Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Protų tekėjimas: kai migracijos banga suka atgal

Į neturtingas šalis grįžta vis daugiau emigrantų (SCANPIX nuotr.)Žiūrėti nuotraukų galeriją
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Ne taip seniai buvo įprasta kalbėti apie „protų nutekėjimą“, kaip nesustabdomą, stichinę jėgą, kuri grasina menkiau išsivysčiusioms ir didina turtingų šalių konkurencingumą. Tačiau pastaruoju metu daugėja ženklų, kad didžioji migracijos banga pradeda gręžtis atgal.

„Žmogiškasis kapitalas grįžta namo į Aziją, Lotynų Ameriką, Rytų Europą ir Aziją, o kai kurie Europos profesionalai, stumiami lauk recesijos, atsigręžia į besivystančias šalis ir ieško jose karjeros galimybių“, – rašo JAV leidinys „The Christian Science Monitor“, pabrėžęs, kad šiuo metu Niujorke sutikti taksi vairuotoją iš Nigerijos su mediko diplomu ne ką sunkiau negu jauną aktorę arba Volstryto bankininką, tačiau viskas jau netrukus gali pasikeisti.

Jungtinių Tautų (JT) Vystymo programos duomenimis, apie 75 proc. tarptautinių migrantų juda iš šalies su žemesniu žmogaus socialinės raidos indeksu į šalį, kur šis rodiklis aukštesnis.

Vis dėlto, kaip tvirtina „The Christian Science Monitor“, vis daugiau migrantų renkasi grįžti į gimtąsias šalis. Londone konsultavimo paslaugas teikęs išeivis iš Kenijos keliauja į Afriką, kad ten pradėtų šiuolaikinių technologijų verslą. Kinų kilmės verslininkas palieka JAV, kad gimtinėje su vyriausybės parama atidarytų medicinos įrangos gamyklą. O jaunas viešųjų ryšių specialistas iš Portugalijos, atvirkščiai, renkasi išbandyti save sparčiai kylančioje Brazilijoje, kur 2014 metais vyks pasaulio futbolo čempionatas, o 2016-aisiais – ir Olimpinės žaidynės, užuot toliau bandęs prasimušti iš krizės neišsikapstančioje ES valstybėje.

„Kylančios ekonomikos ne tik geriau atlaikė dabartinę recesiją, negu išsivystęs pasaulis, tačiau ir toliau auga, pritraukdamos išeivius bei, kai kuriais atvejais, netgi aukštos kvalifikacijos JAV ir Europos specialistus“, - rašo JAV leidinys.

Nuo Kinijos iki Afrikos

Viena iš šalių, kurios daugiausiai pelnosi iš naujų tendencijų, yra Kinija. Pastaraisiais dešimtmečiais milijonai kinų pasklido po Pietryčių Azijos šalis, Šiaurės ir Pietų Ameriką bei Europą. Dabar banga keičia kryptį – nuolatinės žiniasklaidos diskusijos apie Kinijos ekonominį stebuklą, kaip ir kryptingos Pekino pastangos susigrąžinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, nemažai kinų emigrantų suvilioja grįžti namo. Lyginant su šio amžiaus pradžia, kiekvienais metais į Kiniją grįžta net 10 kartų daugiau emigrantų.

Greta sugrįžusių kinų, į Kinijos darbo rinką įsilieja ir vis daugiau kitų šalių piliečių. Panaši padėtis ir Brazilijoje, kur nuo 2010-ųjų iki šių metų balandžio mėnesio net 50 proc. išaugo leidimą nuolatos gyventi turinčių užsieniečių skaičius.

Istoriškai bene daugiausiai dėl „protų nutekėjimo“ anksčiau kentėjusi Afrika, rodos, taip pat atsigauna. Nevyriausybinių Nigerijos organizacijų duomenimis, šiuo metu į šalį grįžta dvigubai daugiau emigrantų, negu išvyksta. Pietų Afrikoje grįžtamoji migracija kiek kuklesnė: nuo 2004 metų oficialiai registruota 6 tūkst. sugrįžusių emigrantų.

