Kiaulpienių ir dilgėlių gydomosios savybės

Dilgėlės (Flickr nuotr.)
Nuotraukų galerija (1/2)
Aa+Aa-

Visais laikais svarbiausias ir pagrindinis žmonių turtas buvo ir yra sveikata. Ją bandoma tausoti visais įmanomais būdais: sportuojant, geriant vitaminus, sveikai maitinantis, atsisakant žalingų įpročių, tausojant psichiką, puoselėjant kūną bei sielą. Kai suserga kūnas, paprastai dažnas iškart bėga į vaistinę apsirūpinti vaistais. Bet vietoj vaistinės juk galima bėgti į gamtą ir iš joje esančių augalų apsirūpinti gydymųsi visiems metams. Juk būtent augalai visais amžiais ir buvo pagrindinis gamtinis vaistas žmonėms. Tokia ligų profilaktika ir gydymas augalais bei jų preparatais vadinama fitoterapija. Tų gydančiųjų augalų tarp mūsų yra pilna: tai ir pastarnokas, varnalėša, avietė, kietis, ir asiūklis, spirulina, margainis, ženšenis, svogūnas, česnakas, pelikinis sūdras, ugniažolė, kmynas, alaivijas ar net artišokas.

Žmonių gyvenimo kokybę smarkiai blogina stresai, padidėjęs svoris, virškinimo sutrikimai, sutrikusi kepenų veikla, dėl to nesinori daug judėti, sportuoti, taip pat aptingstama. Šiuos ir daugelį kitų ligų gali mums padėti palengvinti įvairios žolės, žolelės, uogos. Viena iš tokių geradarių, visiškai nepelnytai per vasarą nemėgiama daržuose ravinčių žmonių, yra kiaulpienė. Kaip bebūtų gaila, tokį nepatrauklų pavadinimą šis augalas taip pat gavo visiškai nepelnytai – jis niekaip nesusijęs nei su kiaulėmis, nei su kiaulėms įprastu purvu. Palyginkite, Vokietijoje kiaulpienei pavadinti naudojamas žodis, kuris, išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia “liūto iltis”. Štai tokia pagarba išreikšta augalui, mūsuose laikomam piktžole.

Ir išties, kiaulpienė turi nepaprastai daug gydomųjų savybių. Bet, pirmiausia, derėtų žinoti, kada ir kaip jas rinkti. Tuomet, kai kiaulpienės paviršiuje dar neaugina didelių lapų ir nešviečia geltonais žiedais (tai būna pavasarį ir rudenį), geriausia rauti šaknis, nes visa energija yra sukaupta būtent ten. Išrautas šaknis reikia nuplauti ir džiovinti tol, kol, perlaužus šaknį, nebevarvės pienas. O šaknų reikėtų neberinkti vietoj jų renkant lapus tada, kai šie ypač akivaizdžiai suveši (per vasarą), - žinokite, tuomet visa teigiama ir gydomoji energija iš žemės pereina į paviršių, į žaliąją augalo dalį. Kai kur kiaulpienių lapai lapai naudojami kaip delikatesas, kadangi jos yra žymiai naudingesnės už paprastas soduose auginamas salotas, kadangi yra turtingos ypatingomis maistinėmis medžiagomis bei vitaminais, kurių stinga paprastose salotose. Labai gaila, kad dauguma žmonių taip noriai naikina kiaulpienes raudami jas su šaknimis ir išmesdami. Dažnai pykstame, kad neįmanoma išrauti tų šaknų. O mes pasielkime kitaip – panaudokime jas savo labui, mat augale gausu C, E, A vitaminų, geležies, kalcio, insulino, fosforo, kaučiuko, organinių rūgščių, dervos, vaško, jodo. Kiek daug ypatingų medžiagų viename augalėlyje!

Įsivaizduokite, kiek jėgos yra susikoncentravę augalo branduolyje – šaknyje, kuri yra taip sunkiai išraunama, tokia tvirta, kieta, didelė, sklidina energijos, jog net sugeba prasiskverbti pro asfaltą, tad išnaudokime ją! Pavasarį arba rudenį išrauta, nuplauta, išdžiovinta, sumalta ir praskiesta vandeniu šaknis gali padėti ne tik nuo dažną kamuojančių virškinamojo trakto negalavimų ar ligų (vidurių užkietėjimo, tulžies ir kepenų ligų, gastrito), apetito nebuvimo, uždegimų (kiaulpienių šaknų miltelius reikia užberti ant žaizdų, opų ar nudegimų), geltligės, kolito, hemorojaus, bet net gali būti prevencinė priemonė prieš krūtų vėžį. Šaknis varo tulžį ir šlapimą, organizmą išlaisvina nuo toksinų, stimuliuoja kraujagyslių sistemos veiklą. Visos kiaulpienių dalys turi gydomųjų savybių. Šaknį jau minėjau, tai tikrai viena iš pagrindinių dalių. Viršžeminė kiaulpienės dalis turi savybę drėkinti odą, šalinti negyvas ląsteles, tad jos sėkmingai pritaikytos ir plačiai naudojamos kosmetologijoje. Jei turite strazdanų ar pigmentinių dėmių, trinkite tas vietas su kiaulpienių lapų pieneliu. Žiedai naudojami gelbstint kepenis, kai kankina kepenų suriebėjimas, tulžį, nes skaido tulžies akmenis ir valo kanalus. Žiedų nuovirą reikia gerti esant nemigai, dideliam kraujospūdžiui. Nebijokite, kad nuoviras bus kartus, galvokite, kaip stipriai jums jis padės. Nepamirškite, jog kiaulpienė mūsų sąmonėje gali iš piktžolės virsti vaistažole. Beje, kiaulpienės tinka ne vien vaistams, bet ir... kavai, kuri yra karti, tačiau itin naudinga, kuri taip pat gerina virškinimą, skatina prakaitavimą, varo tulžį, tonizuoja, varo šlakus, gerina atsikosėjimą, reguliuoja medžiagų apykaitą, grąžina vyriškumą vyrams, kurie geria kiaulpienių šaknų kavą ir valgo kiaulpienių lapų salotas. Kasryt geriant ne paprastą pupelių kavą, bet kiaulpienių, daug greičiau ateina žvalumas. Kavą pasigaminti reikėtų taip: anksti pavasarį arba vėlų rudenį išrauti šaknis, jas labai gerai nuplauti, išdžiovinti, supjaustyti, galima po to ir paskrudinti, sumalti kavamale ir užplikyti, kaip plikome paprastą kavą. Iš kiaulpienių galima gaminti net vyną!

Dar vienas augalas mūsuose ir pasaulyje žinomas nuo seniausių laikų – dilgėlė. Įdomus faktas, jog senovėje iš dilgėlių verpalų buvo audžiamas plonas audinys, vadinamas dilgėlių šilku. Taigi, pikta, dygi, bet labai naudinga mūsų organizmui. Gydomųjų savybių turi beveik visos augalo dalys, tačiau bene svarbiausia – lapai, iš kurių gaminamas nuoviras, stabdantis kraujavimą, juo gydomos sąnarių ligos, mažakraujystė, stiprinami plaukai, mažinamas galvos odos pleiskanojimas. Pastaruoju atveju, plaukus reikia perskalauti dilgėlių nuoviru, tuomet sumažėja ne vien pleiskanojimas, bet plaukai ir ima blizgėti. Taip pat skatina galvos odos medžiagos apykaitą, gydo galvos skausmą, atgaivina plaukus. Taip pat dilgėlės gydo nervų uždegimus, inkstus, kepenis, avitaminozę. Džiovintų lapų milteliai gydo žaizdas.

Be gydomųjų savybių, dilgėlės gali būti ir maisto papildas, mat turi angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų, tokių kaip natris, magnis, kalis, kalcis, geležis. Be šių, dilgėlėse gausu vitaminų B, E, K ir C, o maistingumu daug kartų pranašesnės už špinatus, morkas ir bulves. Beje, sugautą žuvį galima suvynioti į dilgėlių lapus, kad ši nesugestų, kol bus parnešta namo, mat dilgėlė turi baktericidinių savybių.

Kaip reikėtų rinkti ir laikyti dilgėles? Nuskintas dilgėles reikia labai gerai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Labai paprasta. Jei norima dilgėlių turėti ilgesniam laikui, jos tiesiog dedamos į šaldiklį arba sudžiovinamos. Norėdami gauti daug vitaminų, dilgėlėmis skaninkite sriubas, troškinius, salotas, žuvies ir mėsos patiekalus. Iš dilgėlių galima gaminti virtinukus, pyragėlius. Naudojant jas salotoms, naudinga paskaninti ir rūgštinėmis, svogūnų laiškais, petražolėmis, kalendromis, krapais, česnaku, druska, actu, pipirais ir paprika, nes dilgėlės neturi ryškaus skonio.

 

Alfa.lt
*Sutinku su taisyklėmis

Taip pat skaitykite:

Grožio salonuose gali tykoti sunkios ligos ..

Atostogų metu dažnai norime pasilepinti grožio procedūromis.

Moterų nevaisingumas sukelia priklausomybę nuo alkoholio ..

Nauji tyrimai rodo, kad moterų nevaisingumas didina psichologinių ligų ir sutrikimų riziką. Dažniausiai nevaisingos moterys linkusios į priklausomybę nuo alkoholio ir net 47 proc. padidėja šizofrenijos rizika.Iki šiol mokslininkai nesidomėjo moterų nevaisingumo sukeliamu psichologiniu poveikiu.

Prisilietimo galia ..

Prisilietimas gali sumažinti kraujo spaudimą, padėti nuo depresijos, padidinti pasitikėjimą savimi ir net geriau išspręsti matematikos uždavinius... Prisilietimo galia yra daug didesnė, nei buvo galvojama iki šiol, teigia mokslininkai.„Nors mano pasas pilnas antspaudų, kuriuos surinkau įvairiausiose pasaulio šalyse, aš ilgą laiką bijojau skristi lėktuvu, – pasakoja žurnalistė Ayana Byrd. – Anksčiau per visas keliones neapsieidavau be raminamųjų ir taurės vyno, kad ilgą skrydį tiesiog galėčiau pramiegoti.

Nemiga: kaip pasiklosi, taip išsimiegosi? ..

„Miegas skirtas ištižėliams“, – kažkada pasakė garsioji „geležinė ledi“ Margaret Thatcher, kuri gyrėsi, kad jai pakanka viso labo 4 valandų miego per naktį. Daugelis greičiausiai jai paprieštarautumėte: didelis gyvenimo tempas šiais laikais ypač vargina, tad miegas nuo to tampa dar saldesnis.

4 mitai apie idealų svorį ..

Keturi populiarūs mitai apie idealų svorį ne vieną moterį priverčia nerimauti dėl savo figūros. Atsikratykite nepagrįstų įsitikinimų!1 mitas: jūsų svoris buvo idealus, kol nepagimdėte vaiko
Jūs ir vėl galite pasiekti savo svorį, koks buvo prieš vaiko gimimą, tereikia sveikai valgyti ir reguliariai mankštintis. Tačiau nepamirškite, kad jūsų svoris niekada nebebus toks, koks buvo prieš 10 metų ar daugiau. Su amžiumi lėtėja medžiagų apykaita ir svoris po truputį didėja.

Susijusios naujienos

16-metei kinei ausyje auga... kiaulpienės 2