Kraipė galvas televizorium ir elektroniniu paštu besidžiaugią, kaip vaizdas ir muzika su žaidimu ir internetu susijungė. Bet niekas negalvojo, kad taip greitai žaidėjams bus pristatyta revoliucinė naujovė — galimybė bendrauti su kitais virtualaus pasaulio gyventojais tiesiog balsu.
Skaitė mūs senoliai knygas, kol gavo gerokai nusistebėti radiju ir televizija. Tie, kurie su pastaraisiais užaugo, džiūgavo vėliau atsiradusia kanalų gausa ir nuotolinio valdymo pulteliais — pirmaisiais interaktyvumo ženklais. Šie peraugo į interneto ir žaidimų kartą — interaktyviąją erą. O ją pačią būtų galima tais pačiais etapais suskirstyti: glausto siužeto žaidimai -- po miestą leidžiantys klajoti kūriniai -- žaidimai, kuriuose galima ne tik tyrinėti, bet ir kurti -- na, ir visas savybes apjungiantys, savaime besiplečiantys online monstrai, vienas kokių yra ir Second Life. Bet tai nereiškia, kad kažkam žengus dar vieną interaktyviosios evoliucijos laiptelį girdėsime jau kitą pavadinimą. Second Life virtualioje istorijoje nusprendė užtraukti stipresniu tonu.
Taigi užsidėkite ausines ir įsijunkit mikrofonus — nuo šiol Second Life leidžia bendrauti balsu. Vietoje kaukšėjimo klaviatūra, girdėsite tikruosius žaidėjų balsus. Čia jau ir galėsite pažinti, ar vienišas dėdulė nesislepia mokinukės kailyje, ar kuklus mokinukas nesusikūrė įžūlaus ir gašlaus suaugusio antrininko. Tokio bendravimo funkciją galima ir išjungti, bet jau apie 50 000 žmonių patikėjo šio reikalo perspektyvomis. O juk jis visai naujai pateiktas.
Pirmiausias nepasitikėjimo ženklas išsprūsta dėl to, kad, reikia pripažinti, nėra vis dar Second Life idealiai stabilus, nors Linden kompanija intensyviai dirba ir ruošia patobulinimus. Todėl žaidėjai pradžioje labai šalinosi bendravimo balsu idėjos bijodami, kad pasaulis gali iš viso sustoti. Kūrėjai savu ruožtu ramina, kad balso paslauga tiekiama visai kitais šaltiniais, tad žaidimo greičiui įtakos neturės. Dėl to jie gal ir teisūs. Bet pati paslauga dar toli gražu nėra stabili. Garsas įkyriai trukčioja, o kartais per toli esantis žmogus lieka neišgirstas. Jei vyksta diskusija, vienu metu prabilusiems žmonėms tenka kartoti sakinį iš naujo. Raštu viskas rodosi būtų paprasčiau, kol visi iki galo sistemos neperprato, o kūrėjai neištobulino veikimo principo.
Visgi pati funkcija yra be galo įdomi — girdėsite pokalbius 20m atstumu. Bus galimybė juos ir įsirašyti. Aplinka įgaus gyvumo, girdėsite iš anksto nesukurtą žmonių keliamą triukšmelį. Jei esate žemės savininkas, pats galėsite spręsti, ar leisti joje žmonėms bendrauti, ar palikti plotui ramybę. O kaip pavienis asmuo, taip pat turėsite galią išjungti jums nepatinkančio pašnekovo garsą.
Nuo kitų metų nemokamai galės šnekėti tik pavieniai žmonės. O žemvaldžiai ir verslininkai privalės mokėti nedidelį mokestį, kad jų žemėse lankytojai prabiltų. Kita vertus, Second Life gimdyviai žada paramą kultūriniams ir edukaciniams projektams, taigi lupikais niekaip nepavyks jų išvadinti.
O programišiams turėtų dar labiau pirštai niežtėti, nes bendravimo balsu programa yra atviro kodo. Čia jau ir įsijungia fantazija, kaip galėsite užrakinti savo virtualų namą balso atpažinimo sistema, rengti gyvus koncertus tiesiai iš savo buto, suburti netgi chorą, susikurti norimą balso tembrą ir taip toliau, ir taip toliau. Raskite tik žmonių, kurie tuo užsiimtų. O pagal dabartinį SL rezidentų aktyvumą galima spręsti, kad viskas tik gerojon pusėn judės.
Rašyti komentarą