Branduolinės energetikos atsisakyti neracionalu taip pat, kaip ir buldozerius keisti kastuvais ir karučiais

Apšvietimas (Audriaus Bagdono nuotr. | Fotodiena.lt)

Apšvietimas (Audriaus Bagdono nuotr. | Fotodiena.lt)

Pasibaigus referendumui dėl Visagino atominės elektrinės, manau paaiškinimas kas įvyko galėtų būti girdėtas paprasto inžinieriaus-statybininko paaiškinimas kodėl jis už atominę elektrinę „žaliajam“ mokslo daktarui. Statybininko nuomone, atsisakyti atominės elektrinės yra tas pat, kas statybose vietoje buldozerių pradėti naudokis kastuvais ir karučiais. Kiek padaugėtų darbo vietų... Daktaras neturėjo ką pasakyti...

ES planuose – branduolinė energetika

Pravartu priminti (nežinantys istorijos lieka vaikais), kad švedai 1980 m. referendumu nusprendė (spendimą patvirtino ir Švedijos Parlamentas) po 2000 m. tapti šalimi be atominių elektrinių. Deja, buvo sustabdyti tik du maži, jau seni ir neekonomiški reaktoriai. Kitos Švedijos atominės elektrinės buvo modernizuotos ir jų elektros gamyba padidėjo. 2010 m. Švedijos atominės elektrinės pagamino 55,6 TWh. Tai 38,4 proc. visos Švedijoje pagamintos elektros.

Jau kelinti metai panašiai gąsdina ir Vokietijos „žalieji“ politikai. Vargiai tai pavyks, nes Vokietijos atominės elektrinės 2010 m. pagamino 133,4 TWh elektros, t.y. 23,3 proc. visos šalies elektros gamybos.

Europos Sąjungos energetikos plėtros iki 2050 m. planuose nenumatyta, kad būtų galima darni elektros energetikos plėtra Europoje be atominių elektrinių. Pagal prognozes 2050 m. atominių elektrinių elektros gamyba turėtų padidėti, kad pakeistų tradicines iškastinį kurą deginančias šilumines elektrines, kurios savo gaminamu anglies dvideginiu skatina klimato kaitą.

2010 m. Europos 34 šalių, kurios priklauso ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemų operatorių organizacija), atominės elektrinės pagamino 26,3 proc. visos elektros, o visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės (be didelių hidroelektrinių) pagamino tik 7,4 proc.

Kas labiau teršia gamtą?

Branduolinė energetika yra laikoma viena iš Europos Sąjungos svarbių priemonių, mažinančių klimato atšilimą. Atominėse elektrinėse elektra gaminama be anglies dvideginio („šiltnamio“ dujų) išlakų, kurios laikomos svarbiausia klimato kaitos priežastimi. Todėl elektros gamyba atominėse elektrinėse, kartu su atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėmis, yra Europos Sąjungos pasirinktas kelias elektros energetikoje, siekiant sumažinti klimato kaitą.

Problema yra atominių elektrinių radioaktyvių atliekų saugojimas, kuo kai kas gąsdinasi ir gąsdina. Panagrinėkime realius skaičius. Tokių atliekų atominės elektrinės per visą jų darbo laiką pagamina nedaug. 1000 MW atominėje elektrinėje per visą jos projektinio darbo laiką susidaro apie 15000 kubinių metrų radioaktyvių atliekų, įskaitant ir naudotą branduolinį kurą. Jų saugojimui reikia šiek tiek ploto, ne ką daugiau, nei Kauno centre jau trečią dešimtmetį stūksantys monolitinio gelžbetonio sovietmečiu pradėti statyti du viešbučiai. Taigi, tai inžinerinė problema, sprendžiama visose atominėse elektrinėse.

Apie atsinaujinančius šaltinius

Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės labai patrauklios, kai neturima tradicinių energijos išteklių, nes atsinaujinantys yra neišsenkantys ir gali būti draugiški aplinkai. Trūkumas – jie kol kas negali užtikrinti patikimo apsirūpinimo elektra, nes daugelio jų elektros gamyba yra nutrūkstanti dėl kintančių klimatinių sąlygų – ne visada vėjas pučia, saulė šviečia, upėse pakanka vandens.

Dabar sparčiausia plėtojamos vėjo ir saulės elektrinės, jų plėtra skatinama. Deja, elektros reikia ir tada, kai vėjas nepučia, ar saulė nešviečia. Todėl reikia kitoms elektrinės sugebėti greitai jas pakeisti. Tai brangu ir nėra paprasta. Todėl vėjo elektrinės, kurių jau gana daug pristatyta, kartais energetikos sistemoms sukelia kliūčių užtikrinant patikimą veikimą, kai kur padidina jas rezervuojančių iškastinių elektrinių keliamą taršą, trikdo elektros rinką. Pavyzdžiui, Kanados Ontario energetikos sistema skelbia, kad esant gana stipriam vėjui, privalo supirkti vėjo elektrinių energiją, nors vartotojų paklausa maža. Todėl elektros perteklių reikia eksportuoti į kaimynines energetikos sistemas, už tai dar primokant, kad nesutriktų energetikos sistemos darbas.

