Dauguma tėvų puikiai supranta, kad pasitikėjimas savimi vaikui yra labai glaudžiai susijęs su jo aplinka. Jei vaikas turi draugų, jei jam sekasi darželyje (mokykloje), vaikas švytėte švyti. Tačiau nemažai tėvų net neįsivaizduoja, kaip lengva tą pasitikėjimą savimi sugriauti. Tyrimai liudija, kad ypač kenčia „kitokie“ vaikai – kurie yra raudonplaukiai, storuliukai, su akinukais, didesni, mažesni už visus ir pan. Todėl vis pasidomėkite, kaip jaučiasi jūsų vaikas, ir pasistenkite, kad jo pasitikėjimas savimi neišnyktų. Keletas patarimų, kaip ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi:
1. Vaikas turi jausti ypatingas ir vertinamas. Daugybė tyrimų rodo, kad vaikui bene svarbiausia turėti bent vieną suaugusįjį, kuris mano, kad jis yra ypatingas, nepakartojamas, kuris gali jam skirti laiko ir dėmesio. Tai toks žmogus, kuris atkreipia dėmesį į vaiko problemas, stengiasi ir padeda jas spręsti bei atkreipia vaiko dėmesį į tai, ką jis gali daryti gerai ir labai gerai. Vaikui labai naudinga, jei jūs galėtumėte skirti bent valandą per savaitę būtent TAM vaikui. Jei turite keletą vaikų, pasakykite kitiems, kad tai Viliaus laikas su mama / tėte. Vaikui bus labai malonu išgirsti: „Kai skaitysime knygutę, aš nepakelsiu telefono ragelio, jei kas nors skambins.“ Atrodo, smulkmena, tačiau vaikas jaučiasi labai pamalonintas. Tais ypatingais momentais darykite tai, kas vaikui sekasi, kad jis atsipalaiduotų ir parodytų geriausia, ką moka.
2. Mokykite vaiką spręsti problemas ir priimti sprendimus. Pasitikėjimas savimi glaudžiai susijęs su gebėjimu spręsti problemas. Pavyzdžiui, jei vaikas nesutaria su draugu, paklauskite, kaip, JO MANYMU, būtų galima šią problemą išspręsti. Tegul vaikas galvoja, tegul ieško alternatyvų. Nesijaudinkite, jei vaikui sunku sugalvoti, ką daryti. Padėkite, kartu ieškokite variantų. Vaikams padeda, jei pavaidinate situaciją: įsivaizduokite, kad esate vaikas, o jūsų vaikas tegul būna tuo draugu, su kuriuo nesutaria. Pasikalbėkite. Tegul vaikas galvoja, ką sakytų draugas jo vietoje ir pan.
3. Neteiskite ir nesmerkite. Jei negalite susilaikyti nuo komentaro, tai bent jau pasistenkite, kad jis būtų pozityvus, o ne negatyvus. Pavyzdžiui, labai netinkamas (o toks įprastas!) yra posakis: „Pasistenk, ir pasiseks!“ Nė velnio. Daug vaikų labai labai stengiasi, tačiau jiems vis vien nepasiseka. Geriau sakykite: „Ką galėtumėme padaryti, kad tau pasisektų?“ Toks klausimas ne tik nesmerks vaiko, bet ir padės jam mokytis spręsti problemas. Labai svarbu, kad vaikas suprastų, jog norite pakeisti jo elgesį, o ne kažką, kas susiję su jo esme.
4. Būkite empatiškas. Labai daug geranoriškų tėvų visai nieko pikta nelinkėdami sako tokias frazes, kaip: „Taip ir atsitinka, kai vaikas neklauso tėvelių“ arba „Įjunk smegenis!“ Šios frazės – puikios pasitikėjimo savimi griovėjos. Jei vaikui sunku, jei jam nepasisekė, daug protingiau tiesiog būti empatišku tėvu. Parodykite, kad matote, jog jam sunku, tačiau skatinkite spręsti problemą. Jei vaikui vis dar sunku – padėkite. Vaikas nuolat turi jausti, kad esate ištiesęs jam pagalbos ranką, kurią jis bet kada gali sugriebti...