Lenkijos stebuklas traukia sugrįžti

Naujos tendencijos matomos ir Rytų Europoje. „The Christian Science Monitor“, remdamasis korespondentų Lenkijoje pranešimais, rašo, kad į šią šalį pirmieji grįžta aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie tikisi pasipelnyti iš išskirtinio gimtosios šalies stabilumo europinės krizės akivaizdoje.

Lenkijos bendrasis vidaus produktas penkerius metus išaugo 13 proc. – daugiausia visoje ES, kurios bendra ekonomika ne tik neaugo, bet ir susitraukė.

Lenkija, kartais juokais vadinama „Europos Kinija“, taip pat sulaukia vis daugiau vidurinės klasės atvykėlių iš kitų Europos šalių, kurie taip pat prisideda prie jos ekonomikos stebuklo. Prieš pasaulinės krizės pradžią tai būtų sunkiai įsivaizduojama.

Absoliuti dauguma iš maždaug 2 mln. lenkų, išvykusių ieškoti laimės svetur po 2004 metų, kai atsivėrė sienos, šaliai tapus ES nare, dar negrįžo. Tačiau anksčiau ar vėliau nedidelis grįžtančių emigrantų upelis gali virsti galinga srove.

Jeigu taip nutiktų, Lenkijos laukia ne vien ekonominė nauda, bet ir ne tokie malonūs rūpesčiai. Visiems sugrįžusiems emigrantams reikia darbo vietų – ir ne kiekvienas yra pakankamai verslus, kad susikurtų ją pats.

Brazilijos, kur grįžtamoji migracija įsibėgėjo gerokai anksčiau, vyriausybė jau dabar ieško sprendimų, ką daryti su maždaug 2 mln. žemos kvalifikacijos darbininkų, grįžusių iš Europos ir kitų regionų. Dar tiek pat gali grįžti artimiausiais metais – ir pradės konkuruoti su atvykėliais iš kaimyninių Pietų Amerikos šalių, kuriuos taip pat traukia sparčiai auganti Brazilijos ekonomika.

Lietuvoje permainos – dar nežymios

Lietuvoje kalbėti apie didelius pokyčius, bent jau artimiausiu metu, ko gero, dar pernelyg anksti. Migracijos departamento skelbiamais duomenimis, 2011 metais į šalį grįžo 14 tūkst., o išvyko – 51,5 tūkst. Lietuvos piliečių.

2010 metais oficialūs skaičiai buvo gerokai liūdnesni: 4,1 tūkst. sugrįžusių ir net 79,3 tūkst. išvykusių. Kokie yra realūs migracijos skaičiai, pasakyti sunku, nes nemaža dalis migrantų neskuba deklaruoti pasikeitusios nuolatinės gyvenamosios vietos.

Kad ir kiek grįžtų lietuvių, kiekvienas iš jų, netgi žemesnės kvalifikacijos darbininkai, gali svariai prisidėti prie gimtosios šalies klestėjimo. Kiekviena patirtis veikia vėlesnius žmonių pasirinkimus, o laikas, praleistas aukštesnio išsivystymo šalyje, skatina kitaip įvertinti gimtosios šalies problemas.

„Pagyvenę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyje ir pamatę, kaip ten viskas veikia, Jūs greičiausiai tapsite mažiau pakantūs korupcijai, neveiksnumui, neefektyvumui, žmonėms, kurie nerodo jokios iniciatyvos“, – „The Christian Science Monitor“ sakė EBPO, elitiniu laikomo 34 pažangiausių valstybių klubo, darbo jėgos migracijos ekspertas Georges‘as Lemaitre‘as.

