Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Protų tekėjimas: kai migracijos banga suka atgal

Į neturtingas šalis grįžta vis daugiau emigrantų (SCANPIX nuotr.)Žiūrėti nuotraukų galeriją
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Ne taip seniai buvo įprasta kalbėti apie „protų nutekėjimą“, kaip nesustabdomą, stichinę jėgą, kuri grasina menkiau išsivysčiusioms ir didina turtingų šalių konkurencingumą. Tačiau pastaruoju metu daugėja ženklų, kad didžioji migracijos banga pradeda gręžtis atgal.

„Žmogiškasis kapitalas grįžta namo į Aziją, Lotynų Ameriką, Rytų Europą ir Aziją, o kai kurie Europos profesionalai, stumiami lauk recesijos, atsigręžia į besivystančias šalis ir ieško jose karjeros galimybių“, – rašo JAV leidinys „The Christian Science Monitor“, pabrėžęs, kad šiuo metu Niujorke sutikti taksi vairuotoją iš Nigerijos su mediko diplomu ne ką sunkiau negu jauną aktorę arba Volstryto bankininką, tačiau viskas jau netrukus gali pasikeisti.

Jungtinių Tautų (JT) Vystymo programos duomenimis, apie 75 proc. tarptautinių migrantų juda iš šalies su žemesniu žmogaus socialinės raidos indeksu į šalį, kur šis rodiklis aukštesnis.

Vis dėlto, kaip tvirtina „The Christian Science Monitor“, vis daugiau migrantų renkasi grįžti į gimtąsias šalis. Londone konsultavimo paslaugas teikęs išeivis iš Kenijos keliauja į Afriką, kad ten pradėtų šiuolaikinių technologijų verslą. Kinų kilmės verslininkas palieka JAV, kad gimtinėje su vyriausybės parama atidarytų medicinos įrangos gamyklą. O jaunas viešųjų ryšių specialistas iš Portugalijos, atvirkščiai, renkasi išbandyti save sparčiai kylančioje Brazilijoje, kur 2014 metais vyks pasaulio futbolo čempionatas, o 2016-aisiais – ir Olimpinės žaidynės, užuot toliau bandęs prasimušti iš krizės neišsikapstančioje ES valstybėje.

„Kylančios ekonomikos ne tik geriau atlaikė dabartinę recesiją, negu išsivystęs pasaulis, tačiau ir toliau auga, pritraukdamos išeivius bei, kai kuriais atvejais, netgi aukštos kvalifikacijos JAV ir Europos specialistus“, - rašo JAV leidinys.

Nuo Kinijos iki Afrikos

Viena iš šalių, kurios daugiausiai pelnosi iš naujų tendencijų, yra Kinija. Pastaraisiais dešimtmečiais milijonai kinų pasklido po Pietryčių Azijos šalis, Šiaurės ir Pietų Ameriką bei Europą. Dabar banga keičia kryptį – nuolatinės žiniasklaidos diskusijos apie Kinijos ekonominį stebuklą, kaip ir kryptingos Pekino pastangos susigrąžinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, nemažai kinų emigrantų suvilioja grįžti namo. Lyginant su šio amžiaus pradžia, kiekvienais metais į Kiniją grįžta net 10 kartų daugiau emigrantų.

Greta sugrįžusių kinų, į Kinijos darbo rinką įsilieja ir vis daugiau kitų šalių piliečių. Panaši padėtis ir Brazilijoje, kur nuo 2010-ųjų iki šių metų balandžio mėnesio net 50 proc. išaugo leidimą nuolatos gyventi turinčių užsieniečių skaičius.

Istoriškai bene daugiausiai dėl „protų nutekėjimo“ anksčiau kentėjusi Afrika, rodos, taip pat atsigauna. Nevyriausybinių Nigerijos organizacijų duomenimis, šiuo metu į šalį grįžta dvigubai daugiau emigrantų, negu išvyksta. Pietų Afrikoje grįžtamoji migracija kiek kuklesnė: nuo 2004 metų oficialiai registruota 6 tūkst. sugrįžusių emigrantų.