Todėl kol kas atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės gali tik papildyti tradicines elektrines, bet ne jas pakeisti. Dabartiniuose Europos Sąjungos energetikos planuose siekiama, kad atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės, pirmiausia vėjo ir saulės, pakeistų ne atomines, bet iškastiniu kuru kūrenamas elektrines, kurios skatina klimato kaitą. Pagrindinė priemonė tai pasiekti – žymiai padidinti tarpvalstybinių elektros linijų pralaidumą, tuo sukuriant didelio pralaidumo Europos labai aukštų įtampų tinklus, kurie leistų be kliūčių keistis elektra tarp nutolusių Europos regionų, t.y. tarp regionų, kuriuose atsiranda elektros perteklius dėl stipraus vėjo, su regionais, kur tuo metu elektros stinga. Tai brangus ir gaišus projektas, nes labai gaišios elektros linijų trasų suderinimo procedūros. Tikimasi pagalbos ir iš platesnio elektromobilio naudojimo, nes elektromobiliai galėtų būti priemonė akumuliuoti energiją, atsiradusią dėl padidėjusios elektros gamybos vėjo elektrinėse, arba kompensuoti atsiradusi energijos stygių, kai staigia vėjas susilpnėja.

2010 m. ENTSO-E šalyse iškastinio kuro elektrinės pagamino 1660 TWh, o visos atsinaujinančių išteklių elektrinės, be tradicinių hidroelektrinių, - 255 TWh. Taigi, pakeitimas nebus greitas.

Pamirštame: kūreni – degini pinigus

Pasaulyje ir Europoje didžiausia dalis pagaminamos elektros yra iškastinį kurą deginančių elektrinių gaminama elektra. Iškastinio kuro atsargos akivaizdžiai senka. Bet tai ne didžiausia bėda. Didžiausią rūpestį kelia tokių elektrinių neigiama įtaka aplinkai, ypač klimato kaitai. Deginant bet kokį kurą gaminas anglies dvideginis, vadinamas „šiltnamio“ dujomis, kuris laikomas svarbiausia klimato kaitos priežastimi. Todėl tokios elektrinės nesiderina su Europos Sąjungos politika - iki 2020 m. dvidešimčia procentų sumažinti „šiltnamio“ dujų išlakas.

Reikia pažymėti, kad yra kuriamos technologijos ir yra bandomos elektrinės, kaip surinkti anglies dvideginį ir jį sandėliuoti požeminėse ar povandeninėse saugyklose, t.y. ir tokiose elektrinėse elektrą gaminti be „šiltnamio“ dujų. Deja, tokios bedūmės iškastinio kuro elektrinių technologijos yra labai brangios, gal būt tik kol kas. Europos Sąjungos ilgalaikiuose planuose tikimasi ateityje apseiti be iškastinio kuro elektrinių.

Iš kitos pusės, iškastinis kuras – nafta, dujos – yra svarbi cheminės pramonės žaliava. Kai kas pamiršo pastebėjimą – kūrenti nafta, tai tas pat, kaip kūrenti asignacijomis.

Ir dar apie saugumą

Atominės elektrinės yra šiuolaikinio mokslo ir technikos pasiekimų viršūnė, o jų veikimo saugumui skiriamas didžiausias dėmesys. Tuo rūpinasi ne tik elektrinių personalas, bet ir prižiūri, tikrina tiek valstybės, tiek tarptautinės atsakingos institucijos.

Atominių elektrinių saugumas nėra didžiausias jų trūkumas. Atominių elektriniu saugumu gąsdinti didžiausia paskata yra tai, kad jos gamina daug elektros, bet nenaudoja nei naftos, nei dujų, nei anglies. 1000 MW reaktoriui per metus tereikia mažiau nei 40 tonų įsodrinto urano oksido, o šiluminė elektrinė, kad pagamintų tiek pat elektros per metus, kaip 1000 MW atominė, turi sudeginti per 2,5 milijonų tonų anglies ar per 2 milijardus kubinių metrų dujų. Tai baisus trūkumas kuro tiekėjams, skatinantis visaip gąsdinti.

Beje, diskusijose gąsdinta, kad „Hitachi“ siekia įsiūlyti pasenusios technologijos reaktorių, neva yra modernesnių. Ką į tai galiu atsakyti?

Nesu branduolinių reaktorių technologijų specialistas, todėl džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tokių specialistų, kurių žinios ir patirtis gali padėti „Hitachi“ reaktorius pagerinti. Reikia tikėtis, kad „Hitachi“ būtų dėkinga, kad jie sutiktų bendradarbiauti.

O jei rimtai - technologiją pasirenka bendrovių, kurioms priklausys atominė elektrinė, atsakingi specialistai. Tai jų rūpestis ir atsakomybė parinkti tinkamą technologiją.

Nereikėtų pamiršti, kad ne vienos tautos patarlės sako, kad geresnis yra priešas ar net didžiausias priešas, gero. Todėl siūlymas siekti geresnio yra paplitusi priemonė sustabdyti ar bent sulėtinti kokį nors nepatinkantį projektą.

 

Alfa.lt

Nusiųsk draugui:
    Išsaugok ir skaityk vėliau:

Taip pat skaitykite:

Alfa TV

Susijusios naujienos

JAV branduolinių pajėgų karininkai kaltinami sukčiavimu

Dėl nesėkmės branduolinės programos derybose Iranas kaltina Vakarų šalis

Šiaurės Korėja žada stiprinti branduolines atsargas

Kaune ketinama rengti naujos atominės jėgainės darbuotojus

Radioaktyviųjų atliekų kapinynas įsikurs Stabatiškėje

Populiariausios naujienos