Kiti miestai

Dieną: ...

Naktį: ...

KNYGŲ APŽVALGA: Akli žmonės šiame beverčiame pasaulyje (7)

Tomas Staniulis
 
 
 
 

Josè Saramago „Aklumas“, „Alma littera“, 2007.

Užkeikimas: „Aš nematau jūsų, jūs – nematote manęs“. Ir įsivaizduokime, kad visa tai ne dėl to, kad mus skiria kompiuterio ekranas ar efemeriškasis dėdė internetas. Mes tiesiog apakome nuo visą žmoniją parklupdžiusios paslaptingos ligos, persiduodančios oro-lašeliniu būdu.

Taigi, štai tokią makabrišką ir neįtikėtiną realybę savo romane „Aklumas“ piešia Nobelio literatūrinės premijos laureatas iš Portugalijos Josè Saramago (g. 1922). Kas tai: Dievo rykštė ar prakeiksmas, atitekęs mums už mūsų nuodėmes? Juolab, kad aklumo epidemija pasirodo neįveikiama – liga plinta žaibiškai, masiškai, neaplenkdama nė vieno, kiekvienam sukeldama šoką ir sėdama visuotinę paniką.

„Aklumo“ veiksmas plėtojamas neįvardintame mieste, valstybėje ar kontinente. Tuo rašytojas tarsi parodo, kad lemtis yra neįveikiama ir į duris savo kauliniais pirštais pasibeldžia niekam nelaukiant. Pirmasis žmogus apanka tiesiog gatvėje, vairuodamas automobilį – ant jo akių tiesiog nusileidžia balta migla. Veltui vargšas rėkia sustojęs sankryžoje „Aš apakau!“, veltui kapstosi rankomis aplink stiklą kaip ką tik gimęs kačiukas, jo niekas negirdi. O už nugaros vis įnirtingiau gaudžia automobilių signalai...

Socialinis tinklas, arba, kitaip sakant, puikiai atskleista žmogiškųjų santykių grandinė – būtent tai padeda J. Saramago dinamiškai plėtoti savo romano siužetą. Visoje šalyje pradedamos steigti ligoninės apakusiems žmonėms, tad į vieną iš jų suvežami ir apakęs vairuotojas, ir akių gydytojas, į kurį jis kreipėsi ištikus nelaimei, ir vieno bei kito žmonos. Netrukus po karantino užsklanda patenka visi buvę akių gydytojo laukiamajame, jų giminaičiai, draugai, meilužiai ar gatvėje sutikti praeiviai.

Infekuotųjų skaičius auga geometrine progresija, tačiau J. Saramago tai visiškai netrikdo. Genialumas ir šįkart slypi paprastume: akliems žmonėms nereikia vardų, todėl rašytojas nė nesivargina jų jiems galvoti. Tas jam yra „gydytojas“, ta – „gydytojo žmona“; yra „pirmojo apakusiojo žmona“, „mergina juodais akiniais“, „žvairasis berniūkštis“ ar „vagis“, nugvelbęs automobilį iš pirmojo apakusiojo. Visa ši marga publika, įskaičiuojant dar maždaug du šimtus apakusiųjų ir įkalinami buvusioje psichiatrinėje ligoninėje, kažkiek primenančioje panašią iš „Skrydžio virš gegutės lizdo“. Tik čia dešimt kartų baugiau, šiurpiau ir netgi šlykščiau.

 

„Gal žmonija sugebės gyventi be akių, tačiau tada ji liausis buvusi žmonija“, – svarsto romano herojai (p. 212). Taip aklumas šiame romane tampa ne tik fizine negalia, bet ir pačia atviriausia žmogiškumo degradacijos metafora. „Visuomet prisiminsiu tavo veidą“, kraupiai aklųjų profilaktoriume nuskamba gydytojo žmonos pranašystė. Nors varnas varnui akies nekerta, tačiau tarp žmonių, net ir kenčiančių dėl tos pačios negandos, taika, pasirodo yra neįmanoma. Kova dėl maisto, medikamentų, išlikimo, būvio ir, žinoma, ne ko kito, o gyvuliško sekso – visa tai nuspalvina ir taip jau vargingą buitį pačiomis juodžiausiomis spalvomis.

Mano kuklia nuomone, šis romanas kažkuo primena garsųjį vokiečių rašytojo P. Suskind romaną „Kvepalai“. Tik, jei ten pagrindinį vaidmenį atlieka kvapai ir uoslė, J. Saramago „Aklume“ pirmuoju smuiku griežia kitas iš penkių svarbiausių žmogaus pojūčių – rega. „Nemanau, kad mes apakome, manau, mes esame akli, akli, bet regintys, akli žmonės, kurie gali matyti, bet nemato“, – tokią šią skaudžią tiesą konstatuoja žymusis portugalas. Kartu perduoda perspėjimą bukai, materijos vergijai pasiduodančiai ir tik iš kito nelaimės pasipelnyti trokštančiai visuomenei: kad ji pražudys save, jei nueis lengviausiu keliu – gyvens nematydama to, ko nesinori matyti.

Nepinsiu į vatą, būsiu atviras – štai yra kraupi, šokiruojanti ir net žiauroka knyga, kartais peržengianti ir estetikos ribas. Nepaisant viso to, portugalų nobelistą perskaityti verta ne vien dėl bendro išprusimo. Nuolat dulkes nuo savo munduro purtantis Nobelis vis tik nedovanojamas už gražias akis. Manau, kad J. Saramago „Aklumas“ galėtų drąsiai stoti į vieną gretą šalia mano gyvenimo geriausiųjų – generolo J.L. Borgeso „Smėlio knygos“, pulkininko G. G. Marquezo „Šimto metų vienatvės“ ir J. Hašeko „Šauniojo kareivio Šeiko“. O militaristinę nuotaiką dar labiau paskatinsiu suteikdamas jam generolo-leitenanto antpečius.

P. S. Jei kam įdomu, šiuo metu kaip jau yra statomas ir kino filmas pagal romaną „Aklumas“.

 

 
Alfa.lt
Rekomenduojame:
 
 
 
 

 

Rašyti komentarą

 

 

 

Kultūrpolis

Kultūros ministerija paskelbė konkursą į Operos ir baleto teatro vadovo pareigas (6)

Kultūros ministerija penktadienį paskelbė konkursą į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus ...

 

Savas miestas – sava kėdė (2)

Gegužės 26d. Šeštadienį, 14:00 Vilniaus ir Elektrėnų gyventojai kviečiami į sutartas vietas atsinešti savo kėdes ir ...

 

Kuršių nerija – naujuose pašto ženkluose  

Gegužės 26 dieną, šeštadienį, apyvartoje pasirodys du nauji pašto ženklai iš serijos „Pasaulio paveldo objektai“ ...

 

Pianisto Wunderio programą Lietuvos publika išgirs pirmoji  

2010 m. Tarptautinio F. Chopino pianistų konkurso Varšuvoje laureatas Ingolf Wunder (Austrija), pagaliau atvyks į Lietuvą ...

 

Nepamirštamo Gershwino talentas prieš greitai pasimirštančią „Euroviziją“ (2)

Jei šiandien dar būtų gyvas garsusis XX a. amerikiečių kompozitorius George’as Gershwin’as, galime neabejoti, jo sukurti ...

 
 
 
 
 
 

Portretai

Jonutis – ant aštrių bangų (9)

Dar pernai gegužę dailininkas Marius Jonutis ir jo žmona, keramikė Nomeda Marčėnaitė rengė 53-ią abiejų kūrybos parodą ...

 

Kuprys: aukso raidės baltame marmure (4)

Pirmasis, ką sutinka bosas Vincentas Kuprys, atėjęs į Operos ir baleto teatrą, - kolega baritonas Arvydas Markauskas ...

 

Pasaulis baigias, reikia skaityti eilėraščius  

Šių metų „Poezijos pavasario“ laureatas Eugenijus Ališanka kaip neišsprendžiamą ir kankinamą poetinės kūrybos problemą ...

 

Apie Vytautą Kernagį primena nuotraukos  

Nors maestro Vytauto Kernagio nebėra su mumis, jis nepamirštamas. Įvairiais renginiais paminimas jo gimtadienis, o Vilniaus ...

