Saugumas pastarosiomis dienomis tapo paklausiausia preke finansų rinkose. Nebegalėdami iškęsti akcijų rinkų nuosmukio investuotojai nervus ramina aukščiausio reitingo vyriausybių obligacijomis.
Už saugumą investuotojai šiuo metu pasirengę mokėti itin dosniai – patys patikimiausi trumpalaikiai Vokietijos, JAV ir kitų aukštus kredito reitingus turinčių valstybių skolos vertybiniai popieriai brangsta iki naujų kelerius metus neregėtų aukštumų.
10 m. Vokietijos obligacijų pajamingumas ketvirtadienį buvo 4,25%, t. y. 40 bazinių punktų mažesnis nei prieš akcijų rinkas apėmusią karštinę. Dar ryškiau saugumo poreikį atspindi JAV iždo skolos vertybinių popierių kainos. Jų pajamingumas dėl didelės paklausos sumažėjo 5,32%, iki 4,67%.
„Tai drastiški pokyčiai – pastaruoju metu jie dvigubai didesni nei įprastai“, – sako Vytautas Ašaka, SEB Vilniaus banko Kapitalo rinkos skyriaus vadovas.
Anot jo, investuotojai linkę pirkti trumpo termino (iki 2 m.) obligacijas, išlaikę jas iki išpirkimo gauti 4,05% grąžą ir nesukti sau galvos dėl akcijų rinkose siaučiančių audrų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad labiausiai brangsta tik aukščiausio reitingo obligacijos – mažesnio patikimumo skolos vertybinių popierių paklausa ne tokia didelė.
„Visi taip desperatiškai siekia saugumo, kad net nebežiūri į kainas. Tačiau jei Europos centrinis bankas kaip planuojama didins bazines palūkanų normas, tai investicijų į obligacijas rezultatas gali būti nekoks“, – perspėja p. Ašaka.
Larsas Kristensenas (Lars Christensen), „Danske Bank“ vyriausiasis analitikas, VŽ teigė kad tokie desperatiški veiksmai būdingi investuotojams, kai rinkose įsismarkauja paniškos nuotaikos.
„Svarbiausias klausimas, kiek galite sau leisti patirti nuostolių. Jei rizikingos investicijos sudaro 5–10%, tai galite būti ramūs. Bet jei įkeitėte namą, pasiskolinote pinigų ir visus juos investavote į besivystančias rinkas, labai rimtai pagalvočiau apie saugesnes investicijas“, – aiškina p. Kristensenas.
Apsidraudžia
Anot jo, gali būti, kad korekcija žemyn netrukus baigsis ir kainos pasuks aukštyn, tačiau investuodamas į saugius instrumentus esi tikras, kad neprarasi daug pinigų.
„Manyčiau, kad toks požiūris dabar vyrauja tarp investuotojų“, – teigia p. Kristensenas.
Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė, teigia, kad investavusiems į fondus šiuo laikotarpiu blaškytis neverta.
„Kaip investuoti tokiu metu, yra fondo valdytojo rūpestis“, – sako p. Rakauskaitė.
Anot jos, trauktis iš akcijų krypčių dar ankstoka, kadangi pasaulio ūkio augimo rodikliai išlieka geri.
„Iš tiesų nebūtina visiškai pasitraukti iš rizikingesnių rinkų, tačiau investuotojai privalo būti atsargesni“, – sako p. Kristensenas.
Anot „Danske Bank“ pranešimo, šiuo metu atsargiausiai reikėtų vertinti investicijas Turkijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Vengrijoje ir Islandijoje. Bankas taip pat pažymi, kad rizika padidėjo ir Baltijos šalyse, Rumunijoje bei Bulgarijoje.
Rašyti komentarą