prireikia nuo smurto aplinkos bėgančioms moterims? Išsipasakoti, paskui – padedant specialistu, susidėlioti taškus ant „i“. Tik tuomet, pasak moterų krizių centro atstovės, jos įgyja stiprybės priimti sprendimą keisti savo gyvenimus.

 

reklama