 

Mirė poetas Tomas Arūnas Rudokas  

Mirė poetas, prozininkas Tomas Arūnas Rudokas, remdamasis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku Antanu A.Jonynu pirmadienio ...

 
 
 
 
 
 

Pramogų kultūra

Reklamos festivalyje „Adrenalinas 2012“ apdovanoti kūrybiškiausi darbai  

Ketvirtadienio vakarą pramogų centre „Forum Palace“ vyko jubiliejinis festivalis „Adrenalinas 2012“, kurio metu buvo ...

 

Kanų festivalio naujų talentų programą pradėjo Kinijos filmas „Paslaptis“  

Tarptautiniame Kanų kino festivalyje naujųjų talentų programą ketvirtadienį, dalyvaujant režisieriui ir aktoriams, pradėjo ...

 

Klausytis bardų žvelgiant į žvaigždes  

Šiandien, gegužės 18 dieną, įvyks renginių ciklo „Bardai tarp žvaigždžių“ baigiamasis vakaras. Pasirodys dainuojamosios ...

 

Kanų festivalio atidarymo dėmesio centre – žvaigždės ir ginčas dėl seksizmo  

Kanų kino festivalis trečiadienį prasidėjo maloniai liūdna šeimynine Weso Andersono (Veso Andersono) juosta ir vertinimo ...

 

„Trimitas“ vėl spindės žvaigždžių apsuptyje  

Pavasary visuomet palankiausias metas prisipažinti meilėje, nes tuomet pati gamta kužda į ausį tą stebuklingą žodį „myliu“. ...

 
 
 
 
 
 

Knygos

Kelionių žinynas „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“  

Visai neseniai dienos šviesą išvydo naujas ir unikalus leidinys „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“. Tai iliustruotas ...

 

Ištrauka iš Jean Marie Auel knygos „Pirmykštė moteris: Urvinio lokio gentis“  

Po vakarienės mažoji atsisėdo atsirėmusi į didžiulį akmenį ir stebėjo aplinkui ją bruzdančių žmonių darbus. Maistas ...

 

Stepheno Kingo „Švytėjimas“: kur kraupūs praeities šešėliai mėgaujasi tamsiais užmaršties vandenimis... (2)

1993 m. užvertęs paskutinį Stiveno Kingo romano „Švytėjimas“ puslapį, pagalvojau: štai knyga, kurią, pasitaikius palankiai ...

 

Poezijos pavasaris baigiasi, todėl reikia skaityti eilėraščius  

Su pirmaisiais šių metų „Poezijos pavasario“ akordais gegužės viduryje tradiciškai poezijos leidyba Lietuvoje šoktelėjo ...

 

Pasaulinio garso psichoterapeutas: ko mano knygose nėra  

Viktor Emil Frankl (Viktoras Franklis, 1905–1997) – Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius, profesoriavęs ...

 
 
 
 
 
 

Teatras

Baleto pavasaris  

Besibaigiantis Lietuvos baleto sezonas - kaip niekad intensyvus ir dinamiškas dėl naujų vaidmenų. Akivaizdi ne tik baleto ...

 

Improvizacijos teatras „Kitas Kampas“ jau pasiruošęs gastrolėms Airijoje interviu  

Žiūrovų pamėgtas improvizacijos teatras „Kitas Kampas“ birželio 1-ąją išvyksta į pirmąsias savo gastroles Airijoje ...

 

Pabandė išnarplioti dvaro intrigas  

Kauno dramos teatro Rūtos salėje balandžio 27 dieną įvyks spektaklio, pagal žinomo XIX amžiaus prancūzų dramaturgo Eugene'o ...

 

Šmaikščiai išmintingos Rudnosiuko istorijos  

Aukštas, lieknas, aštrių veido bruožų... Atrodytų, tai solidžiuose ir sunkiuose spektakliuose vaidinančio aktoriaus-tragiko ...

 

Užupio dramos teatro premjera Kaune – „Hirosima, mano meile“   

Į šį klausimą Užupio dramos teatras bandys atsakyti gegužės 29 d. 19 val. režisieriaus Ramūno Abukevičiaus spektaklio ...

 
 
 
 
 
 
 

 

 

Naujausios
Populiariausi
Daugiausiai
komentuoti

Nuorodos

 

Alfa.lt on -- Facebook