Lenkijos stebuklas traukia sugrįžti

Naujos tendencijos matomos ir Rytų Europoje. „The Christian Science Monitor“, remdamasis korespondentų Lenkijoje pranešimais, rašo, kad į šią šalį pirmieji grįžta aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie tikisi pasipelnyti iš išskirtinio gimtosios šalies stabilumo europinės krizės akivaizdoje.

Lenkijos bendrasis vidaus produktas penkerius metus išaugo 13 proc. – daugiausia visoje ES, kurios bendra ekonomika ne tik neaugo, bet ir susitraukė.

Lenkija, kartais juokais vadinama „Europos Kinija“, taip pat sulaukia vis daugiau vidurinės klasės atvykėlių iš kitų Europos šalių, kurie taip pat prisideda prie jos ekonomikos stebuklo. Prieš pasaulinės krizės pradžią tai būtų sunkiai įsivaizduojama.

Absoliuti dauguma iš maždaug 2 mln. lenkų, išvykusių ieškoti laimės svetur po 2004 metų, kai atsivėrė sienos, šaliai tapus ES nare, dar negrįžo. Tačiau anksčiau ar vėliau nedidelis grįžtančių emigrantų upelis gali virsti galinga srove.

Jeigu taip nutiktų, Lenkijos laukia ne vien ekonominė nauda, bet ir ne tokie malonūs rūpesčiai. Visiems sugrįžusiems emigrantams reikia darbo vietų – ir ne kiekvienas yra pakankamai verslus, kad susikurtų ją pats.

Brazilijos, kur grįžtamoji migracija įsibėgėjo gerokai anksčiau, vyriausybė jau dabar ieško sprendimų, ką daryti su maždaug 2 mln. žemos kvalifikacijos darbininkų, grįžusių iš Europos ir kitų regionų. Dar tiek pat gali grįžti artimiausiais metais – ir pradės konkuruoti su atvykėliais iš kaimyninių Pietų Amerikos šalių, kuriuos taip pat traukia sparčiai auganti Brazilijos ekonomika.

Lietuvoje permainos – dar nežymios

Lietuvoje kalbėti apie didelius pokyčius, bent jau artimiausiu metu, ko gero, dar pernelyg anksti. Migracijos departamento skelbiamais duomenimis, 2011 metais į šalį grįžo 14 tūkst., o išvyko – 51,5 tūkst. Lietuvos piliečių.

2010 metais oficialūs skaičiai buvo gerokai liūdnesni: 4,1 tūkst. sugrįžusių ir net 79,3 tūkst. išvykusių. Kokie yra realūs migracijos skaičiai, pasakyti sunku, nes nemaža dalis migrantų neskuba deklaruoti pasikeitusios nuolatinės gyvenamosios vietos.

Kad ir kiek grįžtų lietuvių, kiekvienas iš jų, netgi žemesnės kvalifikacijos darbininkai, gali svariai prisidėti prie gimtosios šalies klestėjimo. Kiekviena patirtis veikia vėlesnius žmonių pasirinkimus, o laikas, praleistas aukštesnio išsivystymo šalyje, skatina kitaip įvertinti gimtosios šalies problemas.

„Pagyvenę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyje ir pamatę, kaip ten viskas veikia, Jūs greičiausiai tapsite mažiau pakantūs korupcijai, neveiksnumui, neefektyvumui, žmonėms, kurie nerodo jokios iniciatyvos“, – „The Christian Science Monitor“ sakė EBPO, elitiniu laikomo 34 pažangiausių valstybių klubo, darbo jėgos migracijos ekspertas Georges‘as Lemaitre‘as.

 

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

​Suvorovas apie Ukrainoje numuštą lėktuvą: beždžionė ne pati rado granatą

Vladimiras Rezunas, geriau žinomas rašytojo slapyvardžiu Viktoras Suvorovas, – perbėgėlis sovietų karinės žvalgybos ...

