Kiti miestai

Dieną: ...

Naktį: ...

„Misija Sibiras“ dalyviai pranoko savo tikslus (7)   

"Misija Sibiras 2007" (Gintauto Aleknos nuotr.)
"Misija Sibiras 2007" Sibiro vaikai (Gintauto Aleknos nuotr.)
"Misija Sibiras 2007" (Gintauto Aleknos nuotr.)
"Misija Sibiras 2007" (Gintauto Aleknos nuotr.)
"Misija Sibiras 2007" (Gintauto Aleknos nuotr.)
"Misija Sibiras 2007" (Gintauto Aleknos nuotr.)
"Misija Sibiras 2007" (Gintauto Aleknos nuotr.)
"Misija Sibiras 2007" (Gintauto Aleknos nuotr.)
"Misija Sibiras 2007" (Gintauto Aleknos nuotr.)
"Misija Sibiras 2007" (Gintauto Aleknos nuotr.)
 
 
 
 

Šių metų jaunimo ekspedicija į Sibirą baigėsi. Dar nemiegoję „Misija Sibiras 2007“ dalyviai pirmadienio rytą, prieš porą valandų išlipę iš traukinio Maskva–Vilnius, atskubėjo pasidalyti dar šviežiais įspūdžiais, patirtais išgyvenimais ir pasakojimais apie lietuvių tremtinių kapų tvarkymą Sibire.

Šiais metais vyko jau ketvirtoji Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) inicijuojama ekspedicija į Sibirą, per kurią, kaip sako patys organizatoriai ir dalyviai, skatinamas Lietuvos jaunimo patriotiškumas ir tautiškumas. Į antrus metus organizuojamą ekspediciją išvyko 22 dalyviai: 17 jaunimo atstovų ir 5 žurnalistai, verslo atstovai bei ekspedicijos iniciatorius Vytautas Užaskas su sūnumi.

20 dienų trukmės kelionę baigė 17 jaunuolių (kiti dalyviai dėl įtempto darbo grafiko Sibiro platybėse išbuvo šiek tiek trumpiau), kurie buvo atrinkti net iš 600 norinčiųjų. Labiausiai motyvuoti ir tinkamiausi kandidatai buvo atrinkti po dviejų etapų, per kuriuos jiems teko pasitikrinti savo jėgas bandomajame žygyje po Dzūkijos miškus.

Kaip sako LiJOT prezidentas Miroslavas Monkevičius, ekspedicijos dalyviai didžiąją dalį kelionės keliavo pėsčiomis, todėl buvo būtinas fizinis pasiruošimas. Dzūkijos miškai, palyginti su Sibiro pelkėmis – vaikų žaidimai. „Misija Sibiras“ dalyviai aplankė Krasnojarsko kraštą, pėsčiomis nukeliavo per 110 kilometrų, braidė po pelkes, buvo apkandžioti dar neregėtų vabzdžių ir bandė nepasiklysti tarp galvas siekiančių žolynų.

Nors dalyviai sunkiai ir daug keliavo, savo tikslus pasiekė ir net pranoko: vietoj planuotų devynių kapinių sutvarkė 10 (apie 240 kapų). „Vienas kapinaites radome visai netikėtai, nes jos buvo taip apleistos, kad net nesimatė kapaviečių. Kiek tiksliai sutvarkėme kapų, nežinome dėl tos pačios priežasties – apleistų kapų vietose ne visada rasi kryžių su užrašu ar suprasi, kad tas kauburėlis gali būti buvusio kapo vieta“, – pasakoja „Misija Sibiras“ ekspeditorius Gintautas Alekna, važinėjantis į Sibirą jau beveik du dešimtmečius.

Ekspedicijos dalyviai sako, kad didžiausią įspūdį jiems paliko kapaviečių tvarkymas, vietiniai žmonės ir sugrįžimo į istorijos knygose aprašytas vietoves jausmas: „Didžiausią įspūdį paliko kapinės –didelis skirtumas tarp aptvarkytų rusiškų kapų ir tarp visai apleistų lietuviškų“, – sako ekspedicijos dalyvis Tadas, kuris į Sibirą išvyko iš karto po vestuvių ir medaus mėnesį praleido vienoje palapinėje miegodamas su „MG Baltic“ valdybos nariu Romanu Raulynaičiu.

 

„Man įsiminė kelios lietuviškos kapinaitės, kuriose kapai vos matyti iš po samanų. Taip pat įsiminė Šv. Marijos medinė skulptūra, kuri nesaugoma bėgant laikui suirs, tad ją tikrai reikėtų atgabenti į Lietuvą“, – prisiminimais dalijasi ekspedicijos dalyvė Jurgita.

Mergina sako, kad, be kapinių, taip pat į atmintį įsirėžė labai draugiški žmonės ir kelyje sutikti tautiečiai: „Einame balomis apsemtu keliu, o čia privažiuoja Zigmas ir paklausia lietuviškai: kur keliaujate? Taip gera pasidaro“, – pasakoja Jurgita.

Iš viso ekspedicijos dalyviai per 20 dienų sutiko penkis senyvo amžiaus lietuvius, gyvenančius Sibire, o ir dauguma vietinių buvo malonūs – viena moteriškaitė jaunimą net ir bulvėmis pavaišino. Jurgita sako, kad visi sutikti žmonės be išimties kartojo, kad šios ekspedicijos misija – tikras šventas reikalas.

Misijos dalyviai, apsiginklavę kastuvais, kirviais, pjūklais, puodais ir po 20 kg sveriančiomis kuprinėmis, išties atliko šventą misiją, kurios tęstinumo tikisi ir kitais metais. LiJOT viliasi, kad šios ekspedicijos taps nuolatinėmis: „Kuo daugiau jaunimo prisidės, tuo giliau patriotiškumas įstrigs širdyse. Sibire atradome dalį Lietuvos, kurios čia nėra. Tai yra Lietuvos kultūros paveldas, kurį būtina saugoti“ – sako M. Monkevičius.

Ekspedicijos dalyvė Jurgita ragina kitais metais visus jaunus žmones bandyti patekti į „Misijos Sibiras“ gretas, o kitas ekspedicijos dalyvis Tadas perspėja: „Romantikams Sibire vietos nėra. Yra vietos motyvuotiems, fiziškai pasiruošusiems žmonėms.“ Juk kelione į Sibirą misija nesibaigia, o tik prasideda – visus metus ekspedicijos dalyviai keliaus po Lietuvą ir dalysis Sibire patirtais išgyvenimais.

 
Alfa.lt
Rekomenduojame:
 
 
 
 

 

Rašyti komentarą

 

 

 

   
 

    
 
 

 

Rinkos duomenys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujausios
Populiariausi
Daugiausiai
komentuoti

Nuorodos

 

Alfa.lt on -- Facebook