5. Leiskite pasirinkti. Taip dažnai tėvai ir vaikai be jokio reikalo pešasi dėl valdžios. Geriau paklauskite, ar penkiametį įspėti prieš 5, ar prieš 10 minučių, kad jau laikas ruoštis eiti miegoti. Tokie – nors iš pradžių ir labai nereikšmingi mums – sprendimai vėliau vaiką išmokys prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir už savo sprendimus.
6. Nelyginkite su broliais / seserimis. Nors tai kiekvienam suprantama, tačiau labai sunkiai įgyvendinama. Stenkitės. Pastebėkite kiekvieno vaiko stipriąsias puses ir padėkite kovoti su silpnybėmis. Ir tiek.
7. Pastebėkite stipriąsias savybes. Kad ir kaip būtų gaila, daug vaikų apie save mano ganėtinai neigiamai, ypač, kai pradeda eiti į mokyklą. Surašykite su vaiku ant popieriaus lapo tai, ką jis moka geriausiai. Pasikalbėkite, kas padėtų jo gebėjimams dar labiau atsiskleisti. Pavyzdžiui, jei vaikas puikiai piešia, pasikabinkite ant sienų jo paveikslų, padovanokite keletą mokyklai ir pan.
8. Sudarykite sąlygas vaikui padėti kitiems. Per daugelį metų pastebėjau, kad maži vaikai turi įgimtą norą padėti kitiems. Padėdami kitiems jie atsiskleidžia visu savo gražumu ir parodo, kad yra naudingi ir vertingi juos supančiam pasauliui. Vien tai, kad vaikas supranta galįs padėti kitam, be galo sustiprina jo pasitikėjimą savimi.
9. Reikalaukite realių dalykų. Kai kurie tėvai per savo vaikus nori įgyvendinti savo svajones ir spaudžia tuos vaikus kaip įmanydami. Nepamirškite, kad vaikas – ne jūs. Jei jūs nebuvote genialus smuikininkas, didelė tikimybė, kad juo nebus ir jūsų sūnus. Žinoma, gali būti ir atvirkščiai, tačiau įsiklausykite, ką iš tiesų sako jūsų vaikas. Jei jį vertinsite realiai ir kelsite jam tikslus, kuriuos jis galės įgyvendinti, niekada nereikės sukti galvos dėlto, kaip padidinti jo pasitikėjimą savo jėgomis. Visi žmonės, kurie vertina save realiai, pasitiki savimi.
10. Jei vaikas turi mokymosi sutrikimų, padėkite jam suprasti jo bėdą. Kai kurie vaikai visiškai nesupranta savo „negebėjimo“ priežasties. Pavyzdžiui, kas yra disleksija? Toks vaikas gali prisigalvoti pačių absurdiškiausių dalykų kaip, pavyzdžiui, kad jis gimė be smegenų ir pan. Papasakokite vaikui, kokia jo problema ir kaip ją galima spręsti. Pavyzdžiui, disleksijos sutrikimą turinčiam vaikui galima pasakyti, kad jam sunkiau skaityti nei kitiems vaikams, tačiau jis gali išmokti skaityti ne ką blogiau, jei atliks tam tikrus skaitymo pratimus ir pan.
Ugdant vaiko pasitikėjimą savimi svarbiausia geranoriškumas ir geras vaiko pažinimas. Jei darysime tai, kas MUMS atrodo besą gerai mūsų vaikui – nieko nebus. Tada galite būti geranoriški be galo be krašto, bet vaikas nebus pasitikintis savimi, nes jis bus „laužiamas“. Tik gerai pažindami vaiką ir norėdami atskleisti ir parodyti jam (ir kitiems) tai, ką jis turi geriausia, užauginsite pasitikintį savimi žmogų.
Rašyti komentarą