 

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Sikorskis: mažumų gynyba keičiant sienas – kelias atgal į „XX amžiaus pragarą“

Kiekviena Europos šalis turi tautinių mažumų, todėl bandymas keisti sienas, kad jos visos jaustųsi gerai, žemyną nublokštų į „XX amžiaus pragarą“, interviu JAV televizijai CNN sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Kalbėdamas apie Ukrainos krizę, jis pabrėžė, jog agresyvūs Rusijos veiksmai, prisidengiant tautinių mažumų gynyba, reguliariai kartojami nuo XVIII amžiaus, kai buvo padalyta Abiejų Tautų Respublika.

Lenkija stebuklais netiki – Lenkija tiki tankais

Daugeliui žinoma, jog 1920 metais Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jozefo Pilsudskio, Varšuvos prieigose sutriuškino Raudonąją armiją. „Stebuklas prie Vyslos“ bent keliems dešimtmečiams atidėjo sovietinę Vidurio Rytų Europos okupaciją. Dabar mažai kas tiki, jog Lenkijai artimiausiu metu tektų vienai gintis prieš Rusijos pajėgas, tačiau Maskvos agresija Ukrainoje dar kartą priminė Varšuvai, jog metas pasirūpinti savo saugumu. Lenkų politikai, panašu, neketina visko palikti dar vienam atsitiktinumui.

Pasaulis po Krymo aneksijos: kokią kainą teks sumokėti Rusijai?

Rusijai ir JAV derantis dėl tolesnių žingsnių, kaip reikėtų spręsti Ukrainos krizę, daugėja bandymų apibrėžti svarbiausius pokyčius, kuriuos sukėlė Rusijos agresija Kryme.
Štai naujienų agentūra „Reuters” išskiria 10 svarbiausių punktų, kaip Ukrainos krizė, jos vertinimu, turėtų paveikti Rusijos santykius su kitomis pasaulio valstybėmis.
1) Sumažėjęs Rusijos vaidmuo tarptautinėje arenoje.

529 mirties nuosprendžiai Egipte – naujos diktatūros gimimas?

Egipto kariuomenės ir faktinis valstybės vadovas Abdul Fatah al Sisi trečiadienį vakare paskelbė apie savo ketinimus kandidatuoti prezidento rinkimuose. Kritikų teigimu, Egiptas po trejų neramių metų juda naujos, gal net dar žiauresnės, diktatūros kryptimi. Tarptautines žmogaus teisių organizacijas tiesiog šokiravo savaitės pradžioje vienoje byloje paskelbtas mirties nuosprendis 529 kaltinamiesiems.

Branduolinio saugumo vizija – su tamsia Ukrainos dėme

Nyderlanduose pirmadienį prasidėjęs Branduolinio saugumo pasaulio viršūnių susitikimas pritraukė net ir JAV prezidentą Baracką Obama, kuris ne taip dažnai lankosi Europoje. Kita vertus, simboliška yra tai, jog Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas rado svarbesnių reikalų, negu Hagoje kalbėtis apie branduolinio nusiginklavimo siekiamybę – jis pasirinko mieliau pratęsti derybas su Kijeve viešinčia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) delegacija.

Buvusi Rados deputatė: Lietuva supranta mus kaip broliai ir seserys

Ukrainiečiai bijo, bet kaip niekada anksčiau yra tikri dėl savo apsisprendimo, į kurią pusę – Rytus ar Vakarus – šalis turėtų pasukti, mano buvusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė, Lietuvoje gimusi, tačiau jau seniai Kijeve gyvenanti Olga Bodnar. Remiantis paskutiniais gyventojų apklausų duomenimis, parama Ukrainos narystei NATO šalies mastu pasiekė 77 proc., ir tai akivaizdžiai rodo, kad Rusijos ir prezidento Vladimiro Putino prie sienos remiama valstybė nenori ir neketina pasiduoti.

Susijusios naujienos

Kils nauja „protų nutekėjimo“ banga?

Per 4 metus Lietuvoje stažuotes atliko 150 užsienio lietuvių ...

Rudzkis: Lietuva investuotojams patraukli nėra ir nebuvo