VAE: mitai ir faktai

Liudvika Pociūnienė (© Tomas Vinickas | Alfa.lt)

Kuo taip užpykdė kai kuriuos kolegas Algimantas Čekuolis? Paprastai kalbant, tuo , kad pasielgė kaip „mitų griovėjas“ (tikriausiai daugelis esate bent kartą matę kurią nors šios populiarios serijos laidų, tad aiškinti, apie ką kalba, nereikia). O supyko, žinoma, pagrindiniai mitų kūrėjai, nes paprasti atsakymai į konkrečius žmonėms kylančius klausimus paliko juos be argumentų ir apnuogino priežastis, dėl kurių iš tikrųjų pasisakoma prieš.

Todėl noriu užtarti vyresnį kolegą, nors mūsų politinės pažiūros ir labai skirtingos.

Nemanau, kad dalyvavimas socialinės reklamos klipe (o būtent taip jį pavadinčiau, nes jis atliepia piliečių poreikį žinoti faktus) kaip nors prasilenkia su žurnalisto etika. Manau, kad apskritai žurnalistas, kaip labiau informuotas visuomenės narys, turi ne tik teisę pasidalinti savo nuomone. Tai – jo profesinė pareiga. Gerai, kad ir jaunesnieji kolegos nuomonės neturėjimo nebelaiko didžiausia žurnalisto dorybe (tik nuomonės nereikėtų painioti su išankstiniu nusistatymu ar dar blogiau – sąmoningu žmonių klaidinimu).

Bet grįžkime prie „mitų griovėjų“ metodo. Dar keli argumentai, kurie nebuvo paminėti klipe, bet tikrai gali padėti žmonėms apsispręsti.

Pirma. Mitas apie ekologinę grėsmę. Įsivaizduokime, kad mes savos elektrinės nestatom. Kas tada? Tada beveik garantuotai turėsime bent vieną, o gal net ir dvi Černobylio tipo elektrines prie pat sienos, vieną Baltarusijoje – kitą – Kaliningrade. Tai dabar ir atsakykime sau į klausimą, kuri grėsmė didesnė - modernus HITACHI reaktorius, kurio saugumą patys ir kontroliuotume, ar du rusiški reaktoriai, su visa nedaug nuo sovietmečio tepasikeitusia darbo kultūra ir požiūriu į žalą, daromą aplinkai. Nekalbant jau apie tai, kad avarijos atveju net operatyvios informacijos vargu ar galėtume tikėtis . Taigi, jei mums nuoširdžiai rūpi ekologija – VAE yra ne tik mažiausiai aplinką teršiantis projektas. Tai – efektyvi ekologinė gynyba. Nes, jeigu pastatysime savo jėgainę nenukrypdami nuo grafiko, didžiausia tikimybė, kad nė vieno minėto padidintos rizikos objekto šalia Lietuvos sienų neatsiras.

Antra. Mitas, kad VAE neatsipirks. Sąmoningai neminėsiu skaičių – kadangi apytikrius skaičiavimus galima rasti specialiuose Energetikos ministerijos puslapiuose. Skaičiai apytikriai, tačiau esmės tai nekeičia. Tiek pat, kiek reikėtų investuoti į elektrinę, dabar atiduodame Rusijai už dujas per kokius trejetą metų. Elektros kaina pastačius VAE gali svyruoti, bet trečdaliu pigesnė energija yra visiškai reali perspektyva. Su sąlyga, žinoma, jei pavyks eliminuoti neteisėtus grupinius interesus, kurie, deja, mums , lietuviams, jau ne kartą yra pakišę koją. Bet tai – darbas, kurio reikėtų imtis pirmiausia .Beje, rinkimų rezultatai lems, kieno pečius užguls ši atsakomybė ir belieka viltis, kad Lietuvos rinkėjai vis dėlto nepatikės lapėms saugoti žąsų... O balsuodami pagalvokime apie paauglį, kuris, nors dar ir neturi balsavimo teisės, kruopščiai išstudijavęs viešai prieinamus skaičiavimus , atsigręžia nuo kompiuterio ir sako: Tėti, mama, jeigu jūs, ir močiutė, ir senelis dabar nenubalsuosit už VAE, permokėti už elektrą turėsiu aš...

Trečia. Mitas, kad referendumas – tik patariamasis. Jis nustojo būti patariamasis iškart po to, kai potencialūs partneriai latviai pareiškė, kad savo žodį dėl dalyvavimo projekte tars tik sulaukę balsavimo rezultatų. Anksčiau dar galėjome, įsižeidę dėl negrabios referendumo paskelbimo procedūros, atsisakyti jame dalyvauti. Dabar gi privalom suprasti, kad partnerių apsisprendimas tikrai gali būti lemtingas, todėl kiekvieno mūsų balsas – svarbus.

Aš balsuosiu už – ir niekur neparašyta, kad neturiu teisės to pareikšti viešai.

Ankščiau minėtas paauglys tiesiog nesupras, jei pasielgsiu kitaip.

Tiems, kas domisi faktais, o ne mitais, siūlyčiau apsilankyti adresu: http://www.vae.lt/faktai/. Taip sutaupysite laiko ir savo sprendimą galėsite nesunkiai pagrįsti, o galbūt net padėti apsispręsti pažįstamiems ir kaimynams.

 

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: