Paieška
Horoskopai
Astromanija

Naujieji steroidai. Ar tikrai jie nekenksmingi?

Kultūristas. (123rf.com asociatyvi nuotr.)Žiūrėti nuotraukų galeriją
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Svečiuose žvilgsnis užkliūva už lentynos su įvairiausių dydžių plastmasiniais buteliukais su rėksmingais užrašais. Visų jų reikia tam, kad sėkmingai stiprėtum ir mestum svorį. Taip man paaiškina pažįstamas. Bet koks „reikia“ iškart sukelia įtarimą, o kai pamatau steroidų buteliuką, imu mojuoti jam panosėje: „Kas čia? Irgi būtina sportavimo dalis?“ Atsakymas nokautuoja: „Tai yra naujieji steroidai, jie – nekenksmingi.“ Negi tikrai jauni sveiki ir protingi (bent jau iš pažiūros) vyrai tuo tiki ar tiesiog taip save apgaudinėja ir teisina?

Kai sportas tampa liga, o sportuojantysis – ligoniu

Išsivysčiusios, vadinamosios gerovės šalys netrukus dėl gero gyvenimo skelbs antsvorio pandemiją. Todėl lyg ir reikėtų džiaugtis, kad žmonės lanko sporto klubus, rūpinasi savo sveikata ir išvaizda. Bėda tik, kad kai kurie jų nori figūros lyg iš reklaminio plakato ir tuojau pat, be didelių pastangų. Dar didesnė problema, kai į pagalbą pasitelkiami ne tik maisto papildai, bet ir medikamentai.

Nuo kada sveikam žmogui reikia vaistų? „Būtina, nekenksminga, nieko tokio...“ Pasiteisinimų yra daug, bet logiškas atsakymas vienas – nereikia.

„Apskritai toks teiginys, kaip „saugūs steroidai“, neatlaiko jokios kritikos. Steroidai yra vaistai. Juos dažniausiai vartoja tam, kad padidintų raumenų masę ir jėgą. Didžiajame sporte juos vartojant pasikeičia sportininkų fizinės ypatybės. Kalbant apie paprastus žmones, lankančius sveikatingumo grupes ar sporto klubus, steroidų tema yra nediskutuotina. Nėra saugių ir sveikatą stiprinančių steroidų“, – vienareikšmiškai atsako Ramutis Kairaitis, Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos prezidentas, Lietuvos kūno kultūros akademijos Plėtros ir tarptautinių ryšių direktorius ir Europos sporto komiteto (ESC) generalinis sekretorius.

Žala, apie kurią nutylima

Praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje sukurti anaboliniai steroidai buvo skiriami ilgai nejudėjusiems ligoniams stiprinti, tačiau netruko užsitraukti nemalonę, kai juos imta naudoti ir sporte. Jau minėto dešimtmečio pradžioje prasidėjo sportininkų patikra: atliekami testai, siekiant ištirti, ar jie nevartoja steroidų.

„Centrinės nervų sistemos stimuliatorius pradėta naudoti užpraeitame amžiuje arklių lenktynėse, bėgime, plaukime, dviračių sporte. Tie preparatai neleisdavo sportininkams pavargti, simuliuodavo nuovargį: jie dirbdavo, dirbdavo, kol nugriūdavo. Dviračių sporte tokius gaudo ir gaudo. Šis sportas paremtas pinigais: kas nori uždirbti, tas rizikuoja. Tai sportui garbės nedaro“, – dėstė Lietuvos sporto medicinos centro vadovas ir vyriausiasis gydytojas Edmundas Švedas, kalbėdamas apie profesionalų sportą, tačiau pasisakė ir apie sportuoti mėgstančius tautiečius.

Pasak jo, atėjus į bet kokį sporto klubą, žmogus apie steroidų žalą jokio užrašo nepamatys – tik reklaminius papildų plakatus. „Bus specialistų, kurie pasakos, kaip naudoti papildus, girs juos, bet apie žalą nieko nesakys. Net aminorūgštis irgi reikia mokėti vartoti, kad skrandyje neatsirastų opų, – sakė E. Švedas. Jis pripažįsta, kad sporto klubo treneris gali būti susijęs su tam tikromis papildų kompanijomis, kaip ir medikai – su farmacijos. – Bet nereikia ir trenerių, internete atviru tekstu kalbama apie greitai sukuriamą raumenų masę ir jėgą.“

„Impuls“ sporto ir pramogų parko treneris Juozas Miliauskas tikina, kad jo praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, kai klientai teiravosi apie tam tikrų steroidų veiksmingumą, poveikį organizmui. Dažniausiai apie juos klientai išgirsta iš draugų, kurie jau buvo bandę minėtų preparatų.

„Steroidai vartojami norint per trumpą laiką pasiekti gerų rezultatų, nesuvokiant kenksmingumo organizmui. Visada, išgirdęs kalbas apie steroidus, pasikalbu su žmogumi ir patariu pasiskaityti įvairios medžiagos apie jų žalą organizmui ir kokiems tikslams jie buvo sukurti“, – pasakojo treneris J. Miliauskas.

Ar velnias toks juodas, koks jis paišomas?

Anaboliniai (androgeniniai) steroidai yra leidžiami (ampulės) arba geriami (tabletės) vaistai. Šie natūralūs arba sintetiniai steroidiniai hormonai greitina anabolinius procesus, tai yra ląstelių augimą, dalijimąsi, baltymų sintezę. Paprastai tariant, jie didina raumenų masę ir jėgą, spartina kaulinio audinio atsinaujinimą ir augimą, didina lytinį potraukį.

Tačiau, nustojus vartoti šiuos vaistus, kaip dūmas išgaruoja ir dailūs raumenys. Jei tik tokios būtų pasekmės, galbūt niekas ir nekreiptų dėmesio į specialistų pagrūmojimus. Žala organizmui po ilgalaikio (trukusio kelerius metus) steroidų vartojimo yra didelė, negrįžtama, neatstatoma, o kartais net baigiasi mirtimi.

„Paprastai kalbant, steroidas yra vaistas, skirtas gydymui. Lietuvoje rengiama pataisa, kad bet kokia prekyba steroidais būtų prilyginta prekiavimu narkotikais. Visos šalys stengiasi kovoti su šiuo blogiu, nes jis sveikatos tikrai neprideda. O žmogus juk eina į sporto klubą dėl sveikatos, – logišką išvadą daro Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos prezidentas R. Kairaitis. –

Anabolinis steroidas arba hormonas buvo sukurtas ne tam, kad gadintų sveikatą, o priešingai, kad ją taisytų, atstatytų raumenų masę. Prieš II pasaulinį karą vokiečių medikai jį sukūrė, kad padidintų karių agresyvumą. Jeigu manęs paklaustų, ar steroidai kenkia sveikatai, galėčiau lygiai taip pat paklausti, ar jai kenkia aspirinas. Jei jo valgysite kibirais, be abejo, jis kenks. Bet nėra nė vieno vaisto, kuris neturėtų šalutinio poveikio. Nė vienam jaunam žmogui, bręstančiam organizmui, nereikėtų vartoti steroidų.“

„Organizme nėra nė vienos sistemos ar organo, kurio nepažeistų anaboliniai steroidai. Jie yra sukurti vyrų hormono testosterono pagrindu. Jei žmogaus organizmas gauna daug testosterono iš išorės, nesvarbu, kad jis yra sintetinis, tada pats nustoja jį gaminti. Todėl nukenčia žmogaus lytinė funkcija, vyras gali nesusilaukti vaikų ir turėti kitokių problemų. Šie vaistai kenkia širdies kraujagyslių sistemai: kelia kraujospūdį, pažeidžia miokardą, širdis pavargsta, – vardijo Lietuvos sporto medicinos centro vadovas E. Švedas. –

Steroidai dar gadina atramos, judėjimo aparatą. Jie veikia baltymų sintezę kaip plastinę medžiagą, kurios reikia raumenims augti. Raiščiai ir sausgyslės nespėja augti su raumenimis, todėl jų kraujagyslių tinklas būna žymiai blogiau išvystytas. Dėl to būna daug plyšimų, traumų. Kepenys irgi yra pažeidžiamos, nes jos yra fabrikas, kuriame viskas sintetinama, suskaldoma. Jei naudojama daug steroidų, organizme vyksta biocheminiai procesai, dėl kurių nebūtinai kepenyse, bet, pavyzdžiui, smegenyse susiformuoja auglinės, piktybinės ląstelės.

Anaboliniai steroidai veikia centrinę nervų sistemą, keičia psichiką. Žmonės tampa agresyvūs, nekontroliuoja savęs. Taip pat nuo jų padidėja plaukuotumas, moterų balsas pažemėja. Odos medžiagų apykaita keičiasi, atsiranda spuogeliai, inkštirai.“

Vaistai nepadės tapti superžmogumi

Internete atradau diskusiją, kurios dalyviai susirašinėjo ir diskutavo apie anabolinių steroidų naudą ir žalą. Vienas internautas vaizdingai suformavo išvadą: „Pliusų – 6, minusų – 14“. Medikai jų atrastų ir daugiau. Bet šio straipsnio esmė – ne gąsdinti suaugusius vyrus, o nuo minčių apie steroidus atgrasyti paauglius ir jaunuolius. Kodėl gydytojai išskiria būtent šią amžiaus grupę?

„Paaugliams pavojingiausia, nes jų organizmo sistemos nesusiderinusios dirba – kai širdelė auga greičiau, plaučiai atsilieka. Europoje yra ne vienas pavyzdys, kai būta daug mirties atvejų. Steroidai juos naudojusiems paaugliams išprovokavo ligas, todėl gydytojai negalėjo jų išgelbėti. Čia kalbu apie kultūristus. Mūsų sportininkai, olimpinės rinktinės nariai, steroidų nenaudoja. Jiems kuriame specialias atsigavimo programas su švariais ir patikrintais papildais, į kuriuos įeina baltymai ir aminorūgštys, – sakė Lietuvos sporto medicinos centro vyriausiasis gydytojas E. Švedas. –

Rezultato reikia siekti per prakaitą ir treniruotes. Reikia atsigauti, atstatyti prarastus vitaminus ir mikroelementus. Ir V. Alekna juos naudoja, ir penkiakovininkai, kurie daug treniruojasi, prakaituoja ir daug jų praranda. Viskas turi vykti protingai, su gydytojų rekomendacijomis. Kol esame žmonės, o ne robotai, technologijos nepadės tapti superžmonėmis.“

Ateinantiems sportuoti klientams J. Miliauskas pirmiausia pataria pasikonsultuoti su gydytoju ir išsitirti organizmo būklę. O sporto klube kreiptis į specialistą dėl individualios treniruočių, mitybos programos. Treneris stengiasi klientams paaiškinti, kad tik dirbant yra gaunamas rezultatas ir, kad niekas neįvyksta lengvai, sėdint ant fotelio ir žiūrint televizorių.

Miliauskas: „Nebuvo nė vieno kliento, kuris ateitų ir tiesiai pasakytų, kad nenori sportuoti, bet nori vartoti pagalbinius preparatus ir taip siekti rezultatų.“ Užtat į maisto papildus treneris žiūri atlaidžiau, nors Lietuvos kūno kultūros akademijos Plėtros ir tarptautinių ryšių direktorius R. Kairaitis ir juos siūlo vertinti atsargiai. Pasak jo, yra papildų, kurie sporte atsiduria ant tam tikros pavojingos ribos: kai jie taip sparčiai didina fizines ypatybes, jog uždraudžiami, nors ir nėra steroidai.

„Steroidų vartojimas yra didelė problema. Didžiajame sporte į jį žiūrima vienareikšmiškai. Medicinoje testosteronas naudojamas tada, kai reikia gydyti žmogų. Sveikatingumo klubuose neišmanantys jauni žmonės gali jais save sužaloti, – apibendrina R. Kairaitis.–

Liaudiškai tariant, geriau nekišti nagų prie ugnies. Verčiau neturėti reikalų su steroidais. Juo labiau, kad yra alternatyva, – papildai. Paprastai studentams svorį mažinti siūlome išbandant paprastą dietą, ji kartu su fiziniais pratimais gali duoti puikių rezultatų. Žinoma, dažnai einama lengviausiu keliu.“

 

 

 

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Zoologijos sode – balose mirkstantys neprižiūrėti gyvūnai?

Mini zoologijos sodo Klaipėdos rajone voljeruose balose braidantys šunys – neprižiūrėti ar besidžiaugiantys gamtos malonumais? Į redakciją kreipėsi pasipiktinę neprižiūrėtais, alkanais, vandenyje mirkstančiais šunimis Klaipėdos zoologijos sode „Mini Zoo“ piliečiai, klausdami, ar toks elgesys su gyvūnais nėra nusikalstamas. Zoologijos sodo savininkas tikina, kad balos – neseniai praūžusių liūčių rezultatas, šunys netrukus bus perkelti į kitus voljerus.

Išpildyti vaiko svajonę gali kiekvienas!

Šiandien jau trečiąjį kartą startuoja socialinis projektas „Vaikų svajonės“. Internetiniame puslapyje www.vaikusvajones.lt pradedami talpinti vaikų, gyvenančių sudėtingomis sąlygomis, kalėdiniai dovanų norai. Kiekvienas geros valios žmogus kviečiamas apsilankyti šiame puslapyje ir išsirinkti svajonę, kurią galėtų įgyvendinti.

„Meridianas“: blogiau, nei tikėtasi

„Klaipėdos laivų remonto“ įmonės doke nuplovus uostamiesčio simboliu laikomo „Meridiano“ dugną paaiškėjo, kad situacija dar liūdnesnė nei buvo manyta, rašo „Vakarų ekspresas“.
Tačiau, pasak paramos fondo pirmininko Aido Kaveckio, dėl Klaipėdos simbolio išorės remonto darbai neturėtų užsitęsti daug ilgiau nei planuota.
„Vaizdas tikrai yra liūdnesnis nei buvo prognozuota.

Pasaulinis verslo universitetų reitingas: ISM – tarp 200 geriausių pasaulyje

Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pripažintas viena iš dviejų šimtų geriausių aukštųjų verslo mokyklų („Top Business Schools“) pasaulyje. Penktąjį kartą universitetui skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių – tai aukščiausias įvertinimas Lietuvoje ir vienas aukščiausių Vidurio bei Rytų Europos regione.

Skolų pinklėse spurda jaunimas

Per metus greitųjų kreditų burbulas išsipūtė: sudaryta 80 proc. daugiau sutarčių. Nedidelės, iki 1 000 litų paskolos, dalijamos į kairę ir į dešinę, visiškai nevertinant klientų mokumo, rašo „Respublika“.
Lietuvos bankui atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dažniausiai į greitųjų kreditų pinkles patenka jaunimas iki 25 metų. Pirmadienį pristatyti Lietuvos banko vartojimo kreditų rinkos tyrimo rezultatai.

Optimizmo galima pasimokyti iš šimtamečio

Retai taip pasitaiko, kad šimtametis svečius pats prie durų sutiktų, o paskui net laukan išlydėtų. Ignalinos rajone, Girdžiūnų kaime gyvenantis Antanas Taločka savo energija ir begaliniu linksmumu nustebino jį pasveikinti atvykusius rajono merą Bronį Ropę, seniūnę Tatjaną Jarutienę, Sodros Ignalinos skyriaus vadovą Joną Urbanavičių ir kitus svečius. Senoliui linkėta sveikatos, tvirtybės, malonių akimirkų.

Susijusios naujienos

Priklausomybė nuo steroidų: šviesiaplaukė gražuolė „netyčia“ ...

Pavydus vyras slapta girdė žmoną steroidais, kad išlaikytų ...

Vyriško grožio kaina – steroidai