Trečiadienis

Rugsėjis 28

Lietuvos lakštingalas suryja pietiečiai

Lakštingala (alloverpress.ee nuotr.)

Lietuva – šalis, kurioje netrūksta pagarbos paukščiams. Sparnuočiai turi net keletą jiems skirtų dienų kalendoriuje, retas medžiotojas kelia šautuvą išgirdęs sparnų plazdėjimą. Tačiau po dar keleto metų šalyje gali likti itin mažai nedidelių paukščių – lakštingalų, gegučių, kregždžių. Būtent šie sparnuočiai milijonais patenka ant Pietų Europos gyventojų lėkščių.

Išskrenda nepastebimai

„Paukščiai beveik nereaguoja į temperatūros ar oro pasikeitimus. Pagrindinis kriterijus, kada nusprendžiama išskristi, – dienos ilgumas. Dėl to žmonės kasmet kartoja tuos pačius klaidingus mitus“, – juokėsi Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas S. Paltanavičius.

Vienas klaidingų įsitikinimų, kad paukščiai neišskrenda. Šiomis dienomis daliai tautiečių smalsumą kelia besibūriuojantys gandrų būreliai. Pagal senolių pasakojimus Lietuvos gandrai šalį paprastai palieka iki rugpjūčio 24 d.

„Daug mūsų gandrų taip ir pasielgė, tačiau dabar Lietuva yra tapusi tranzito šalimi, pas mus pailsėti nutupia iš šiaurinių regionų, Rusijos migruojantys gandrai“, – tikino pašnekovas.

Gamtininko teigimu, šiuo metu kryptingos ir vientisos migracijos kol kas nėra, tačiau netrukus dauguma sparnuočių pasuks pietų kryptimi. Tačiau kol kas daugybė paukščių rūšių, ypač tos, kurios žiemoja pietinėse Europos valstybėse niekur neskuba. Žinoma, šalį jau paliko nemažai smulkių paukščių, tokių kaip gegutės, lakštingalos, devynbalsės.

Tačiau ir išskrendančiųjų žmonės paprastai nemato, mat daug paukščių migruoja ne būriais, o patys sau. Didelė dalis sparnuočių taip pat skrenda naktimis, o dienomis ilsisi.

„Tamsoje Lietuvą palieka net iki 90 procentų paukščių, todėl nenuostabu, kad kasmet žmonės teiraujasi, kas vyksta, ir mano, kad paukščiai apskritai pradėjo beveik nebeišskristi“, – juokėsi S. Paltanavičius.

Kregždės ir lakštingalos – patiekalams

Ventės rago ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys tikino, kad didysis darbymetis, kuriuo į specialias gaudykles įkliuvę paukščiai žieduojami, prasidės tik po poros savaičių. Tuomet į specialius tinklus patenka ir po tūkstantį paukščių kasdien.

Sparnuočių migracijos metu į daugybės Ventės rage apsilankančių smalsuolių klausimus turintis atsakyti ornitologas įsitikinęs, kad paukščiai lietuviams yra itin svarbūs.

„Turbūt nė viena šalis neturi tiek dienų, kurios skirtos paukščiams, pas mus itin mažai medžiotojų, kurie sparnuočius šaudo“, – pasakojo specialistas.

Tačiau itin didele grėsme ne tik Lietuvos, bet ir visų šiauriau esančių šalių paukščiams kelia italai, prancūzai, Maltos salos gyventojai. Šiose šalyse, ypač Maltoje, pražudoma daugybė migruojančių paukščių, kurie tampa patiekalais ant pietų stalo.

„Per porą pastarųjų metų kai kurių smulkiųjų paukščių rūšių sumažėjo du ar net tris kartus. Bent jau į mūsų gaudykles įkliūva tiek kartų mažiau“, – sakė V. Jusys.

Ornitologui pritaria ir S. Paltanavičius. Gamtininko žiniomis, vien italai ir prancūzai kasmet suvalgo tiek paukščių, kiek jų Lietuvoje prisiveisia per kelerius metus – kelios dešimtys milijonų.

Gervių armija

Su didžiaisiais paukščiais situacija geresnė. Šiuo metu Lietuvoje galima pamatyti ir tūkstančius gervių, kurios, būdamos beveik vegetarės, mėgaujasi ūkininko nuimto derliaus likučiais laukuose.

Paprastai baigiantis vasarai Žuvinto biosferos rezervate, pasak direktoriaus Arūno Pranaičio, susirenka arti tūkstančio gervių. Daugiausia jų suskaičiuota 1990-aisiais – 1370.

Dieną gervės pasklinda po biosferos rezervato teritoriją ir tolimesnes apylinkes, kartais kelių kilometrų spinduliu, nors didelis jų pulkas rankioja maistą čia pat – ties pelkės pakraščiu. Gervių šeimynos stengiasi nepasimesti, ganosi kartu su jaunikliais. Kitaip nei gandrai, gervės neskuba su jais skirtis. Žuvinte jos apsistoja iki rugsėjo pabaigos.

Dabar į Žuvintą atvykę gamtos mylėtojai suskridusius paukščius gali stebėti tiesiog nuo rezervato Lankytojų centro apžvalgos bokšto. Žuvinto biosferos rezervatas yra europinės svarbos saugoma tinklo „Natura 2000“ teritorija, skirta paukščių, tarp jų ir migruojančių gervių, apsaugai.

Gervės, atsargūs ir baikštūs sparnuočiai, gyvena pelkėse, miškų raistuose, atokiau nuo žmonių. Šie išdidūs ir grakštūs paukščiai žavi savo mistiniais balsais ir šokių ritualais. Mūsų šalyje tai reta saugoma rūšis, 1976 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

„Laukuose ant šieno galima pamatyti ir daugybę suopių, kuriems be derliaus likę laukai – puikūs graužikų medžioklės plotai“, – pasakojo S. Paltanavičius.

Ragina neliesti

Kasmet prasidėjus pirmoms šalnoms aplinkosaugininkai sulaukia nemažai susirūpinusių gyventojų skambučių, kad ant vandens telkinių tupinčios gulbės ar antys gali būti nusilpusios ar prišalusios. Tačiau, pasak specialisto, pagrindo nerimauti nėra – ant susidariusio pirmojo salelių ledo paukščiai tiesiog ilsisi. Todėl jų liesti ar nerimauti tikrai nereikia.

Paukščiai gali prišalti tik antroje žiemos pusėje, kai jau būna nusilpę. O žiemos pradžioje jie kartais ant ledo pratupi bent keletą dienų – galbūt lūkuriuoja, kol ištirps ledas. Tik nesulaukę vėl atsivėrusių properšų išskrenda.

Žmonės turėtų suprasti, kad bet kuriuo atveju tokių paukščių nedera lesinti, jaukinti. Nereikia stengtis kuo ilgiau juos išlaikyti, kad neišskristų. Jie patys pasirinks, kada pakilti ir skristi ten, kur galima praleisti žiemą.

Įsitikinus, kad paukščiams tikrai reikia pagalbos, pamačius, kad jie yra sužeisti ar paliegę, reikėtų skambinti Gyvūnų globėjų asociacijai mobiliuoju tel. 8686 44828. Jos specialistai pasakys, kaip elgtis, ir patys atvažiuos gelbėti paukščių.

 

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos