Protų tekėjimas: kai migracijos banga suka atgal

Į neturtingas šalis grįžta vis daugiau emigrantų (SCANPIX nuotr.)
Nuotraukų galerija (1/6)
Aa+Aa-

Ne taip seniai buvo įprasta kalbėti apie „protų nutekėjimą“, kaip nesustabdomą, stichinę jėgą, kuri grasina menkiau išsivysčiusioms ir didina turtingų šalių konkurencingumą. Tačiau pastaruoju metu daugėja ženklų, kad didžioji migracijos banga pradeda gręžtis atgal.

„Žmogiškasis kapitalas grįžta namo į Aziją, Lotynų Ameriką, Rytų Europą ir Aziją, o kai kurie Europos profesionalai, stumiami lauk recesijos, atsigręžia į besivystančias šalis ir ieško jose karjeros galimybių“, – rašo JAV leidinys „The Christian Science Monitor“, pabrėžęs, kad šiuo metu Niujorke sutikti taksi vairuotoją iš Nigerijos su mediko diplomu ne ką sunkiau negu jauną aktorę arba Volstryto bankininką, tačiau viskas jau netrukus gali pasikeisti.

Jungtinių Tautų (JT) Vystymo programos duomenimis, apie 75 proc. tarptautinių migrantų juda iš šalies su žemesniu žmogaus socialinės raidos indeksu į šalį, kur šis rodiklis aukštesnis.

Vis dėlto, kaip tvirtina „The Christian Science Monitor“, vis daugiau migrantų renkasi grįžti į gimtąsias šalis. Londone konsultavimo paslaugas teikęs išeivis iš Kenijos keliauja į Afriką, kad ten pradėtų šiuolaikinių technologijų verslą. Kinų kilmės verslininkas palieka JAV, kad gimtinėje su vyriausybės parama atidarytų medicinos įrangos gamyklą. O jaunas viešųjų ryšių specialistas iš Portugalijos, atvirkščiai, renkasi išbandyti save sparčiai kylančioje Brazilijoje, kur 2014 metais vyks pasaulio futbolo čempionatas, o 2016-aisiais – ir Olimpinės žaidynės, užuot toliau bandęs prasimušti iš krizės neišsikapstančioje ES valstybėje.

„Kylančios ekonomikos ne tik geriau atlaikė dabartinę recesiją, negu išsivystęs pasaulis, tačiau ir toliau auga, pritraukdamos išeivius bei, kai kuriais atvejais, netgi aukštos kvalifikacijos JAV ir Europos specialistus“, - rašo JAV leidinys.

Nuo Kinijos iki Afrikos

Viena iš šalių, kurios daugiausiai pelnosi iš naujų tendencijų, yra Kinija. Pastaraisiais dešimtmečiais milijonai kinų pasklido po Pietryčių Azijos šalis, Šiaurės ir Pietų Ameriką bei Europą. Dabar banga keičia kryptį – nuolatinės žiniasklaidos diskusijos apie Kinijos ekonominį stebuklą, kaip ir kryptingos Pekino pastangos susigrąžinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, nemažai kinų emigrantų suvilioja grįžti namo. Lyginant su šio amžiaus pradžia, kiekvienais metais į Kiniją grįžta net 10 kartų daugiau emigrantų.

Greta sugrįžusių kinų, į Kinijos darbo rinką įsilieja ir vis daugiau kitų šalių piliečių. Panaši padėtis ir Brazilijoje, kur nuo 2010-ųjų iki šių metų balandžio mėnesio net 50 proc. išaugo leidimą nuolatos gyventi turinčių užsieniečių skaičius.

Istoriškai bene daugiausiai dėl „protų nutekėjimo“ anksčiau kentėjusi Afrika, rodos, taip pat atsigauna. Nevyriausybinių Nigerijos organizacijų duomenimis, šiuo metu į šalį grįžta dvigubai daugiau emigrantų, negu išvyksta. Pietų Afrikoje grįžtamoji migracija kiek kuklesnė: nuo 2004 metų oficialiai registruota 6 tūkst. sugrįžusių emigrantų.

Lenkijos stebuklas traukia sugrįžti

Naujos tendencijos matomos ir Rytų Europoje. „The Christian Science Monitor“, remdamasis korespondentų Lenkijoje pranešimais, rašo, kad į šią šalį pirmieji grįžta aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie tikisi pasipelnyti iš išskirtinio gimtosios šalies stabilumo europinės krizės akivaizdoje.

Lenkijos bendrasis vidaus produktas penkerius metus išaugo 13 proc. – daugiausia visoje ES, kurios bendra ekonomika ne tik neaugo, bet ir susitraukė.

Lenkija, kartais juokais vadinama „Europos Kinija“, taip pat sulaukia vis daugiau vidurinės klasės atvykėlių iš kitų Europos šalių, kurie taip pat prisideda prie jos ekonomikos stebuklo. Prieš pasaulinės krizės pradžią tai būtų sunkiai įsivaizduojama.

Absoliuti dauguma iš maždaug 2 mln. lenkų, išvykusių ieškoti laimės svetur po 2004 metų, kai atsivėrė sienos, šaliai tapus ES nare, dar negrįžo. Tačiau anksčiau ar vėliau nedidelis grįžtančių emigrantų upelis gali virsti galinga srove.

Jeigu taip nutiktų, Lenkijos laukia ne vien ekonominė nauda, bet ir ne tokie malonūs rūpesčiai. Visiems sugrįžusiems emigrantams reikia darbo vietų – ir ne kiekvienas yra pakankamai verslus, kad susikurtų ją pats.

Brazilijos, kur grįžtamoji migracija įsibėgėjo gerokai anksčiau, vyriausybė jau dabar ieško sprendimų, ką daryti su maždaug 2 mln. žemos kvalifikacijos darbininkų, grįžusių iš Europos ir kitų regionų. Dar tiek pat gali grįžti artimiausiais metais – ir pradės konkuruoti su atvykėliais iš kaimyninių Pietų Amerikos šalių, kuriuos taip pat traukia sparčiai auganti Brazilijos ekonomika.

Lietuvoje permainos – dar nežymios

Lietuvoje kalbėti apie didelius pokyčius, bent jau artimiausiu metu, ko gero, dar pernelyg anksti. Migracijos departamento skelbiamais duomenimis, 2011 metais į šalį grįžo 14 tūkst., o išvyko – 51,5 tūkst. Lietuvos piliečių.

2010 metais oficialūs skaičiai buvo gerokai liūdnesni: 4,1 tūkst. sugrįžusių ir net 79,3 tūkst. išvykusių. Kokie yra realūs migracijos skaičiai, pasakyti sunku, nes nemaža dalis migrantų neskuba deklaruoti pasikeitusios nuolatinės gyvenamosios vietos.

Kad ir kiek grįžtų lietuvių, kiekvienas iš jų, netgi žemesnės kvalifikacijos darbininkai, gali svariai prisidėti prie gimtosios šalies klestėjimo. Kiekviena patirtis veikia vėlesnius žmonių pasirinkimus, o laikas, praleistas aukštesnio išsivystymo šalyje, skatina kitaip įvertinti gimtosios šalies problemas.

„Pagyvenę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyje ir pamatę, kaip ten viskas veikia, Jūs greičiausiai tapsite mažiau pakantūs korupcijai, neveiksnumui, neefektyvumui, žmonėms, kurie nerodo jokios iniciatyvos“, – „The Christian Science Monitor“ sakė EBPO, elitiniu laikomo 34 pažangiausių valstybių klubo, darbo jėgos migracijos ekspertas Georges‘as Lemaitre‘as.

 

Alfa.lt
*Sutinku su taisyklėmis
Skaityti visus komentarus (16)

Taip pat skaitykite:

​Žiauri Saudo Arabijos realybė – galvas kapojantys budeliai
 ŽIŪRĖTI 9 2

Pastaruoju metu teroristų grupė „Islamo valstybė” (IS) sulaukė nekokios šlovės, pradėjusi prieš kameras pjauti JAV ir ...

„Našistus“ keičia „Putino liudytojai“: kas laukia Rusijos jaunimo?
21 7

Rusijoje į pabaigą eina masinių protestų, kaip ir didelių valdžią palaikančių mitingų, era. Prie to teks prisitaikyti ...

​Baisus įtarimas: ar Kinijos valdžia nuslėpė masines žudynes?
15 ..

Pirminiai nuogąstavimai, kad Kinijos valdantysis režimas gali brutaliai numalšinti demokratinius protestus Honkonge, ...

​Paieška: ar atsiras vertų laimėti 2014-ųjų Nobelio taikos premiją?
13 ..

Keletą pastarųjų metų prestižinė Nobelio taikos premija buvo įteikta tarptautinėms organizacijoms, tokiu būdu tarsi ...

​Kremliaus čiuptuvuose: skandalinga vengrų europarlamentaro istorija
3 3

Vengrijos politikai pastaruoju metu sulaukia nemažai kritikos dėl Rusijai palankios pozicijos.

​Palestiniečių aktyvistas: ir mes esame žmogiškos būtybės
7 2

Palestiniečių žmogaus teisių aktyvistas Mohammadas Othmanas matęs nemažai pasaulio.

​Laisvės užkratas: kaip Honkongas sukrėtė Kiniją
40 2

Po daugelio ramybės metų – netikėta krizė. Kinijos komunistų partijai atėjo metas naujai įvertinti santykius su buvusia ...

JT skelbia: per dešimtmetį nuo bado išgelbėta 100 mln. žmonių
6 ..

Alkanų žmonių skaičius pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 100 milijonų, nors vienas iš devynių žmonių vis dar ...

Kelias į mokyklą kartais gali tapti gyvybiškai svarbiu išbandymu
 ŽIŪRĖTI 11 ..

Kiekvieną mokslo metų dieną vaikai pradeda kelione į mokyklą, tačiau vieniems tai kelių šimtų metrų kelionė pėsčiomis ...

US sanctions policy coordinator Daniel Fried: Russia seems to be digging itself deeper in the hole
..

Daniel Fried, coordinator for sanctions policy at the US State Department, says that it will take time before the ...

Susijusios naujienos

Kils nauja „protų nutekėjimo“ banga? ..

Per 4 metus Lietuvoje stažuotes atliko 150 užsienio lietuvių studentų ..

Rudzkis: Lietuva investuotojams patraukli nėra ir nebuvo 42