Numuštų keleivinių lėktuvų istorijoje – ir apmaudžios klaidos, ir niekšingos žudynės

Rytų Ukrainoje numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas su 295 keleiviais ir įgulos nariais – ne pirmas atvejis, kai ...

Alternatyvos konfliktui Gazoje: „vardai ant sienų“, kritika „Hamas“ ar diplomatija?

Eilinį ginkluotą konfliktą Šventojoje Žemėje palaiko ne visi Izraelio ir palestiniečių teritorijų gyventojai.

Apklausa: Ukrainos krizė toliau kenkia Rusijos įvaizdžiui

Rusijos populiarumas pasaulyje blėsta, o taip pat mažėja pasitikėjimas prezidento Vladimiro Putino pastangomis ...

Volovojus: taikios paliaubos Ukrainoje sunkiai įsivaizduojamos

Ukrainoje vėl kyla didesni neramumai.

Irako sumaištyje – „islamiškųjų masonų“ pėdsakai

Irake tęsiasi susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir sunitų džihadistų grupuotės „Irako ir Sirijos islamo valstybė“ (ISIS). Pastaroji jau kontroliuoja didžiulę dalį Irako teritorijos.

Ko Putinas siekia Ukrainoje?

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiančios Atlanto tarybos ekspertas Ukrainos ir Rusijos klausimais Adrianas Karatnyckis interviu naujienų portalui Alfa.lt sako, kad „bus duodama nuo savaitės iki dešimties dienų, kad būtų pamatyta, ar Ukrainos derybų kelias su Rusija ir separatistais atves į ugnies nutraukimą ir konflikto politinio sprendimo pradžią“. Vieno iš geriausiai Vakaruose informuotų ekspertų teigimu, „jei tai neįvyks ir V. Putinas nenusileis, ukrainiečiai iš esmės plės antiteroristinę

Šiaurės Irake – kova dėl naftos kontrolės?

Turkijoje, Irane, Sirijoje bei Irake išsibarstę kurdai dažnai vadinami didžiausia pasaulio tauta, kuri iki šiol neturi savo valstybės. Ryžtingas su „Al Qaeda“ siejamų džihadininkų, dar vienų kurdų priešininkų, puolimas Irako sostinės Bagdado kryptimi šią savaitę paradoksaliu būdu sustiprino nepriklausomo Kurdistano šalininkų pozicijas. Pasinaudoję reta proga, jie užėmė strategiškai svarbų Kirkuko miestą – ir nežada iš ten artimiausiu metu trauktis.

Audra Vidurio Rytuose: Iraką parbloškė žaibiškos sukilėlių pergalės

Pilietinis karas Sirijoje šią savaitę vėl priminė apie save, tačiau šį kartą – kaimyninio Irako teritorijoje. Ginkluotiems sukilėliams antradienį pradėjus antrojo pagal dydį Irako miesto Mosulo šturmą, jį turėję ginti irakiečių kariuomenės daliniai spruko, palikę priešininkams ginkluotės atsargas. Eižėjant valstybinėms sienoms, nustatytoms prieš kiek mažiau nei 100 metų, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Sirijos problemos sparčiai virsta Irako – ir viso regiono – problemomis.

Krymo aneksijos šešėlyje: kurių teritorijų galėtų netekti Rusija?

Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio okupacija ir aneksija pagyvino kalbas apie galimą tarptautinės tvarkos, paremtos valstybinių sienų nekintamumo principu, žlugimą. Daugiausiai dėmesio iki šiol skirta grėsmėms, kurių Krymo pavyzdys keliantis artimiausioms Rusijos kaimynėms. Tačiau ir pati Rusija yra sunkiai suvaldoma daugiatautė valstybė, kuriai nėra svetimi separatistinių judėjimų iššūkiai.

Susijusios naujienos

Kils nauja „protų nutekėjimo“ banga?

Per 4 metus Lietuvoje stažuotes atliko 150 užsienio lietuvių ...

Rudzkis: Lietuva investuotojams patraukli nėra ir nebuvo